Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis pasirašė Stacionariųjų greičio matuoklių įrengimo ir eksploatavimo keliuose tvarką, kuri numato, kad momentinio ir vidutinio greičio matavimo sistemos šalies keliuose veiks probleminėse vietose, kur didžiausias avaringumas arba eismo intensyvumas. Pagal metodiką, kelio ruožai tam tikrose vietose galės būti trumpinami, skaidomi į atskiras dalis arba visa matuoklių įranga perkeliama ten, kur jos labiausiai reikia. Naujoji tvarka Lietuvoje įsigalioja nuo rugpjūčio 1 dienos.

 „Ši metodika suteiks daugiau tvarkos ir aiškumo. Dabar galėsime kur kas tikslingiau naudoti valstybės turtą – perkelti greičio matuoklius ten, kur jų labiausiai reikia. Kad jie veiktų kuo efektyviau ir padėtų sumažinti eismo įvykių skaičių – analizuosime ir vertinsime šios technikos poveikį eismo saugumui avaringiausiuose ir pavojingiausiuose ruožuose. Mūsų tikslas – realūs pokyčiai keliuose, siekiame ne kiekybės, o kokybės – kad kiekvienas įrenginys dirbtų ten, kur jo labiausiai reikia. Svarbu pabrėžti ir tai, jog nebus plečiamas greičio matuoklių tinklas – jų keliuose nebedaugės“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Tikslingesnis matuoklių veikimas pagal objektyvius kriterijus

Greičio matuoklių vietos bus pergrupuojamos pagal objektyvius kriterijus – įskaitinių eismo įvykių, žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių, transporto srautą ir nustatytus greičio apribojimus. Kartu nustatomi šių vietų ir ruožų parinkimo principai: jie bus atrenkami atsižvelgiant į eismo įvykių tankį, eismo intensyvumą ir infrastruktūrinius veiksnius. 

Anot ministro, kelio ruožai tam tikrose vietose galės būti trumpinami, skaidomi į atskiras dalis arba visa matuoklių įranga perkeliama ten, kur jos labiausiai reikia.

„Pavyzdžiui jei analizuojant eismo įvykius paaiškės, kad jie vyksta tik tam tikroje ruožo dalyje, o kitose jų nefiksuojama, kelio ruožas bus sutrumpintas ir apims tik probleminę atkarpą.  Jei matuoklio ruožas kerta kelias skirtingo pobūdžio zonas – gyvenvietes, sankryžas ar kelius su nevienodu intensyvumu – jis bus skaidomas į atskiras dalis. Tuo tarpu iš tų  vietų, kur situacija keliuose pagerėjo, matuokliai bus perkelti į kitus, didesnę riziką keliančius kelio ruožus“, – naują tvarką paaiškina E. Sabutis.

Momentinio greičio matuokliai pirmiausia veiks vadinamosiose „juodosiose dėmėse“, avaringose vietose, per gyvenvietes einančių kelių ruožuose prie socialiai jautrių vietų – mokyklų, žaidimo aikštelių, prekybos centrų bei vietose, kur per dvejus metus 250 metrų kelio ruože įvyko ne mažiau kaip du įskaitiniai eismo įvykiai.

Naujoji tvarka skirta ne tik pažeidimams fiksuoti, bet ir realiam eismo saugumui gerinti. „Via Lietuva“ atliks detalią duomenų analizę ir jau kitais metais pateiks konkrečias vietas, kuriose reikėtų pokyčių.

„Metodika įgalina lanksčiai reaguoti, priimti sprendimus atsižvelgiant į eismo saugos situaciją keliuose: jei ji gerėja – matuojami ruožai trumpinami arba perkeliami į kitas vietas, kur padėtis prastėja ir reikia stiprinti  saugaus eismo priemones“, – sako Martynas Gedaminskas, laikinai einantis „Via Lietuva“ generalinio direktoriaus pareigas.

Pasak M. Gedaminsko, įvertinus įvykių statistiką, „Via Lietuva“ organizuos ruožų pertvarkymo darbų pirkimus, o patys darbai bus atlikti 2026 metais. Kelių sąrašai, kuriuose veikia greičio matuokliai, bus skelbiami viešai.

Vidutinio greičio matavimas – ten, kur pažeidimai dažni

Vidutinio greičio matuokliai veiks kelių ruožuose, kuriuose per pastaruosius ketverius metus įvyko bent keturi įskaitiniai eismo įvykiai, iš jų mažiausiai du – dėl greičio viršijimo ar saugaus greičio nepasirinkimo.  

Jeigu būtų nustatoma, kad eismo įvykiai tam tikrame kelio ruože koncentruojasi tik vienoje jo dalyje, o likusioje dalyje jų nefiksuota, šis ruožas būtų trumpinamas, o ruožo pradžia arba pabaiga nustatoma ties artimiausia sankryža.

Pranešimą paskelbė: Ligija Kliunkienė, LR Susisiekimo ministerija