Naujausi tyrimai rodo, kad trečdalis mūsų šalies žmonių išsiverčia be automobilio ir vaikšto pėsčiomis daugiau nei iki karantino. Ši tendencija būdinga ir 33 proc. Latvijos bei 28 proc. Estijos gyventojų.

Baltijos šalių eismo dalyvių įpročius atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa.

Tyrimo duomenimis, 33 proc. Lietuvos moterų ir 28 proc. vyrų pastaraisiais metais ėmė daugiau vaikščioti pėsčiomis. Statistika rodo, kad visos Baltijos šalyse daugiau moterų nei vyrų pirmenybę teikia vaikščiojimui, o ne kelionės tikslo pasiekimui kitomis priemonėmis. Tik 7 proc. mūsų šalies gyventojų karantino laikotarpiu ėmė daugiau važinėti automobiliu, o vos 6 proc. – dažniau naudotis viešuoju transportu.

Ėjimo svarbą atskleidė pandemija

„Žmonės visose Baltijos šalyse vis aktyviau renkasi keliavimą pėsčiomis. Randasi įprotis didžiuosiuose miestuose nuo taško A į tašką B eiti pėstute. Tikėtina, kad dauguma žmonių, dirbdami nuotoliniu būdu, įvertino ėjimo svarbą ir išsiugdė naują judėjimo mieste įprotį. Prie to galėjo prisidėti ir populiarėjantys pėsčiųjų žygiai bei paplitę įmonių ėjimo iššūkiai, išjudinę bei suvieniję namuose dirbančius kolektyvus“, – pastebi draudimo bendrovės „Gjensidige” vadovas Marius Jundulas.

Pasak draudimo bendrovės generalinio direktoriaus, jo vadovaujamos įmonės darbuotojai kiekvienais metais aktyviai dalyvauja ėjimo iššūkyje, kuriame rungiamasi, kas nueis daugiau kilometrų. Vadovas sako, kad ėjimas skatina žmonių fizinį aktyvumą, apjungia bendrai veiklai, ugdo darbuotojų iniciatyvumą, ir – svarbiausia – kuria žmonių tarpusavio ryšį.

Jo teigimu, ėjimas kaip aktyvaus laisvalaikio būdas tapo M. Jundulo vadovaujamos bendrovės vizitine kortele – ėjimo entuziastai užkrėtė pėsčiųjų žygiais kolegas, ir dabar į pėsčiųjų žygius išeina šimtai įmonės darbuotojų. „Mes ėmėmės skatinti tokį kolegų laisvalaikį, nes tai sprendžia emocinės savijautos klausimą. Ją gerina ir socialinis įsitraukimas – einant žmonės bendrauja vieni su kitais, o tai skatina didesnį emocinį saugumą ”, – pabrėžia vadovas.

Pėstute – nauda ir fizinei, ir emocinei sveikatai

Tyrimo duomenimis, pėsčiomis nevaikšto vos 14 proc. gyventojų. Tokia elgsena pasižymi 16 proc. Lietuvos vyrų ir 12 proc. mūsų šalies moterų.

„Vaikščiojimas yra unikalus keliavimo būdas, kuris leidžia ne tik pasiekti kelionės tikslą, bet ir tuo pačiu sumažina įtampą bei stresą, pagerina nuotaiką. Ėjimas prisideda prie visuomenės emocinės sveikatos, todėl vaikščiojimas tiesiogiai gerina žmonių savijautą. Karantino laikotarpiu Baltijos šalyse užfiksuotas augantis vaikščiojimo populiarumas yra geras ženklas, įrodantis visuomenės apgalvotą pasirinkimą keliaujant iki reikiamos vietos mieste ar užmiestyje. Tai pats tiesiausias ir paprasčiausias kelias didinti žmonių emocinį saugumą“, – sako M. Jundulas.

„NielsenIQ“ Baltijos šalių gyventojų apklausa „Gjensidige“ užsakymu buvo atlikta apklausiant 4800 mūsų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje gyvenančių žmonių.

Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service