Magistralėje „Via Baltica“ baigti du svarbūs projektai

Tarptautinėje magistralėje „Via Baltica“ – dideli pokyčiai. Siekiant pagerinti eismo saugumo lygį, kelyje sparčiai vyksta rekonstrukcijos darbai – baigti du itin svarbūs projektai. Į automagistralės kategoriją pertvarkytas magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 9,75 km ilgio antrasis ruožas (nuo 35,40 iki 45,15 km), kelyje A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga įrengta sankryža ir rekonstruota atkarpa nuo 65,19 km iki 66,09 km.

„Via Baltica“ yra svarbiausias transporto koridorius Baltijos valstybėms. Juo eina didžiausi tarptautiniai srautai. Lietuvoje tai vienintelis automobilių kelias, kuriuo šiaurės ir pietų kryptimis didele apimtimi vežami kroviniai. Krovininio transporto dalis – apie 30 proc., tad magistralėje privalo būti įrengta patikima infrastruktūra sklandžiam eismui užtikrinti. Matome akivaizdų rekonstrukcijos darbų progresą. Tikimės, kad magistralė jau 2020 metais bus gerokai saugesnė“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Magistralinis kelias A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai pasižymi intensyviu sunkiojo transporto eismu. Šiame kelyje, ypač atkarpoje nuo 35,40 iki 45,15 km, dėl didelio vidutinio metinio paros eismo intensyvumo ir sunkiasvorių automobilių skaičiaus vairuotojams būdavo pavojinga manevruoti, jie rizikuodavo lenkdami kitas transporto priemones manydami, kad priešpriešiais atvažiuojantys automobiliai pasitrauks. Po rekonstrukcijos situacija pasikeitė.

Pertvarkyta kelio A5 atkarpa buvo išplatinta, dešinėje pusėje įrengiant antrą dviejų eismo juostų 7,5 m pločio važiuojamąją dalį. Esama ir naujai įrengta važiuojamosios kelio dalys buvo atskirtos 5,5 m pločio skiriamąja juosta.

Pastatyti du nauji viadukai, įrengti du tuneliniai viadukai, požeminė laukinių gyvūnų perėja. Nuovažos į šalia kelio esančius sklypus panaikintos, abipus magistralinio kelio nutiesti jungiamieji keliai, įrengtos triukšmą slopinančios sienutės, apšvietimas, apsauginės tvoros nuo laukinių gyvūnų.

Tai antrasis kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai rekonstrukcijos darbų etapas. Pirmasis – šio kelio ruožo nuo 17,34 km iki 23,4 km rekonstravimas, užbaigtas 2016 m. Planuose – dar dviejų šios magistralės atkarpų (nuo 23,40 km iki 35,40 km ir nuo 45,15 km iki 56,83 km) atnaujinimo darbai. Juos numatoma baigti kitąmet.

Vasaros pabaigoje buvo baigtas sankryžos A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga įrengimas ir šio kelio ruožo nuo 65,19 km iki 66,09 km rekonstravimas, taip pat jau parengti techniniai sprendimai intensyvaus eismo kelio atkarpos nuo 9,51 km iki 65,19 km rekonstrukcijai 2+1 atlikti.

Per 8 metus „Via Baltica“ magistralėje įvyko 550 eismo įvykių, kuriuose žuvo 175 ir buvo sužeisti 752 eismo dalyviai. Nustatyti 3 pagrindiniai eismo įvykių tipai – susidūrimas, užvažiavimas ant pėsčiojo ir apvirtimas. Daugiau kaip pusę (57,6 proc.) eismo įvykių – susidūrimai.

Atsižvelgiant į tai, toliau bus tęsiama šio kelio rekonstrukcija, jį modernizuojant ir atskiruose kelio ruožuose įrengiant dvi arba vieną papildomą eismo juostą, įrengiant eismo saugą ir aplinkosaugą gerinančias priemones, jungiamuosius kelius. Plėtojant ir modernizuojant magistralę „Via Baltica“, Seimo patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane iki 2020 metų numatyta rekonstruoti intensyviausio eismo ruožus keliuose A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, A10 Pasvalys–Panevėžys–Ryga ir kelio A17 Panevėžio aplinkkelyje.

Pranešimą paskelbė : Audronė Filimanavičienė, LR Susisiekimo ministerija