Norvegija tapo pirmąja šalimi Europoje, priėmusi nutarimą drausti biodyzelio, kurio gamybai naudojamas palmių aliejus, naudojimą. Tuo pat keliu eina ir Europos Sąjunga, balsuosianti už palmių aliejaus, skirto biodegalams gaminti, importo draudimą.
Lietuvos biodegalų gamintojai teigia, kad šie sprendimai reikšmingai prisidės prie klimato kaitos problemų sprendimo, o kartu praplės iš grūdinių kultūrų gaminamų lietuviškų biodegalų eksporto rinkas.
Praėjusią savaitę Norvegijos parlamentas įpareigojo šalies vyriausybę nedelsiant pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymus ir uždrausti biodyzelio, kurio sudėtyje yra palmių aliejaus ar jo šalutinių produktų, įsigijimą vykdant valstybės viešuosius pirkimus.
Norvegijos Atogrąžų miškų fondo parengtoje ataskaitoje, kurios išvadomis rėmėsi parlamentas, teigiama, kad dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, iš palmių aliejaus ir jo produktų pagaminti biodegalai daro didesnį neigiamą poveikį aplinkai ir klimato kaitai, nei iškastinis kuras.
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad Europos klimato politika, kurios tvarumo kriterijai numatyti ES Atsinaujinančios energijos direktyvoje „yra labai riboto efektyvumo, siekiant užkirsti kelią atogrąžų miškų kirtimui, kurį skatina biodegalų gamybos mastai“.
Augant biodegalų paklausai Europoje, Indonezijoje ir Malaizijoje naikinami atogrąžų miškai, deginami durpynai ir jų vietoje plečiamos palmių plantacijos. Tai sukelia itin dideles klimato šilimą skatinančių dujų emisijas.
Europos Parlamentas šių metų balandžio 4 dieną priėmė rezoliuciją, raginančią Europos Komisiją iki 2020 m. uždrausti palmių aliejų ir jų šalutinių produktų naudojimą biodegalų gamyboje.
Šią savaitę ES nutarė žengti dar vieną žingsnį link palmių aliejaus ir jo produktų degaluose visiško uždraudimo. Europos Parlamento nariai nutarė svarstyti atsinaujinančių energijos šaltinių įstatymo nuostatų papildymus, kurie apribotų iš palmių aliejų produktų gaminamų biodegalų importą ir platinimą Europos Sąjungoje. Planuojama, kad įstatymo pataisos balsavimui bus pateiktos šių metų spalį. Galutinė jų redakcija turės būti tvirtinama visų ES šalių narių.
„Norvegijos žingsnis, uždrausti biodegalų, pagamintų iš palmių aliejaus, pirkimą, vykdant viešuosius pirkimus demonstruoja stiprią valstybės politinę valią ir ryžtą veikti, sprendžiant globalias klimato kaitos problemas“, – teigia Mindaugas Palijanskas, Lietuvos biodegalų gamintojų asociacijos prezidentas.
Lietuvoje biodyzelinas gaminamas iš grūdinių kultūrų – pirmiausia rapsų. Tuo tarpu į šalį importuojamuose biodegaluose, kaip pranešama, dažnai yra naudojamas palmių aliejus.
„Lietuvos valstybė turėtų savo piliečiams suteikti teisę rinktis degalus pagal jų poveikį aplinkai ir pareikalauti, kad jų sudėtis būtų tiksliai nurodoma. Kaip rodo neseniai atlikta visuomenės nuomonės apklausa, 86,2 proc. Lietuvos piliečių – labai svarbu, kad degalai darytų kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai. Manau, šie žmonės turi teisę žinoti, ką pilasi į savo automobilius“, – sako Biodegalų asociacijos prezidentas.
Lietuvos įmonės iš atsinaujinančių šaltinių pagamina apie 11 proc. šalyje sunaudojamų degalų. Tai sudaro apie 140 tūkst. tonų biodegalų. Apie 70-80 proc. produkcijos kasmet eksportuojama į užsienio šalis. Didžiausia Lietuvos produkcijos eksporto rinka – Skandinavijos šalys, tarp jų ir Norvegija.
Pasak M.Palijansko, Norvegijos ir ES iniciatyva drausti palmių aliejaus ir jo produktų naudojimą biodegalų gamyboje ateityje turėtų teigiamą poveikį Lietuvos gamintojams.
„Vienintelis kol kas Europoje tvarumo kriterijus atitinkantis iškastinio kuro pakaitalas – tai iš vietinių žaliavų, tokių kaip rapsai ir javai, pagaminti biodegalai, kurie leidžia sumažinti šiltnamio dujų efektą sukeliančių dujų emisijas. Kai kuriose Lietuvos biodegalų ir žaliavų gamybos įmonėse CO2 dujų sutaupymas gamybos grandinėje jau siekia net 80 proc.“, – pažymi Biodegalų asociacijos prezidentas.

Pranešimą paskelbė: Ieva Šimkūnaitė-Jansonienė, KPMS ir partneriai