Rytoj, paskutinį mėnesio sekmadienį, suksime laikrodžius viena valanda atgal – įsigalios žiemos laikas. Prie vasaros laiko grįšime paskutinį kovo sekmadienį. Europos Parlamentas dar 2019 m. patvirtino savo poziciją, pagal kurią nuo 2021 m.laiko sukimas turėjo baigtis. Kiekvienai valstybei palikta teisė pačiai nuspręsti, kuriuo laiku – vasaros ar žiemos – gyventi. Tačiau bendro sutarimo tarp Europos Sąjungos valstybių iki šiol nėra.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad sezoninio laiko keitimo atsisakymas šiuo metu nėra tarp Europos Sąjungos prioritetų. Dauguma valstybių narių į savo pirmininkavimo darbotvarkę šio klausimo taip pat neįtraukia esant dabartinei geopolitinei situacijai ir vykstant karui Ukrainoje.
„Mažiausiai, ko mums reikia, tai Europos Sąjungoje nesutarimo dėl to, kaip sukti laikrodžio rodyklę – pirmyn ar atgal. Džiaugiuosi, kad mes kartu su kaimynais, trys Baltijos valstybės, palaikome vasaros laiką. Tačiau, kai nėra bendro sutarimo tarp visų valstybių, kurį laiką pasirinkti, kyla klausimas – ar apskritai verta grįžti prie šio klausimo“, – sako ministras J. Taminskas.
Net ir po patvirtintos Europos Parlamento pozicijos dėl laiko sukimo, išlieka ES valstybių narių susiskaldymas. Kaip pastebi J. Taminskas, pietinės ES valstybės turi vieną, šiaurės valstybės – kitą poziciją dėl laiko zonos pasirinkimo.
Lietuva, Latvija ir Estijadar 2018 m. sutarė, kad laiko sukiojimo turėtų būti atsisakyta.Visuomenės nuomonės apklausos Lietuvoje atskleidė, kaddauguma gyventojų prioritetą teiktų vasaros laikui.
2025 m. balandįES Tarybai pirmininkavusi Lenkija bandė iš naujo iškelti šį klausimą bei patikrintivalstybių narių nusiteikimą dėl laiko keitimo. Tam tikslui buvo parengtas dokumentas, kuriame siūloma visoje Europos Sąjungoje įvesti nuolatinį vasaros laiką, kartu su dvejų metų peržiūros sąlyga, kad būtų galima nuodugniai įvertinti jo poveikį. Kaimynai, teikdami pasiūlymą, tikėjosi, kad siūloma peržiūros sąlyga suteiks šalims lankstumo, užtikrins galimybę spręsti nenumatytus iššūkius ir garantuos, jog galutinis sprendimas atitiks visų valstybių narių interesus.Pasiūlymas buvo aptartas tarybos darbo grupėje, tačiau daugiau aiškumo neatsirado. Šiai dienai –bendro šalių sprendimo nėra.Diskusijose šiuo klausimu Europos Sąjungos Taryboje dalyvauja Susisiekimo ministerija.
Pranešimą paskelbė: Rūta Ambloziejūtė, LR Susisiekimo ministerija
Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]
Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]
Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]
2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]
Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]
Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]