Minime saugaus eismo dieną: ką reikia daryti, kad Lietuvos keliai būtų tokie saugūs, kaip Švedijoje

Prieš daugiau nei 20 metų Švedijoje sukurta programa „Vizija 0“ padarė šios šalies kelius vienus saugiausių pasaulyje. Lietuvai, pagal žuvusiųjų keliuose skaičių, vis dar sunkiai sekasi vytis Europos Sąjungos šalis. Nors per televiziją nuolat rodomi šokiruojantys filmukai, skatinantys nepažeidinėti kelių eismo taisyklių, statistika rodo, kad jie nėra labai veiksmingi. Galbūt Lietuvai vertėtų sekti Švedijos pėdomis ir kitais būdais keisti eismo dalyvių elgesį?

Kaip Švedijoje užtikrinamas saugumas keliuose

Švedijos programoje „Vizija 0“ pabrėžiama, kad nėra vieno veiksnio, atsakingo už kelių avaringumą. Saugus eismas priklauso nuo visų veiksnių: eismo dalyvių elgsenos, kelių infrastruktūros bei automobilių technologijų. Akcentuojama, jog žmonės klysta, tad kelių sistema turi būti tokia, kad padėtų šių klaidų išvengti arba sumažintų jų padarinius.

Lietuvos ir Švedijos akademijos vadovas Peje Michaelsson teigia, kad Lietuviai turėtų didžiuotis savo daroma pažanga eismo saugumo srityje, bet pastebi, kad galima dar daug nuveikti, kad saugumas Lietuvos keliuose būtų didesnis. „Matau per Lietuvos televizijas rodomas reklamas, kuriose žiūrovai gąsdinami rodant baisias avarijas, nors daugybė tyrimų įrodė, kad tai nėra labai efektyvus būdas didinti saugumą keliuose. Švedai remiasi požiūriu, kad nereikia keisti žmonių, tik sudaryti jiems sąlygas, kad pasirinktų saugų vairavimo būdą. O per televiziją norėčiau matyti ne gąsdinančias reklamas, o pozityvų pavyzdį, kuriuo norėtųsi sekti“, – teigia Peje Michaelsson.

Švedija pertvarkė savo kelius, prioritetu keldama ne greitą važiavimą, bet saugumą keliuose. Kaip pastebi saugaus eismo bendrovės „Biseris“ generalinis direktorius Tomas Ignatavičius, eismo saugumą galima užtikrinti tik tada, kai taikomos kompleksinės priemonės. Turi būti saugūs keliai, saugios transporto priemonės ir atsakingas eismo dalyvių elgesys.

Taip pat T. Ignatavičius siūlo atkreipti dėmesį  į išmaniąsias saugaus eismo technologijas: „Daug eismo įvykių, kuriuose nukenčia pėstieji, įvyksta tamsiu paros metu, tad, pavyzdžiui, verta investuoti į išmaniąsias perėjas, kurios vairuotojus apie artėjančius pėsčiuosius įspėja apšviesdamos perėjos ženklą ir įjungdamos kelio dangoje įmontuotus įspėjamuosius žibintus.“

Švedijoje siekiant „Vizijos 0“ 12600 pėsčiųjų perėjų buvo padaryta saugesnėmis, įrengiant įvairias žibintų ir apsaugos sistemas bei greičio kalnelius.

Pasak saugaus eismo specialistų, avaringumą mažina ir 2+1 tipo keliai, kai į vieną pusę eismas turi 1 juostą, o kitą – 2 juostas, ir tokia konfigūracija keičiasi kas kelis kilometrus. Šiuo principu buvo rekonstruota dalis kelio Šiaulių apskrityje, planuojama tokį tipo sprendimą taikyti ir „Via Baltica“ trasoje ties Panevėžiu.

Dar atsiliekame nuo Europos Sąjungos

Saugaus eismo dieną lietuviai gali pasitikti su dvejopais jausmais. Lietuva reikšmingai sumažino žūčių keliuose skaičių. Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, 2007 m. eismo įvykiuose žuvo 740 žmonių, o 2017 metais – beveik keturis kartus mažiau, tik 192. Pagal pasiektą pažangą žūčių keliuose mažinimo srityje 2016 m. pirmavome tarp Europos Sąjungos šalių.

Nepaisant pažangos, Lietuvos keliuose žuvusiųjų skaičius yra aukštas ir pagal šį rodiklį vis dar atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio. Lietuvoje 100 000 gyventojų 2017 m. teko 6,8 žūčių kelyje, tuo tarpu Švedija, taikydama programą „Vizija 0“, šį skaičių 2015 m. buvo sumažinusi iki 2,8. Vien per pirmus du šių metų mėnesius Lietuvos keliuose buvo sužeista 52 žmonėmis daugiau, o žuvo 6 žmonėmis daugiau nei per tą patį 2017 m. laikotarpį. Iš viso šių metų sausį ir vasarį žuvo 34 žmonės. Beveik 62 proc. jų buvo pėstieji.

„Vizija 0“ Lietuvoje – jokių mirčių?

Tikėtina, kad per artimiausius metus Lietuva darys reikšmingą pažangą saugaus eismo srityje. Kovo mėnesį LR Susisiekimo ministerijos pristatytoje saugaus eismo programoje „Vizija 0“ numatyta žuvusiųjų keliuose skaičių iki 2030-ųjų sumažinti 50 procentų, o 2050-ais visiškai žūčių nebeturėti.

Daug dėmesio „Vizijoje 0“ skiriama pačių eismo dalyvių kultūros kėlimui nes 90 proc. skaudžių eismo nelaimių įvyksta dėl jų kaltės. Dar vienas iš „Vizijos 0“ prioritetų – saugi ir patogi kelių infrastruktūra. Siekiant sukurti saugius kelius planuojama įgyvendinti daugiau nei 1000 įvairių priemonių: rekonstruotos nesaugios perėjos, įrengtos pėsčiųjų saugos salelės, padidintas dviračių takų ilgis, panaikint „neapsaugoti kairiniai“ posūkiai ir kt. Planuojama vykdyti ir stipresnę greičio bei pažeidimų kontrolę.

Programoje taip pat skiriama dėmesio efektyvios pagalbos po eismo įvykio užtikrinimui ir jo ištyrimui. P. Michaelsson, pateikia pavyzdį, kad itin veiksmingai veikia Švedijos nacionalinė duomenų bazė „STRADA (angl. Swedish Traffic Accident Data Acquisition), į kurią iš įvairių šaltinių (ligoninių, kelių policijos) patenka informacija apie eismo įvykius, tad regionų valdžios atstovai gali lengvai identifikuoti problematines vietas ir priimti sprendimus, užtikrinančius jų saugumą.

„Tik reikia, kad valdžios atstovai žinotų, kokiomis priemonėmis galima pagerinti padėtį ir būtų suinteresuoti jas taikyti“, – pabrėžia P. Michaelsson.

Ar 2050 metais išties nebeliks žūčių Lietuvos keliuose parodys ateitis. Didieji mašinų gamintojai intensyviai dirba prie bepiločių automobilių, tad galbūt jų pasirodymas keliuose padės išvengti „žmogiškų klaidų“, nors kaip rodo paskutinė „Tesla“ automobilio avarija, patikimų technologijų dar reikės luktelti.

Daugiau informacijos:

Tomas Ignatavičius

UAB „Biseris“ generalinis direktorius

+370 5 260 1960,

t.ignatavicius@biseris.lt,

www.biseris.lt

Pranešimą paskelbė : Raminta Nagelytė, Agentūra 1323 (UAB Trylika-dvidešimt trys)