Mobilumo paketas – politikavimo įrankis

Mobilumo paketas – politikavimo įrankis

Pastaruoju metu viešumoje daug diskutuojama dėl transporto sektoriui kylančių klausimų. Turiu apgailestauti, kad šios labai reikalingos ir svarbios diskusijos vyksta prieš Europos Parlamento rinkimus, todėl kai kurie veiksmai ar faktai sąmoningai ar dėl nežinojimo yra iškraipomi ar pateikiami taip, kaip kažkam patogiau.

Viena iš kandidačių į Europos Parlamentą apkaltino susisiekimo ministrą Roką Masiulį, neva šis svarstant Mobilumo paketą Europos Parlamente atstovauja ne „Lietuvai“, o „Linavai“. Tiems, kuriems kilo abejonių, noriu pasakyti – „Linava“ yra asociacija, vienijanti daugiau kaip 800 vežėjų. Mūsų asociacijos nariai dažniausiai yra vidutinės ir mažesnės įmonės, kurioms sprendžiant kylančias problemas parankiau vienytis į asociacijas, kai tuo metu stambieji rinkos žaidėjai savo klausimus lengvai išsprendžia patys, be asociacijų paramos. „Linava“ nėra kokia nors nusikalstama grupuotė, tai yra verslininkai, kurie šiandien Lietuvoje moka mokesčius ir kuria vidaus produktą. Tokių pasisakymų autorių, Lietuvai priešpastatantį valstybėje teisėtai pagal įstatymus veikiančią verslo asociaciją, norėčiau paklausti – tai kas tada jų manymu yra Lietuva?

Kitas svarbus eskaluojamas klausimas – neva Mobilumo paketas yra skirtas socialinėms garantijoms įtvirtinti. Tokias kalbas skleidžia žmonės, norintys supriešinti verslininkus su savo darbuotojais, nes iš tikrųjų Mobilumo paketas nėra socialinių garantijų rinkinys. Jame daugiausiai kalbama apie tai, kaip periferinių valstybių verslininkams reikia sudaryti tokias verslo sąlygas, kad užsiimti pervežimais Europoje taptų nuostolinga. Jei pavyks Lietuvos vežėjus išstumti iš konkurencinės kovos, didžiųjų valstybių vežėjai plos katučių – be konkurencijos dirbti visada geriau. Klausimas, ar tuo apsidžiaugs tie patys Lietuvos vairuotojai?

Verslas negali būti nuostolingas, todėl sprendimų ieškoma jau dabar. Kai kurios didžiosios transporto bendrovės savo sprendimus jau padarė – smarkiai nesireklamuojant registruojamos atstovybės Europos valstybėse, ten registruojamos transporto priemonės, ten bus mokami ir mokesčiai. Jei tendencijos išliks tokios pačios, gali būti, kad šis sektorius Lietuvoje tiesiog nunyks. Ir tai nėra gąsdinimas, kaip išsireiškia kai kurie diskusijų dalyviai, tai tiesiog yra blaivaus proto padiktuotas veiksmų planas. Gali būti, kad Lietuvoje nebeliks transporto bendrovių, nebebus mokami mokesčiai, nebus įdarbinama dalis vairuotojų. Kaip manote, ar tada nebeliks ir problemų?

Viešumoje buvo išsakyta frazė, kad Lietuvoje rinkti Europos Parlamento nariai atstovauja visos Europos piliečiams, o ne vienai Lietuvos verslo grupei. Todėl kyla klausimas – kas tie visos Europos piliečiai? Kodėl į tą piliečių sąrašą įtraukiami Vokietijos ir Ispanijos verslininkai, o lietuviai, kaip visada, lieka už borto?

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius

Pranešimą paskelbė: Ineta Stravinskaitė, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija

Kiti skelbimai:
 
Withings Steel HR Sport (40mm) OLED, 39 g, Black, Bluetooth, Built-in pedometer, Heart rate monitor, GPS (satellite), Waterproof
 
DAEWOO Washing machine WM-1710ELW Top loading, Washing capacity 6 kg, 700 RPM, A+, Depth 53.5 cm, Width 52.5 cm, White/ black, Semi-automatic, Display,
 
Kaitlentė Bosch PIF651FB1E
 
AOC 24B1H 23.6 “, VA, FHD, 1920 x 1080 pixels, 16:9, 5 ms, 250 cd/m², Black
 
Candy Hob CDH 32/1X Vitroceramic, Number of burners/cooking zones 2, Black,

Įpročiai prie vairo: estams rizikingas plepėjimas telefonu – nė motais, atsakingiausiai elgiasi lietuviai

Tyrimas parodė, kad Baltijos šalyse gatvės dar pilnos telefonu kalbančių vairuotojų. Jie tik pamažu atsisako šio įpročio: 39 proc. mūsų šalies vairuojančių žmonių kelyje nebekalba išmaniaisiais telefonais. Neatsakingiausiai elgiasi estai – tik penktadalis jų vengia kalbėti telefonu prie vairo, Latvijoje tokių žmonių – 27 procentai. Draudikai įspėja, kad telefoninio pokalbio metu vairuotojai nepakankamai stebi aplinką […]

  Straipsniai »

Kelių direkcija jau skelbia pirkimus 2020 m. rangos darbams

Š. m. rugpjūčio 19 d. duomenimis, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkcija) piniginių srautų įsipareigojimai pagal sutartis ir administravimo išlaidos 2019 m. valstybinės reikšmės keliams administruoti, prižiūrėti ir tiesti jau sudaro 404,8 mln. eurų arba 100 proc. viso Kelių direkcijai skirto biudžeto šiems metams. Be to, 2020 metams sudarytų sutarčių ir išlaidų […]

  Straipsniai »

Diena, kai vairuotojus kelyje dažniausiai užklumpa netikėtumai

Techninės pagalbos kelyje specialistai daugiausia darbo turi penktadieniais. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pirmą šių metų pusmetį pagal iškvietimų skaičių ši diena pastebimai išsiskyrė iš visų savaitės dienų. Išanalizavus statistiką paaiškėjo, kad penktadienį problemų keliuose patiria vidutiniškai net pusantro karto daugiau vairuotojų negu šeštadienį ar sekmadienį. Draudimo bendrovės duomenimis, jau ne vienerius metus fiksuojama tendencija, jog pats […]

  Straipsniai »

Kaip pavėžėjai užtikrina jūsų saugumą: 5 patikimiausi automobiliai

Automobilių pramonė užtikrindama patikimumą ir saugumą pastaraisiais metais žengė didžiulį šuolį. Tuo įsitikinę autoservisų specialistai, kartu perspėjantys, jog reguliari transporto priemonių priežiūra vis dar nėra pakankamai „madinga“. Kaip tai sprendžia profesijos, kur automobilio patikimumas itin svarbus ir kokie automobiliai jose dominuoja?  Teisingai rūpinasi tik penktadalis vairuotojų  Autoserviso „R2L“ direktorius Rimvydas Vaštakas aiškina, kad šiandien, kaip […]

  Straipsniai »