Visose Baltijos šalyse keleivių vežimo bendrovės „Lux Express“ atliktos apklausos rezultatai ir džiugina, ir neramina – nors latviai, estai ir lietuviai beveik visada prisisega saugos diržus važiuodami automobiliais, situacija autobusuose vis dar ženkliai skiriasi. Kodėl tiek žmonių pamiršta saugumą keliaudami autobusais, nors prisisegti saugos diržus juose yra privalu?
Statistika rodo, jog dauguma lietuvių, latvių ir estų yra įpratę saugos diržus segėti automobiliuose – nė vienas iš apklaustų Lietuvos ir Estijos gyventojų nepasakė, jog diržo automobilyje diržo nesisega niekada arba segasi tik retais atvejais; tuo tarpu tokių atsakymų tarp Latvijos gyventojų buvo vos 1%. Pagal 2017 metų duomenis, 71% lietuvių prisisegdavo diržus automobilyje, o 2018 metais net 87% respondentų teigė, jog saugos diržus automobiliuose prisisega visada ir dar 12% apklaustų lietuvių atsakė, jog tai daro dažnai. Tuo tarpu 2017 metais visuomet saugos diržus automobiliuose segėjo 74% latvių ir 89% estų respondentų; šiais metais šie skaičiai dar šoktelėjo atitinkamai iki 85% ir 96%.
Estai vis dar saugiausi ir autobusuose – net du trečdaliai respondentų iš Estijos atsakė, jog visada segi saugos diržus keliaudami autobusais. Tokių lietuvių – tik trečdalis, o latviai yra mažiausiai pareigingi – tik penktadalis jų nurodė prisisegantys saugos diržus autobusuose.
„Dažniausiai pasitaikančios priežastys, dėl kurių Baltijos šalių gyventojai nesisega saugos diržų yra tai, jog jiems nepatogu arba apie tai paprasčiausiai nepagalvoja, pakankamai pasitiki vairuotoju. Nors dauguma žmonių jau įprato prisisegti diržus lengvuosiuose automobiliuose, jie vis dar neišsiugdė įpročio imtis būtinų saugumo priemonių keliaudami autobusais. Darome viską, kad šią problemą išspręstume – stengiamės, kad sėdynės būtų kuo labiau komfortiškos ir keleiviai nejaustų nepatogumo dėl saugos diržo, o kelionės pradžioje visada primename keleiviams prisisegti saugos diržus. Taip pat kasmet vykdome ir saugumo kampanijas, kurių tikslas – didinti visuomenės sąmoningumą ir informuotumą šiuo klausimu. Tokių iniciatyvų poreikį diktuoja ir kasmet atliekamų apklausų rezultatai“, – pasakoja „Lux Express“ Baltijos šalių verslo plėtros vadovas Janno Ritsberg.
Niekada nesisegantys saugo diržų autobusuose teigė penktadalis lietuvių, net ketvirtadalis latvių ir tik 2% estų. Retai saugumu autobusuose rūpinosi 26% Lietuvos ir 27% Latvijos respondentų, tuo tarpu tokių apklaustųjų tarp Estijos gyventojų pasitaikė ženkliai mažiau – 7%.
„Mes patys darome viską, kad kuo labiau užtikrintume keleivių saugumą – vykdome nuolatinius autobusų techninius patikrinimus, vairuotojų mokymus. Tačiau svarbiausia, kad ir patys keleiviai pareigingai laikytųsi saugumo reikalavimų, nes važiavimas neprisisegus saugos diržu yra antra dažniausiai pasitaikanti žūčių keliuose priežastis. Vien tik saugos diržų naudojimas nelaimingo įvykio metu žūties ar sunkaus sužeidimo riziką gali sumažinti apie pusantro karto. Saugos diržai itin svarbūs visais metų laikais ir ypatingai šaltuoju sezonu, kai keliai slidūs, matomumas mažas. Keleiviai dažnai pamiršta, kad nesilaikydami būtinų saugumo nurodymų kelia grėsmę ne tik sau, bet ir kartu keliaujantiems žmonėms bei vairuotojui“, – teigia J. Ritsberg.
Nuo 2006 metų naudotis saugos diržais yra privaloma visose Europos Sąjungos šalyse. Ši taisyklė taikoma visoms transporto priemonės, nepriklausomai nuo to, kurioje sėdynėje keleivis sėdi.
Pranešimą paskelbė: Goda Diečkutė, UAB Headline agency
Lithuanian Minister of Transport and Communications Eugenijus Sabutis emphasizes the need to strengthen transport resilience in response to current challenges. He advocates for securing additional European funding for military mobility projects, while reducing bureaucratic barriers and procedures between the European Union (EU) and NATO. During the informal meeting of EU transport ministers in Warsaw, Minister […]
Sparčiai blogėjant susisiekimo infrastruktūros – kelių, tiltų ir viadukų – būklei bei sprendžiant nepakankamo finansavimo problemą, nuo kitų metų Lietuvoje turėtų pradėti veikti valstybinis Kelių fondas. Fondo lėšos padės mažinti šalies kelių degradaciją ir užtikrins susisiekimo infrastruktūros saugą. Skaičiuojama, kad jau kitąmet finansavimas šalies keliams, įskaitant šio fondo lėšas, turėtų siekti beveik 1 milijardą eurų. […]
Pirmadienį, kovo 17 dieną, atnaujinamas darbų keliuose sezonas. Tęsiami intensyvūs Kauno ir Kaišiadorių rajonuose esančio Krunos tilto rekonstrukcijos darbai. Renginyje prie Krunos tilto visuomenei buvo pristatyti tiek šio tilto rekonstrukcijos, tiek kiti didžiausi šiemet suplanuoti įgyvendinti projektai. Tarp jų – Tarandės tunelio statybos, tolesnė „Via Baltica“ ir kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija, kiti numatyti įgyvendinti svarbūs darbai. […]
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis kovo 17–18 dienomis dalyvaus Varšuvoje vyksiančiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) transporto ministrų susitikime, kurį rengia šį pusmetį ES Tarybai pirmininkaujanti Lenkija. Susitikimo metu ministrai aptars būtinybę didinti transporto sektoriaus atsparumą, numatant papildomas ES investicijas dvejopos paskirties – civilinės ir karinės – infrastruktūros projektams plėtoti. Taip pat daug dėmesio bus skiriama ES […]
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis įsakymu skyrė 11 mln. Eur. (iš kurių 9 mln. Eur. sudaro Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšos) finansavimą netaršių vidaus vandens transporto priemonių įsigijimui: nesavaeigei baržai, 100 proc. elektriniam kranui, elektra varomam laivui stūmikui. „Vidaus vandenų susisiekimo plėtra teigiamai paveiks ne tik šalies miestus, bet ir regionus. […]
Seimas svarstys Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis tikimasi mažinti transporto grūstis didžiuosiuose šalies miestuose. „Visi susiduriame su tokiu reiškiniu, kaip spūstys ir galiu drąsiai sakyti, kad visa Lietuva kenčia nuo Vilniaus spūsčių, nes visa Lietuva lankosi Vilniuje. Kartais čia susidaro tokios spūstys, kad tenka ir 40 minučių, ir 50 minučių stovėti“, – sakė […]