Šalies vizitine kortele tapę karšto oro balionai Vilniuje ir Kaune išliks – tai užtikrinančias sąlygas nustato Lietuvos transporto saugos administracijos patvirtinta nauja karšto oro balionų skrydžių vykdymo tvarka, kuri įsigalios birželio 1 d. Bendradarbiaujant Susisiekimo ministerijai, AB „Oro navigacija“, Lietuvos orlaivių federacijai ir kitoms suinteresuotoms šalims, pavyko rasti kompromisą dėl skrydžių saugos užtikrinimo ir oro balionų skrydžių miestuose galimybės.
„Europoje yra labai nedaug miestų, kuriuose leidžiami oro balionų skrydžiai, mums tai ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos turizmo vizitinė kortelė. Džiaugiuosi, kad po išsamių diskusijų geranoriškos visų suinteresuotų šalių pastangos leido rasti išeitį, kaip tinkamai reguliuoti oro erdvę, užtikrinant skrydžių saugą ir išsaugant oro balionų skrydžius sostinėje ir Kaune“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Karšto oro balionų skrydžių vykdymo tvarka nustato procedūras, susijusias su saugiu oro eismo paslaugų teikimu. Šių procedūrų privaloma laikytis vykdant oro balionų skrydžius erdvėje aplink Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, kur kyla ir leidžiasi lėktuvai. Šiaulių aerodromo skrydžių valdymo zonoje oro balionų skrydžiai, kaip ir iki šiol, nebus leidžiami.
„Lietuvos dangaus sauga yra mūsų prioritetas, todėl svarbiu pasiekimu laikome šio tikslo įgyvendinimą, kartu išlaikant mūsų didmiesčių išskirtinumą – vaizdingus karšto oro balionų skrydžius. To nebūtų pavykę padaryti be susitelkimo ir atkaklaus kompromisų ieškojimo. Intensyvus daugiašalis bendradarbiavimas leido pasiekti geriausią rezultatą“, – sako „Oro navigacijos“ vadovas Saulius Batavičius.
Pagal naują tvarką ir toliau bus galimi grupiniai oro balionų skrydžiai, leidžiamas grupės dydis priklausys nuo numatomos skrydžių trajektorijos. Jei oro balionų skrydžiai vykdomi nekertant lėktuvų kilimo ir tūpimo erdvės, jų grupę galės sudaryti iki 14 balionų, o kertant lėktuvams skirtą erdvę – ne daugiau kaip 7 balionai. Oro balionų grupei turės būti paskiriamas vienas balionų grupės vadas. Visi oro balionai privalės turėti atsakiklius, kad skrydžių vadovai detaliai matytų jų skrydžio trajektoriją ir greitį.
Vilniuje ir Kaune oro balionams kilti nustatytos skrydžių aikštelės ir specifiniai reikalavimai skrydžiams iš jų. Vilniuje bus septynios aikštelės – Valakampiuose, ties Baltuoju tiltu, Žvėryne, Vingio parke, prie „Litexpo“, Burbiškėse ir Belmonte; Kaune trys – Santakos parke, Neries krantinės parke ir prie Pažaislio vienuolyno. Oro balionai lėktuvų kilimo ir tūpimo zoną saugiu atstumu praskirs iš viršaus, kad netrukdytų lėktuvų eismui.
„Mūsų nuomone, naujoji tvarka buvo reikalinga labiau dėl formalių dalykų, o kadangi pirmame jos variante skrydžiai buvo padaryti neįmanomi, džiaugiamės, kad per žiemą pavyko rasti kompromisų, kad oro balionams skraidyti Vilniuje ir Kaune būtų iš pricipo įmanoma. Naujojoje tvarkoje dar liko taisytinų dalykų, prie kurių susitarta grįžti antroje vasaros pusėje. Tad pradėjus taikyti naująją tvarką ir realiai pamačius, kaip ji veikia, tikimės turėti galimybių ją dar patobulinti, kad ji būtų dar palankesnė oro balionų skrydžiams, kad oro balionai ir toliau saugiai puoštų Vilniaus ir Kauno dangų, o skrydžiai oro balionais ir toliau galėtų būti saugi pramoga miestiečiams ir svečiams“, – teigia Vytautas Sviderskis, Lietuvos oreivių federacijos prezidentas.
Poreikis atnaujinti skrydžių oro balionais tvarką atsirado daugėjant lėktuvų skrydžių Vilniaus ir Kauno oro uostuose ir kilus būtinybei užtikrinti, kad oro balionai virš miestų nekeltų pavojaus iš šių oro uostų kylantiems ir į juos besileidžiantiems lėktuvams, be to, kad būtų saugūs ir oro balionų keleiviai.
Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė sako, kad Vilniaus simboliu vadinami oro balionai yra ne tik išskirtinė pramoga vilniečiams ir turistams, tačiau kartu tai yra ir unikali žinutė, parodanti Vilniaus unikalumą ir pristatanti sostinę užsienyje: „Aktyviai siekiame pritraukti į Vilnių turistų, investuotojų, talentų, tarptautinių konferencijų ir svečiams norime suteikti nepamirštamą patirtį, skraidindami juos karšto oro balionais. Visose rinkodaros kampanijose Vilnius pristatomas naudojant virš sostinės skrendančių oro balionų vaizdus, kurie kviečia turistus atvykti į Vilnių ir dėl šios unikalios, visiems prieinamos pramogos“, – sako I. Romanovskienė.
2022 m. rugpjūtį „Oro navigacijai“ parengus skrydžių oro balionais tvarką, kuri būtų stipriai apribojusi oro balionų skrydžius, ypač virš Vilniaus, kilo diskusijos dėl poreikio rasti kompromisą, nepakenkiant skrydžių saugai ir paliekant daugiau galimybių oro balionų skrydžiams miestuose.
Kompromisinės nuostatos įtvirtintos naujoje tvarkoje, Susisiekimo ministerijai į šio klausimo sprendimą įtraukus visas suinteresuotas šalis – „Oro navigaciją“, Lietuvos transporto saugos administraciją, Transporto kompetencijų agentūrą, Lietuvos oro uostus, Lietuvos aeroklubą, Lietuvos oreivių federaciją ir Vilniaus miesto plėtros agentūrą „Go Vilnius“.
Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija
Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]
Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]
Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]
2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]
Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]
Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]