Elektriniai krautuvai tapo neatsiejama logistikos, sandėliavimo ir gamybos procesų dalimi. Kaip nurodoma tarptautiniame 2024 metų naudotų krautuvų reitinge, šios technikos gamintojų tarpe lyderio pozicijas užsitikrino Vokietijos įmonė „Linde“. Statistika kalba pati už save: šio gamintojo elektriniai krautuvai užėmė beveik 26 proc. naudotų krautuvų rinkos ir gerokai pralenkė konkurentus. Kuo šio gamintojo technika išsiskiria iš kitų ir kodėl būtent ją renkasi daugelis įmonių? Dar svarbiau, kaip elektriniai krautuvai padeda taupyti išlaidas ir didinti veiklos efektyvumą?
„Per paskutinį dešimtmetį krautuvų rinka smarkiai keitėsi ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Pabrangus žmogiškiesiemsištekliams, įmonės ieškojo sprendimų, kurie leistų dirbti efektyviau. Lietuvos įmonės dyzelinius ir dujinius krautuvus vis aktyviau keičia elektriniais. O tos, kurios naudoja elektrinius modelius su senos technologijos baterijomis, keičia juos į krautuvus su ličio jonų akumuliatoriais. Dabar pirkėjai ieško ne tik patvarios, bet ir tvarios krovos technikos, kuri padėtų sumažinti išlaidas technikos remontui, aptarnavimui, padidintų krautuvų vairuotojų darbo efektyvumą bei leistų atsisakyti taršaus kuro. Todėl nenuostabu, kad Europos rinkoje pirmauja būtent „Linde“ technika, kuri gali padėti įmonėmsįgyvendinti tokius siekius. Šios įmonės krautuvus plačiai naudoja ir pasaulyje pripažinti prekės ženklai, pavyzdžiui,„Coca-Cola“, „Nestle“,„Unilever“, ar „BMW“, – sako „Alwark“ „Linde“ pardavimų vadovas Eimantas Bražinskas.
Sutaupymai siekia penkiaženkles sumas
Kaip teigia E. Bražinskas, šiandien Lietuvos logistikos bei gamybos įmonės susiduria su nemažais iššūkiais, įskaitant darbo jėgos trūkumą. Tai skatina bendroves automatizuoti ir robotizuoti savo darbo procesus arba ieškoti būdų, kaipjuos optimizuoti ir su mažesniu darbuotojų kiekiu pasiekti geresnių rezultatų.
„Dažnai pastebime, kad klientai, pradėję naudoti „Linde“ techniką, padidina darbo našumą 15-35 proc.Įsivaizduokime, kad įmonė krautuvo operatoriui kas mėnesį sumoka 1750 Eur, neatskaičius mokesčių. Investavusi į efektyvesnę krovos techniką, kuri padidina žmogaus darbo našumą 15 proc., įmonė kas mėnesį gali sutaupyti apie 263 Eur, o per penkeriusmetus – beveik 16 tūkst. Eur. Jei eksploatuojama 10 krautuvų, per tą patį laikotarpį iš viso galima sutaupyti net virš 157 tūkst. eurų“, – skaičiuoja E. Bražinskas.
Ekspertas pažymi, kad prie tokių rezultatų prisideda krovos technikos specifikacijos. Pavyzdžiui, naujieji „Linde“ 1251serijos elektriniai krautuvai pasižymi iki 20 proc. didesniu nei pramonės vidurkis kėlimo ir nuleidimo greičiu, o taipagreitina darbo procesus ir sumažina prastovas. Be to, jie naudoja 90 V Li-ION baterijas ir gali išvystyti iki 20 km/val.greitį, kas dar labiau padidina našumą.
Sklandus skaitmenizavimo procesas
Norėdamos padidinti darbo našumą, įmonės savo veikloje turi naudoti sandėlio, gamybos ar transporto valdymo sistemas. O siekdamos efektyviai valdyti sandėlyje dirbančius krautuvus – skaitmenizuotas krautuvų valdymo sistemas.
„Investuodamos į šias sistemas įmonės gali padidinti ne tik darbuotojų našumą, tačiau ir įmonės konkurencingumą tiekvietinėje, tiek tarptautinėje rinkoje. To pasiekti padeda ir anksčiau minėti „Linde“ E14–E20 ir Xi10–Xi20 modeliai. Jų pažangiausios sistemų ir jutiklių technologijos užtikrina sklandų krautuvų integravimą į skaitmeninius procesus ir IT sistemas. Šie modeliai gali perduoti duomenis per „Wi-Fi“ armobilius tinklus, o tai leidžia patogiai stebėti akumuliatoriaus būklę, planuoti serviso priežiūrą bei atnaujinti programinę įrangą“, – elektrinių krautuvų privalumus aptaria E. Bražinskas.
Negana to, kiekviena įmonė, naudodama tokius krautuvus, gali pritaikyti juos prie savo individualių poreikių, nes „Linde“ 1251 elektrinių krautuvų serijoje yra net 26 modelių variantai.
