Neišvengiama rudens problema – „nematomi“ pėstieji

Trumpėjant dienoms šalies vairuotojai kaip ir kasmet vis dažniau susiduria su „nematomais“ pėsčiaisiais. Nors atšvaitai pamažu populiarėja ir tarp suaugusiųjų, ir tarp vaikų, tačiau pernelyg didelis pasitikėjimas savo jėgomis ir net tamsių spalvų drabužiai sumažina pėsčiųjų matomumą iki minimumo bei didina riziką pakliūti į eismo įvykį.

„Nematomi“ pėstieji – visos šalies problema

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis atkreipia dėmesį, kad iš eismo įvykių suvestinių vis dar nedingsta atvejai, kai nukenčia „nematomi“ kelių eismo dalyviai. Rudens statistika negailestinga: pavyzdžiui, pernai per tris rudens mėnesius eismo įvykių su pėsčiaisiais, palyginti su vasaros mėnesiais, Lietuvoje padaugėjo beveik 80 procentų.

„Pėsčiųjų matomumas tamsiu paros metu yra ne tik regionų, bet ir miestų problema. Pėstieji mano, kad gerai pažįsta savo nuolatinius maršrutus ir kartais dėl to jaučiasi gal net pernelyg drąsiai. Tinkamai įvertinti situaciją trukdo ir įsivaizdavimas, kad vairuotojai juos mato, tuo tarpu vairuotojai žmogų, jei jis be atšvaito, dažniausiai pastebi tik jį tiesiogiai apšvietus gatvės žibintui ar automobiliui. Ypač pavojinga pastaroji situacija, kai staigiai sustabdyti automobilį ne visuomet įmanoma,“, – sako A. Žiukelis.

Važiuojant įjungus artimąsias šviesas, žmogus be atšvaito kelyje paprastai pamatomas iki jo likus vos 40-50 metrų atstumui, jei su atšvaitu – apie 150 metrų. Tolimosios automobilio šviesos pėsčiųjų matomumą padidina bent porą kartų, tačiau miestuose jos nenaudojamos, o ir užmiesčio keliuose įjungiamos tik tuomet, jei priešpriešine eismo juosta neartėja automobiliai.

„Reikia nenuvertinti ir oro sąlygų, nes lietus, rūkas ar atšvaitai mažina kelio matomumą ir gali tapti vienu iš galimos nelaimės veiksnių“, – teigia ekspertas.

Ir drabužių spalva lemia matomumą

Praktiškos, mažiau teplios drabužių spalvos – juoda, tamsiai mėlyna, susilieja su tamsia aplinka ir yra mažiau pastebimos vairuotojams.

Tyrimai rodo, kad dėvėdami juodus ar mėlynus drabužius automobilių vairuotojams esame pastebimi 17 metrų atstumu, raudona drabužių spalva šį atstumą pailgina iki 24 metrų, geltona – iki 37 metrų, o visiškai balta – iki 55 metrų.

„Tačiau kaip ir bet kurioje kitoje situacijoje, galiausiai nulemia aplinkybių visuma. Gatvės ar kelio apšviestumas, oro sąlygos – lietus, dargana ar rūkas, svarbus ir pasirinktas vairuotojo greitis, nes kuo jis didesnis, tuo vėliau pastebimas pėsčiasis“, – teigia ekspertas.

Neįkainojamos 3 sekundės

Pasak A. Žiukelio, jei trūksta motyvacijos dėvėti atšvaitą, būtina prisiminti, kokia didelė kelyje yra 3 sekundžių kaina.

Automobiliui važiuojant vidutiniu 60 kilometrų per valandą greičiu, atšvaito nesegintis pėsčiasis vairuotojo bus pastebėtas vos už 40-50 metrų ir kontaktas su automobiliu gali įvykti vos per 3 sekundes. Tuo tarpu atšvaitą dėvintis pėsčiasis bus pamatytas apie 100 metrų atstumu, atitinkamai galimo susidūrimo laikas pailgėja iki 6 sekundžių. Per tiek laiko vairuotojas gali spėti sustabdyti automobilį, o pėsčiasis – pakeisti judėjimo trajektoriją ar pasitraukti į saugią zoną.

„Naudojamas pakabinamas, juostelės tipo ar bet koks kitas atšvaitas turi būti kokybiškas ir iš tiesų atspindėti šviesą. Prieš prasidedant tamsiajam sezonui rekomenduočiau pasitikrinti, ar atšvaitas nesusidėvėjo ir vis dar atlieka savo paskirtį, nes jo suteikiamos 3 sekundės papildomo laiko gali išgelbėti gyvybę“, – sako A. Žiukelis.

Pėstiesiems patariama pasirūpinti keliais atšvaitais ir matomumu iš visų pusių, o neturint specialaus atšvaito naudoti paprastą žibintą ar mobiliajame telefone esantį žibintuvėlį. Dar vienas svarbus patarimas pėstiesiems bei dviratininkams – užmiestyje nepasiduoti pagundai žengti į važiuojamąją kelio dalį, o net ir judant kelkraščiu bei pamačius atvažiuojantį automobilį žengti žingsnį į kraštą, toliau nuo važiuojamosios kelio dalies.

Anot eksperto, pėsčiųjų ėjimas važiuojamąja kelio dalimi kelia didelę eismo įvykio riziką, nes jei pėsčiasis nesitraukia, telieka tikėtis sėkmės, kad kelio pločio užteks ir jam, ir automobiliams prasilenkti.

Apie BTA:

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2018 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2017 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko per 400 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta beveik 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 38 mln. eurų žalų.

Pranešimą paskelbė: Marius Deksnys, UAB „Idea Prima”