Nauja valdžia teikia vilčių

Naujai paskirtą vyriausybę sudaro jauni ir nepatyrę. Bet šiuos jaunų žmonių trūkumus ištaiso laikas ir noras dirbti. Svarbu, kad naujai paskirti ministrai turėtų proto ir valios siekti užsibrėžtų tikslų. Kai pasvarstai, ką reikšmingo kuri vyriausybė ar kuris ministras per savo kadenciją padarė, į galvą ateina tik narystė Europos Sąjungoje ir Valdovų rūmų atstatymas.

Daugumos vyriausybių pagrindinis rūpestis buvo pensininkai, vienišos moterys, invalidai ir, žinoma, šioms problemoms spręsti būtinas, mokesčių pagalba surenkamas, biudžetas.

ES paramos pagalba ir skolintų pinigų dėka Lietuvos ekonomika, o tuo pačiu ir žmonių gerovė, kilo. Norėjosi gauti vis daugiau, o dirbti vis mažiau. Pagaliau tokią galimybę suteikė koronavirusas. Valstybinės paskolos ir ES milijardai leis dar metus kitus gyventi pakenčiamai, bet amžinai tęstis tai negali. Kas turi pradžią, tas turi ir pabaigą. Geras gyvenimas – taip pat. Gyvenimas privers imtis prasmingo darbo.

Būrelis entuziastų jau keliolika metų renka, analizuoja ir teikia Seimui bei Vyriausybei pasiūlymus, kaip pagerinti svarbią, bet labai apleistą ūkio šaką – susisiekimą. Susisiekimas laikomas ekonomikos varomąja jėga, bet iki šiol dirba sovietiniais metodais ir yra ekonomikos stabdys. Nors Nepriklausomybės laikotarpiu transporto kiekis didėja, bet, palyginus su sovietiniu laikotarpiu, mažiau tiesiama kelių ir gatvių, geležinkelių, mažiau statoma tiltų, visai nekasami tuneliai. Prasti keliai ir automobilių spūstys bei ekonomiškai neefektyvus susisiekimas lengvaisiais automobiliais neša milijardinius nuostolius, didina aplinkos taršą.

Naujasis susisiekimo ministras gavo nepavydėtiną palikimą. Tačiau jaunam ir energingam vadovui, paskirtam vadovauti tai sričiai, kurioje taip blogai, kad blogiau būti negali, sudaro galimybę pasireikšti. Naujasis ministras gauna ne tik blogą susisiekimo infrastruktūrą, bet ir tūktstantinę valdininkų armiją, kuri įpratusi perrašinėti nuo tarybinių laikų užsilikusius planus, pritaikant juos prie ES direktyvų. Tad, netolima ateitis parodys, kas ką valdys: naujasis ministras ir jo komanda seną valdininkiją ar atvirkščiai.

Kaip žinia, Susisiekimo ministerijos administracija ir jos vadovai kelių, geležinkelių netiesia, tiltų nestato ir tunelių nekasa, trasų neplanuoja ir neprojektuoja. Tai daro verslo struktūros. Todėl ministerijos pagrindinis ir viską lemiantis uždavinys yra priimti protingus ir ekonomiškai efektyvius sprendimus.

Sprendimams priimti pinigų nereikia, bet reikia proto, valios, drąsos ir vaizduotės. Ar nauja valdžia šiomis savybėmis pasižymi, parodys sudaromas jų būsimos veiklos priemonių planas. Vieši naujojo ministro pareiškimai, kad visus sprendimus sieks priimti remdamasis aiškiais duomenimis ir jų analize, padedant visuomenei ir verslo struktūroms, teikia vilčių.

Žinant, kad bankų sąskaitose yra milijardai nepanaudotų privačių struktūrų lėšų, Lietuvos verslo visuomenė laukia politinio sprendimo leisti verslui šiomis lėšomis įgyvendinti daugybę neatidėliotinų susisiekimo problemų.

Susisiekimo ministerijos sprendimai labai pagyvintų šalies ūkinę veiklą, mažintų bedarbystę ir emigraciją, didintų įplaukas į biudžetą.        

Pranešimą paskelbė: Juozas Zykus, Viešoji įstaiga „Vilniaus metro”