Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad į transeuropinio transporto tinklo (TEN-T), apimančio „Rail Balticos“ projektą, planus svarbu įtraukti geležinkelio atšaką į Klaipėdą, o visi svarstymai dėl tradiciniais varikliais varomų automobilių draudimo turi būti paremti ne politiniais pareiškimais, bet svariais argumentais ir faktais. Tai Lietuvos ministras pareiškė neformalioje Europos Sąjungos (ES) susisiekimo ministrų taryboje, vykstančioje Brdo mieste Slovėnijoje.

„Europos Komisijos siūlymas nuo 2035 m. uždrausti prekybą vidaus degimo varikliais varomais automobiliais turi būti pagrįstas aiškiais faktais. Iki tol privalo būti išplėtota visoje ES tolygi įkrovimo ir alternatyviųjų degalų pildymo infrastruktūra. Taip pat dar nėra atsakymo, ar iki to laiko turėsime pakankamus atsinaujinančios energetikos pajėgumus, kad netektų savo elektromobilius krauti, pavyzdžiui, anglimis kūrenamose elektrinėse pagaminta elektra. Ne mažiau svarbu tinkamai įverti įvairių šalių perkamąją galią ir startines pozicijas bei tokių sprendimų įtaką ES darbo vietoms ir konkurencingumui. Būtent tokių kompleksinių diskusijų kol kas ir pasigendu“, – neformalios susisiekimo ministrų tarybos posėdyje kalbėjo M. Skuodis.

Pasak ministro, ateities susisiekimo sistema neabejotinai turi atitikti darnos ir tvarumo principus. Siekiant ES žaliojo kurso tikslų, svarbu stiprinti skatinamąsias priemones: investuoti į infrastruktūrą, didinti viešojo transporto kokybę, gerinti sąlygas elektra ir alternatyviaisiais degalais varomam transportui. Iki 2024 m. pabaigos viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų skaičius Lietuvoje turėtų išaugti 11 kartų, o iki 2027 m. – daugiau nei 15 kartų.

Pagal Europos žaliąjį susitarimą, iki 2050 metų Europa turi pereiti prie neutralios klimatui ekonomikos. Numatoma, kad 2030 m. vidutinis naujų automobilių išmetamas CO2 kiekis bus 55 proc., o 2035 m. – 100 proc. mažesnis nei 2021-aisiais.

Taryboje taip pat aptarta transeuropinio transporto tinklo (TEN-T), kuriam priklauso strateginiai projektai „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“, kūrimas ir tolesnė plėtra. Pasak ministro M. Skuodžio, atnaujinto TEN-T reglamento pasiūlymas, kurio tikimasi dar šių metų gruodžio mėnesį, padidintų bendrą transporto sistemos efektyvumą, be to, prisidėtų prie ES žaliojo kurso bei Darnaus ir išmanaus judumo strategijos įgyvendinimo. Siekiant užtikrinti ekonominę ir strateginę ES šalių tarpusavio integraciją, reglamentas numato, kad geležinkelių srityje svarbiausias prioritetas – užbaigti pradėtus projektus ir toliau plėsti Europinės vėžės tinklą, ypač tuose ES regionuose, kuriuose naudojama kitokio standarto geležinkelių infrastruktūra.

ES šalims siekiant sukurti efektyvų ir konkurencingą visos ES geležinkelių tinklą – bendrą Europos geležinkelių erdvę, Baltijos regione Lietuva, Estija ir Latvija vykdo strateginės reikšmės transporto infrastruktūros projektą – „Rail Baltica“, todėl reikiamo finansavimo užsitikrinimas ir jo įgyvendinimas laiku – iki 2026 metų – yra bendras visos ES tikslas. M. Skuodžio teigimu, turi būti svarstoma ir apie europinio standarto greitojo geležinkelio linijos, kuri būtų visiškai elektrifikuota ir draugiška aplinkai, nutiesimą iš Kauno iki Klaipėdos.

Kalbėdamas taryboje M. Skuodis taip pat atkreipė dėmesį, kad veiksmams, kurių iki šiol ėmėsi ES, kad kuo greičiau pasiektų netaršaus judumo tikslą, trūksta nuoseklumo. Europos Komisijos šiemet atlikto vertinimo duomenimis, tam tikros vežėjų veiklą reglamentuojančio Mobilumo paketo nuostatos, pavyzdžiui, privalomas vilkiko grąžinimas į registracijos vietą, ne tik pakenktų vidaus rinkai, bet ir padidintų taršą.

Slovėnijoje neformali susisiekimo ir energetikos ministrų taryba vyksta rugsėjo 21–23 dienomis.

Pranešimą paskelbė: Žydrūnė Tursaitė, LR Susisiekimo ministerija