„LTG Infra“ pagamino ir išbandė ant plačiosios vėžės puspriekabėms vežti skirtą vagoną

AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra” („LTG Infra”) pagamino ir išbandė plačiajai 1520 mm geležinkelio vėžei skirtą bandomąjį vagoną, kuriuo ateityje numatoma vežti vilkikų puspriekabes – taip pratęsiant iš Vakarų Europos iki Kauno krovinių gabenimo maršrutus Rytų kryptimi.

Pasak „LTG Infra” generalinio direktoriaus Karolio Sankovski, šių metų pavasarį sėkmingai buvo atlikti puspriekabių pervežimai traukiniais europine 1435 mm vėže tarp Lietuvos ir Vokietijos, o dabar atlikti puspriekabių vežimo bandymai ant plačiosios geležinkelio vėžės.

„Sujungus Kauno intermodalinį terminalą su Europos geležinkelių tinklu, Kaunas taps pagrindiniu krovinių perkrovimo centru – čia bus aptarnaujami ir plačiąja, ir europine vėžėmis važiuojantys traukiniai. Puspriekabių gabenimas traukiniais ateityje bus intensyviai plėtojamas, todėl bendrovė tam aktyviai ruošiasi. Krovinius gabenant geležinkeliu į aplinką patenka tris kartus mažiau anglies dvideginio, nei juos vežant kelių transportu, todėl „Rail Baltica“ projektas gerokai sumažins aplinkos taršą ir padidins eismo saugumą keliuose“, – pažymi K. Sankovski.

Pasak „LTG Infra“ Infrastruktūros paslaugų departamento Terminalų valdymo centro vadovo Arūno Urbono, atlikus bandomuosius reisus, kurių metu puspriekabės gabentos tarp Vokietijos ir Lietuvos, įsitikinta, kad tokios paslaugos poreikis verslui bus didelis. Juolab kad verslas domisi galimybėmis intermodalinius krovinius vežti ne tik europine, bet ir plačiąja vėže Šiaurės ir  Rytų kryptimis.

„Tarp Europos valstybių ir Lietuvos puspriekabes gabensime partnerių iš Vakarų vagonais, o kitiems maršrutams Rytų kryptimi vagonų neturime. Todėl nusprendėme juos pasigaminti patys – puspriekabei gabenti ant plačiosios vėžės pritaikėme kitos paskirties vagoną ir jį išbandėme“, – sako A.Urbonas.

Puspriekabėmis pakrautas vagonas išbandytas Šeštokų geležinkelio stoties krovos terminale bei Vilniaus ir Kauno intermodaliniuose terminaluose (VIT ir KIT). Atliktos puspriekabių pakrovimo ir iškrovimo procedūros, stebėta kaip jis funkcionuoja gabenant krovinį geležinkeliu.

„Bandymais esame patenkinti – matome, ką dar galima patobulinti, tačiau jau aišku, jog gebėsime pasigaminti reikiamą kiekį vagonų puspriekabėms gabenti, kurių užtektų numatytiems maršrutams aptarnauti“, – sako A. Urbonas.

Planuojama, kad 1520 mm geležinkelio vėže puspriekabės bus gabenamos tarp Klaipėdos jūrų uosto ir VIT bei KIT. Taip pat šis puspriekabių gabenimo būdas bus naudojamas tarp Kauno ir Talino iki 2026-ųjų metų, kuomet bus baigtas projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas.

„Matome, kad poreikis gabenti puspriekabes bus kelis kartus didesnis, nei turimi Kauno intermodalinio terminalo pajėgumai. Jau kurį laiką kai kurios Lietuvos bendrovės gabena puspriekabes kombinuotu būdu: iš Klaipėdos jūrų uosto jos pasiekia Vokietiją keltais, o iš ten toliau traukiniais keliauja net iki Ispanijos. Atsiradus galimybei puspriekabes pakrauti ant traukinių platformų jau Lietuvoje, tikimės, kad šalies verslas tuo noriai naudosis. Ir mes tam ruošiamės“, – sako A. Urbonas.

KIT pastatytas Palemono geležinkelio stotyje, šalia pagrindinės Lietuvos magistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda bei magistralės „Via Baltica“. Aplink šią vietą kuriasi logistikos įmonės bei yra įsikūrusi Kauno laisvoji ekonominė zona, patogus susisiekimas su Kauno oro uostu bei Klaipėdos jūrų uostu.

Kauno intermodalinis terminalas – viena iš Kauno geležinkelio mazgo infrastruktūros dalių. Šiuo metu čia vyksta aktyvūs „Rail Baltica“ statybos darbai, kurių metu nuo Kauno geležinkelio stoties iki Palemono bus nutiestas europinio standarto geležinkelis.

Baigus visus statybos darbus Kauno geležinkelio mazgas bus vienas moderniausių Europoje per kurį važiuos didžioji dalis visų „Rail Baltica“ linija važiuojančių traukinių.

Kauno intermodalinį terminalą integruoti į europinio geležinkelio infrastruktūrą planuojama šių metų pabaigoje, kad kitais metais prekiniai traukiniai galėtų kursuoti tarp Lietuvos ir Europos valstybių.

Pranešimą paskelbė: Stanislavas Likas, UAB „Publicum”