Ministras Juras Taminskas: „Sezoninio laiko keitimo klausimas nėra tarp Europos Sąjungos prioritetųׅ“

Rytoj, paskutinį mėnesio sekmadienį, suksime laikrodžius viena valanda atgal – įsigalios žiemos laikas. Prie vasaros laiko grįšime paskutinį kovo sekmadienį. Europos Parlamentas dar 2019 m. patvirtino savo poziciją, pagal kurią nuo 2021 m.laiko sukimas turėjo baigtis. Kiekvienai valstybei palikta teisė pačiai nuspręsti, kuriuo laiku – vasaros ar žiemos – gyventi. Tačiau bendro sutarimo tarp Europos Sąjungos valstybių iki šiol nėra.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad sezoninio laiko keitimo atsisakymas šiuo metu nėra tarp Europos Sąjungos prioritetų. Dauguma valstybių narių į savo pirmininkavimo darbotvarkę šio klausimo taip pat neįtraukia esant dabartinei geopolitinei situacijai ir vykstant karui Ukrainoje.

„Mažiausiai, ko mums reikia, tai Europos Sąjungoje nesutarimo dėl to, kaip sukti laikrodžio rodyklę – pirmyn ar atgal. Džiaugiuosi, kad mes kartu su kaimynais, trys Baltijos valstybės, palaikome vasaros laiką. Tačiau, kai nėra bendro sutarimo tarp visų valstybių, kurį laiką pasirinkti, kyla klausimas – ar apskritai verta grįžti prie šio klausimo“, – sako ministras J. Taminskas.

Net ir po patvirtintos Europos Parlamento pozicijos dėl laiko sukimo, išlieka ES valstybių narių susiskaldymas. Kaip pastebi J. Taminskas, pietinės ES valstybės turi vieną, šiaurės valstybės – kitą poziciją dėl laiko zonos pasirinkimo.

Lietuva, Latvija ir Estijadar 2018 m. sutarė, kad laiko sukiojimo turėtų būti atsisakyta.Visuomenės nuomonės apklausos Lietuvoje atskleidė, kaddauguma gyventojų prioritetą teiktų vasaros laikui.

2025 m. balandįES Tarybai pirmininkavusi Lenkija bandė iš naujo iškelti šį klausimą bei patikrintivalstybių narių nusiteikimą dėl laiko keitimo. Tam tikslui buvo parengtas dokumentas, kuriame siūloma visoje Europos Sąjungoje įvesti nuolatinį vasaros laiką, kartu su dvejų metų peržiūros sąlyga, kad būtų galima nuodugniai įvertinti jo poveikį. Kaimynai, teikdami pasiūlymą, tikėjosi, kad siūloma peržiūros sąlyga suteiks šalims lankstumo, užtikrins galimybę spręsti nenumatytus iššūkius ir garantuos, jog galutinis sprendimas atitiks visų valstybių narių interesus.Pasiūlymas buvo aptartas tarybos darbo grupėje, tačiau daugiau aiškumo neatsirado. Šiai dienai –bendro šalių sprendimo nėra.Diskusijose šiuo klausimu Europos Sąjungos Taryboje dalyvauja Susisiekimo ministerija.

Pranešimą paskelbė: Rūta Ambloziejūtė, LR Susisiekimo ministerija

Straipsniai

Rekomenduojame

J. Taminskas: Lietuva išgirsta – kasmetinės techninės apžiūros nebus privalomos

Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje nutarta leisti pačioms valstybėms apsispręsti dėl senesnių kaip 10 metų automobilių techninių apžiūrų dažnio. „Visuomet pabrėžėme, kad reikalavimas kasmet atlikti technines apžiūras nepagerintų eismo saugumo, tik sukeltų papildomą naštą vairuotojams. Mūsų duomenys aiškiai rodo, kad nors automobiliai Lietuvoje yra senesni, tačiau jie tvarkingi, […]

Straipsniai

Ministras J. Taminskas pasirašė deklaraciją dėl tarptautinio paramos fondo Ukrainos transporto atstatymui įsteigimo

Tęsdamas vizitą Briuselyje, Lietuvos susisiekimo ministras Juras Taminskas kartu su Kanados, Ukrainos ir Švedijos kolegomis pasirašė deklaraciją dėl Ukrainos transporto infrastruktūros atstatymą remsiančio tarptautinio fondo įsteigimo. Tikimasi, kad fondas pradės veikti jau kitais metais. Anot J. Taminsko, Ukrainos atstatymas turi prasidėti dabar, nelaukiant karo pabaigos. „Kai galvojame apie Ukrainos susisiekimo atkūrimą, matome ne tik kelius […]

Straipsniai

Didžiausia automobilių paroda pasaulyje – „SEMA Show“: driftas, superautomobiliai ir legendos, pribloškę žinomą lietuvį

Didžiausias automobilių priedų, modifikacijų, pasirodymų ir aksesuarų verslo renginys pasaulyje – „SEMA Show” – jau daugiau nei pusšimtį metų sutraukia automobilių industrijos elitą iš viso pasaulio. Šiemet „Autogidas” suteikė automobilių entuziastui Norbertui Daunoravičiui (Norbei) galimybę vykti į šį uždarą, ne visiems prieinamą automobilių pasaulio epicentrą ir gyvai patirti tai, ką dauguma mato tik ekranuose – […]

Straipsniai

Vilnius–Utena magistralė keičiasi iš esmės: kas laukia vairuotojų?

Vienas unikaliausių Lietuvos kelių, magistralė Vilnius-Utena, šiandien keičiasi neatpažįstamai. Modernūs, lietuvio akiai dar neįprasti, tačiau specialistų patvirtinti kelio architektūros sprendimai mūsų kelius priartina prie vakarietiškų bei skandinaviškų kelių standarto. Tranzitinį eismą užtikrinančio kelio 40 kilometrų ilgio atkarpoje nuo Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos iki Molėtų šiuo metu vyksta intensyvūs darbai: įrengiami nauji konstrukciniai sluoksniai, diegiamos modernios saugumo priemonės, […]

Straipsniai

Daugiau nei pusė lietuvių vairuodami vis dar griebiasi telefono: ekspertė įvardijo, kas slypi už šio pavojingo įpročio

Telefonai sukurti tam, kad mus suartintų, todėl geriausiai veikia tuomet, kai vartotojai geba juos trumpam padėti į šalį. Naujausi duomenys rodo, kad atsispirti ekranų traukai darosi vis sunkiau: net 80 proc. lietuvių telefonais naudojasi darbo susitikimų metu, o daugiau nei pusė nevengia to daryti net vairuodami. Šie įpročiai atskleidžia, kad ekranai vis dažniau pasiglemžia dėmesį, […]

Straipsniai

Keleivių srautas Lietuvos oro uostuose lapkritį augo

Lietuvos oro uostai (LTOU) lapkričio mėnesį aptarnavo per 526,5 tūkst. keleivių. Lyginant su 2024 metų lapkričio mėnesiu, LTOU paslaugomis naudojosi beveik 8 proc. daugiau keleivių. Vilniaus oro uoste lapkritį keleivių srautas siekė per 379 tūkst. aptarnautų asmenų, Kauno – per 111 tūkst., Palangos – daugiau kaip 36 tūkstančius. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Vilniuje keleivių […]

Straipsniai