Mažiau išlaidų, pagerėjusi dirvožemio kokybė? Praktinis renginys atskleis bearimio ūkininkavimo galimybes

Š. m. balandžio 14 d. ūkininko Augusto Masevičiaus ūkyje Gustainiškių kaime (Šakių r.) vyks praktinis renginys apie bearimio ūkininkavimo technologijas ir gerosios patirties mainus. Dalyviai sužinos apie tiesioginės sėjos taikymo patirtį bandant įvairias sėjomainas ir atsisakant cheminių produktų, išgirs mokslines įžvalgas, taip pat galės apžiūrėti techniką ir susipažinti su paramos priemonės rezultatais bei dažniausiomis paraiškų klaidomis.

LIFE integruotojo projekto ,,Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ iniciatyva vykstančio renginio metu ūkininkas Augustas Masevičius pasidalins savo patirtimi ir įžvalgomis apie tiesioginės sėjos taikymą derlingose Zanavykų apylinkės žemėse, išmoktas pamokas bandant įvairias sėjomainas ir atsisakant cheminių produktų. Vytauto Didžiojo universiteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros profesorius dr. Vaclovas Bogužas pasidalins mokslinėmis įžvalgomis apie bearimių technologijų taikymo tobulinimą ir regeneracinės žemdirbystės galimybes. Andrius Venckus, Aplinkos projektų valdymo agentūros Modernizavimo fondo projektų grupės projektų vadovas, supažindins su kompensacinės paramos už tiesiogines ir juostines sėjamąsias priemonės rezultatais ir pasitaikomomis klaidomis paraiškose. Dalyviai taip pat turės galimybę apžiūrėti techniką, naudojamą bearimiam ūkininkavimui.

Detali renginio programa skelbiama Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje, o norintys dalyvauti kviečiami užsiregistruoti užpildant dalyvio anketą: https://forms.office.com/e/70NKeshSue.

Vietų skaičius ribotas.

Ūkininkavimo būdas, padėsiantis sutaupyti
Ilgalaikėje perspektyvoje bearimis ūkininkavimas leidžia sumažinti išlaidas degalams, technikos remontui, eksploatacinėms medžiagoms bei žmogaus darbo laikui. Gerėjanti dirvožemio kokybė padidina auginamų kultūrų derlingumą ir sumažina priklausomybę nuo išorinių veiksnių, tokių kaip klimato reiškiniai, bei nuo išorinių išteklių – sintetinių trąšų ar pesticidų. Remiantis atliktos studijos duomenimis, tiesioginės sėjos technologijoje degalų sąnaudos gali sumažėti nuo 32 % (auginant žirnius ir pupas) iki 57 % (auginant vasarinius rapsus), o dėl mažesnių degalų sąnaudų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos gali sumažėti nuo 1,5 iki 2,4 kartų.

Pagerės dirvožemio būklė ir sumažės degalų sąnaudos

Moksliniai tyrimai ir ūkininkų patirtys atskleidžia, kad tausojančios žemės ūkio technologijos, tokios kaip juostinė bei tiesioginė sėja, leidžia ūkininkauti efektyviau ir sudaro prielaidas pagerinti dirvožemio būklę. Taikant bearimį ūkininkavimą, ypač tiesioginę sėją, galima sumažinti laiko bei išteklių sąnaudas, įskaitant mažesnį technikos nusidėvėjimą bei mažesnį trąšų ir augalų apsaugos produktų poreikį.

Lietuvos energetikos agentūros atlikta analizė rodo, kad pereinant nuo ariminės žemdirbystės prie neariminių technologijų galima pasiekti reikšmingą poveikį tiek energijos vartojimo, tiek aplinkosaugos srityse. Skaičiuojama, kad kuro sąnaudos gali sumažėti iki 40 proc., o mineralinių azoto trąšų poreikis – iki 10 proc. Vertinama, kad iki 2030 m. tokių priemonių taikymas Lietuvai leis sumažinti kuro vartojimą apie 15,8 ktne, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas – maždaug 172 kt CO₂ ekvivalento. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos studijos rezultatai patikslina, kad taikant tiesioginės sėjos technologiją, priklausomai nuo dirvožemio savybių, reljefo ir auginamų kultūrų, degalų sąnaudos gali mažėti nuo 32 proc. (auginant žirnius ir pupas) iki net 57 proc. (auginant vasarinius rapsus). Taigi, tiesioginės sėjos taikymas – efektyvus būdas mažinti degalų sąnaudas ir kartu reikšmingai prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo.

Tiesioginės ir juostinės sėjos technologijos taip pat prisideda prie didesnio ūkių energetinio savarankiškumo ir padeda apsaugoti vandens telkinius nuo maistinių medžiagų išplovimo. Nejudinant dirvožemio sluoksnių, susiformuoja dirvoje kanalai, gerinantys vandens ir oro apytaką, kurie sudaro palankesnes sąlygas sėkloms sudygti ir augalams augti net esant nepalankioms gamtos sąlygoms. Be to, padidėjęs huminių medžiagų kiekis dirvoje sustiprina dirvožemio struktūrą, pagerinant vandens ir maistinių medžiagų kaupimą.  Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad taikant bearimį ūkininkavimą sudaromos palankios sąlygos dirvožemio gyvybingumui – tiesioginės sėjos laukuose sliekų masė išlieka aukšta, siekia apie 235 g/m² ir yra panaši kaip daugiametėse pievose. Tuo tarpu tradicinėje dirbamoje žemėje sliekų randama gerokai mažiau – vos 30 g/m², nes intensyvus žemės dirbimas trikdo jų gyvenamąją aplinką ir daro neigiamą poveikį populiacijoms.

Ūkininkai skatinami rinktis bearimes technologijas

Skatinant tvaresnį žemės ūkio kultūrų auginimą per Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano ekologinę schemą papildomai skiriamos priemokos: už tiesioginės ir juostinės sėjos būdu auginamus žemės ūkio augalų plotus – po 66 Eur/ha, o už minimalaus dirbimo pasėlių plotus – po 20 Eur/ha.

Norintiems daugiau sužinoti apie tvarų ūkininkavimą augalininkystėje rekomenduojame atvykti į bearimių technologijų lauko dieną Gustainiškiuose, o prieš tai pasiklausyti tinklalaidės epizodo apie tvarius sprendimus žemės ūkyje: https://youtu.be/OaFS-sj0KYA?si=Z0uFMj3Ft0vIb0hn

Daugiau informacijos suteiks:

LR Žemės ūkio ministerijos LIFE IP EnerLIT projekto „Energijos efektyvumo didinimas Lietuvoje“ koordinatorius Aleksas Bukinas, tel. +370 664 87477, el. p. [email protected]

Pranešimą paskelbė: Viltė Zaveckaitė, –