Nukentėję autoįvykiuose dažnai nepasinaudoja viena svarbia kompensacija

Netikėtai patekus į eismo įvykį kaltininko draudimo bendrovė atlygina nukentėjusiojo automobilio remonto išlaidas. Tam tikrais atvejais gali būti atlyginami ir automobilio prarastos prekinės vertės nuostoliai, tačiau daugelis apie šią galimybę nežino. Kas gali kreiptis dėl šios kompensacijos ir kokiais atvejais ji suteikiama – pasakoja specialistai.

Eismo įvykiai automobilio prekinę vertę smukdo žemyn

Automobiliui patekus į eismo įvykį ir patyrus žalą, jo vertė neišvengiamai sumažėja, tad visi apgadinimai automatiškai atsiliepia ir automobilio kainai jį pardavinėjant.

Tačiau pasak Gražvydo Stučkos, „Aon Baltic“ transporto žalų administravimo grupės vadovo, daugelis nežino apie galimybę iš draudimo bendrovių gauti prarastos prekinės vertės kompensaciją.

„Kompensacija priklauso tiems, kurie nukenčia eismo įvykyje ir jų transporto priemonė yra apgadinama. Kai kurie draudikai prekinę vertę kompensuoja pagal KASKO draudimą, tačiau svarbu žinoti, kad žalos atlyginimas galimas ir iš kaltininko privalomosios civilinės atsakomybės draudiko“, – teigia G. Stučka.

Anot pašnekovo, nemažai automobilių pirkėjų transporto priemonės istoriją tikrina automobilių duomenų platformose, tad daužto automobilio, kaip naujo, parduoti nepavyksta – visi turėti įvykiai bei apgadinimai automatiškai atsiliepia ir automobilio vertei jį pardavinėjant.

Daužtą automobilį parduoti sunkiau

Remiantis automobilių duomenų įmone „carVertical”, prieš priimdami sprendimą įsigyti naudotą transporto priemonę, du iš trijų pirkėjų Lietuvoje tikrina automobilio istoriją. Šalies vairuotojai domisi istoriniais įrašais apie ridą, žalą bei užsienyje fiksuotais eksploatacijos faktais.
Įmonės automobilių rinkos ekspertas ir komunikacijos vadovas Matas Buzelis teigia, kad nusiderėti perkant naudotą automobilį patyrusiam pirkėjui įprastai pavyksta 5-10 proc.

„Su nedėkingais istoriniais faktais parduodamą automobilį galima nupirkti reikšmingai pigiau. Aptikta informacija apie suklastotą ridą ar praeityje patirtą didelį eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos struktūrinės automobilio vietos, pirkėjui suteikia stiprų derybinį pranašumą. Ypač jei tai modelis, rečiau sutinkamas rinkoje“, – teigia M. Buzelis.

Jo teigimu, renkantis automobilį visada reikėtų vadovautis kelių žingsnių principu ir tik patikrinus automobilio istorinius faktus, pereiti prie fizinės apžiūros, kokybiško bandomojo važiavimo.

„Neradus jokių priežasčių, dėl kurių reikėtų tokio modelio atsisakyti, skatiname jį patikrinti gerą reputaciją turinčiame servise arba oficialioje atstovybėje. Jei pardavėjas nesutinka automobilio tikrinti pagal pirkėjo pageidavimą, tikriausiai tokio automobilio reikėtų vengti“, – pataria ekspertas.
Svarbu įvertinti ir draudimo išlaidas

Pasak „Citadele Leasing“ filialo Lietuvoje vadovo Vaidoto Gursko, patekus į eismo įvykį, nukentėjusiojo finansinė situacija iš esmės priklauso nuo to, kokį draudimą vairuotojas yra pasirinkęs savo automobiliui, todėl svarbu jį pasirinkti atsakingai.

„Draudžiantis tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAD) mokama mažesnė draudimo įmoka, tačiau išauga rizika, kad nelaimės atveju kompensacija ne pilnai padengs patirtą žalą. O esant eismo įvykio kaltininku – žala kaltininko turtui apskritai nebūtų padengta“, – sako V. Gurskas.

Perkant automobilį lizingu, TPVCAD neužtenka – lizingą suteikusi bendrovė reikalauja automobilį apdrausti KASKO draudimu. Siekiant sumažinti reikšmingas vienkartines papildomas įmokas, V. Gurskas pastebi, jog Lietuviai pirkdami naują automobilį vis dažniau renkasi galimybę mokėti draudimą mėnesinėmis įmokomis, o lizingą išmokėti su likutine verte.

„Šiuo atveju mėnesinė įmoka yra mažesnė, o beveik visada automobilį lizingu nusipirkęs žmogus gali jį parduoti už likutinę sumą – pavyzdžiui, sudarant 5 metų lizingo sutartį dažniausiai nustatoma apie 30-40 proc. automobilio likutinė vertė. Tai – papildoma saugumo garantija savininkui, kad net pasikeitus rinkos sąlygoms, vis tiek bus galima parduoti automobilį už iš anksto nustatytą kainą“, – teigia jis.

Prieš perkant naują automobilį ekspertas pataria kritiškai įvertinti ne tik grynąją automobilio vertę, bet ir su juo susijusias eksploatavimo išlaidas. Pavyzdžiui papildomos išlaidos draudimui, V. Gursko teigimu, įprastai sudaro 2,5-5 proc. automobilio vertės, o įtaką sumai daro vairavimo stažas, istorija, automobilio duomenys, tarp kurių – markė, modelis, galia, variklio tipas ir kt.

Kaip pretenduoti į prekinės vertės praradimo išmoką?

G. Stučka akcentuoja, jog siekiant gauti automobilio vertės praradimo kompensaciją būtinoji sąlyga – įvykyje būti nukentėjusiuoju. Tiesa, yra ir kitų sąlygų siekiantiems prekinės vertės kompensacijos, todėl dėl galimybės ją gauti geriausia kiekvienu konkrečiu atveju kreiptis į aptarnaujantį draudimo brokerį ar kitą ekspertą.

„Aon Baltic“ atstovas taip pat atkreipia dėmesį, jog prekinės vertės netekimo dydis iš esmės priklauso nuo automobilio vertės ir nuo pažeidimų stiprumo. Pavyzdžiui, už „VW Polo“ bamperio apgadinimą netekta prekinės vertės suma gali būti apie 100 eurų, kai tuo tarpu stipresnio apgadinimo atveju prabangesnės klasės automobiliui „Audi A6“ prekinės vertės netekimas gali siekti ir iki 2000 eurų.

„Ir nors nukentėjusiam prekinės vertės netekimo išmokos galima reikalauti iš kaltininko TPVCAP draudiko, vis dėlto, praktika rodo, kad tikrai ne visi draudimo atstovai šią paslaugą pasiūlo automobilių savininkams. Be to, ir žala ne visada apskaičiuojama nešališkai“, – teigia G. Stučka.