Ne tik nuo automobilio pagaminimo metų ar jo nusidėvėjimo priklauso kelyje įvykstančių transporto priemonės gedimų dažnis. Draudikai pastebi, kad pastaraisiais metais gerokai padaugėjo atvejų, kai pagalbos kelyje tarnybą kviečia naujesnių automobilių vairuotojai. Specialistai teigia, kad elektronikos gedimų vairuotojai savarankiškai įveikti neįstengia.

„Gjensidige“ duomenimis, dažniausia priežastis, dėl ko vairuotojai kviečia pagalbos kelyje tarnybą, yra eismo įvykiai, po kurių automobilis nebegali važiuoti. Antra svarbi priežastis – automobilio gedimai kelyje.

„Matome, kad pagalbos kelyje ekipažų Lietuvos vairuotojams dvigubai dažniau prireikia darbo dienomis nei savaitgaliais, o tai susiję su intensyvesniu eismu ir žmonių suplanuotu laiku. Daugiausia iškvietimų sulaukiame „piko“ metu – ryte nuo 7 iki 9 val. ir vakare nuo 17 iki 19 valandos. Pirmadieniais ir penktadieniais žmonės pagalbos kelyje kreipiasi gerokai dažniau nei kitomis savaitės dienomis. Didžioji dalis vairuotojų iškvietimų yra iš Vilniaus ir magistralinių kelių A1 bei A2“, – kalbėjo V. Katilienė.

Nors šios žiemos orai buvo išskirtiniai, tačiau, pasak V. Katilienės, žiemos mėnesiais vairuotojai kreipėsi dėl tų pačių, šiam metų laikui būdingų problemų kelyje. „Žiemą padaugėja eismo įvykių, todėl daugiau vairuotojų kreipiasi dėl transporto priemonės nugabenimo. Kita šaltųjų mėnesių bėda – akumuliatorių problemos. Šią žiemą jų fiksavome mažiau, tačiau jos niekur nedingo“, – sakė draudimo bendrovės atstovė.

Jos teigimu, bet kokiu metų laiku skambučių „bangą“ dažniausiai išprovokuoja prastos oro sąlygos. „Pavasarį gerokai padaugėja besikreipiančių dėl padangų problemų. Tai – padangų prakirtimai, pradūrimai, ratlankių įlenkimai. Taip pat yra grupė vairuotojų, kurie pavasarį iš rūsio ar garažo išsitraukia ir patys savarankiškai pasikeičia padangas. Jos būna neišbalansuotos, skirtingo slėgio, kartais pasižymi per mažu protektoriaus gyliu. Pastebime, kad vairuotojai, kurie žiemines padangas į vasarines pasikeičia savomis jėgomis, gerokai dažniau kelyje patiria su padangomis susijusių problemų ir yra priversti kreiptis pagalbos. Todėl jau iš anksto rekomenduojame padangų keitimą patikėti specialistams arba bent nuvykti pas juos slėgio matavimo ir ratų balansavimo procedūroms“, – kalbėjo V. Katilienė.

Draudikė atkreipė dėmesį, kad šią žiemą gerokai sumažėjo pagalbos kelyje skambučių iš užsienio. „Dėl sniego trūkumo, o vėliau – dėl koronaviruso grėsmės šiais metais žmonės slidinėti į Europos kalnus automobiliais ar mikroautobusais vyko rečiau. Taigi, ir iškvietimų į kitas šalis pagalbos kelyje tarnyba sulaukė mažiau. Vasarą tokių užsakymų skaičius išauga kelis kartus. Į užsienį išvykę žmonės kreipiasi ir dėl transportavimo po eismo įvykio, ir dėl rimtų transporto priemonės gedimų“, – pasakojo draudimo bendrovės atstovė.

Ji pastebėjo, kad vairuotojai dažnai prašo pagalbos dėl tokių gedimų, kurių prieš penkerius metus net nebuvo. „Elektromobiliai kelyje patiria aukštos įtampos akumuliatorių gedimus. Prabangios klasės automobiliuose po gedimų užsiblokuoja greičių dėžė. Naujesnių modelių automobilius galima transportuoti tik naudojant pagalbinę įrangą.  O kai sugenda elektronika, vairuotojams tokius gedimus įveikti beveik neįmanoma“,  – pasakojo draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė.

Draudikė išskyrė ir sudėtingiausius pagalbos kelyje iškvietimus. „Daugiausia pastangų reikia transporto priemones ištraukti iš gilių griovių, nuokalnių ar vandens telkinių. Taip pat – iš daugiaaukščių ar požeminių stovėjimo aikštelių“, – vardijo V. Katilienė.

Draudikų duomenimis, vairuotojai Lietuvos keliuose dažniausiai (65 proc.) patiria akumuliatoriaus ir elektronikos gedimus. Bendrovės skaičiai rodo, kad 32 proc. pagalbos kelyje iškvietimų sudaro padangų bei ratlankių keitimas bei montavimas.

Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service