Ilgaamžiai modeliai užtikrina visapusišką tvarumą
Griežtėjantys ES aplinkosaugos reikalavimai skatina įmones savo veikloje ieškoti tvaresnių sprendimų. Pasak E. Bražinsko, norint juos įgyvendinti, būtina rinktis patikimus ir energiją taupančius krautuvus, kurie ne tik mažina poveikį aplinkai, bet ir užtikrina ilgalaikį veiklos efektyvumą.
„Dėl nusidėvėjimo įmonės dažnai privestos keisti sandėlių techniką po 8 ar 10 tūkst. variklio darbo valandų.Įsivaizduokime scenarijų, kai panašūs įrenginiai tarnautų iki 15 tūkst. variklio darbo valandų. Taip ne tik būtų galima sutaupyti daug lėšų, bet ir dar labiau prisidėti prie tvarumo“, – sako E. Bražinskas.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad su tvarumu susijusius iššūkius dar efektyviau padės spręsti naujieji „Linde“ krautuvų modeliai, kurie nustatys naujus standartus krautuvų pramonėje. Šiuose krautuvuose hidraulinė alyva privalo būti keičiama tik kas 6 tūkst. krautuvo darbo valandų arba po 3 eksploatacijos metų. Per visą krautuvo eksploatacijos laikotarpį vartotojas privalės panaudoti tik 75 litrus hidraulinės alyvos, kai įprastai, alternatyviam krautuvui tenka pakeisti net iki 300 litrų.
Apie „Alwark“
„Alwark“ jau daugiau nei 17 metų visose Baltijos šalyse ir Ukrainoje teikia naujos ir naudotos krovos, sandėliavimo,uostų, oro uostų bei komunalinės technikos pardavimo, nuomos, priežiūros, aptarnavimo ir atsarginių dalių tiekimo paslaugas. Bendrovė „Alwark“ atstovauja didžiausius gamintojus, tarp kurių „Linde“, „Terberg“, „Konecranes Lift trucks“,„Mantsinen“, „Bucher“, „Knapp“.
Pranešimą paskelbė: Eimantė Urmonaitė, Integrity PR, UAB
Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje nutarta leisti pačioms valstybėms apsispręsti dėl senesnių kaip 10 metų automobilių techninių apžiūrų dažnio. „Visuomet pabrėžėme, kad reikalavimas kasmet atlikti technines apžiūras nepagerintų eismo saugumo, tik sukeltų papildomą naštą vairuotojams. Mūsų duomenys aiškiai rodo, kad nors automobiliai Lietuvoje yra senesni, tačiau jie tvarkingi, […]
Tęsdamas vizitą Briuselyje, Lietuvos susisiekimo ministras Juras Taminskas kartu su Kanados, Ukrainos ir Švedijos kolegomis pasirašė deklaraciją dėl Ukrainos transporto infrastruktūros atstatymą remsiančio tarptautinio fondo įsteigimo. Tikimasi, kad fondas pradės veikti jau kitais metais. Anot J. Taminsko, Ukrainos atstatymas turi prasidėti dabar, nelaukiant karo pabaigos. „Kai galvojame apie Ukrainos susisiekimo atkūrimą, matome ne tik kelius […]
Didžiausias automobilių priedų, modifikacijų, pasirodymų ir aksesuarų verslo renginys pasaulyje – „SEMA Show” – jau daugiau nei pusšimtį metų sutraukia automobilių industrijos elitą iš viso pasaulio. Šiemet „Autogidas” suteikė automobilių entuziastui Norbertui Daunoravičiui (Norbei) galimybę vykti į šį uždarą, ne visiems prieinamą automobilių pasaulio epicentrą ir gyvai patirti tai, ką dauguma mato tik ekranuose – […]
Vienas unikaliausių Lietuvos kelių, magistralė Vilnius-Utena, šiandien keičiasi neatpažįstamai. Modernūs, lietuvio akiai dar neįprasti, tačiau specialistų patvirtinti kelio architektūros sprendimai mūsų kelius priartina prie vakarietiškų bei skandinaviškų kelių standarto. Tranzitinį eismą užtikrinančio kelio 40 kilometrų ilgio atkarpoje nuo Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos iki Molėtų šiuo metu vyksta intensyvūs darbai: įrengiami nauji konstrukciniai sluoksniai, diegiamos modernios saugumo priemonės, […]
Telefonai sukurti tam, kad mus suartintų, todėl geriausiai veikia tuomet, kai vartotojai geba juos trumpam padėti į šalį. Naujausi duomenys rodo, kad atsispirti ekranų traukai darosi vis sunkiau: net 80 proc. lietuvių telefonais naudojasi darbo susitikimų metu, o daugiau nei pusė nevengia to daryti net vairuodami. Šie įpročiai atskleidžia, kad ekranai vis dažniau pasiglemžia dėmesį, […]
Lietuvos oro uostai (LTOU) lapkričio mėnesį aptarnavo per 526,5 tūkst. keleivių. Lyginant su 2024 metų lapkričio mėnesiu, LTOU paslaugomis naudojosi beveik 8 proc. daugiau keleivių. Vilniaus oro uoste lapkritį keleivių srautas siekė per 379 tūkst. aptarnautų asmenų, Kauno – per 111 tūkst., Palangos – daugiau kaip 36 tūkstančius. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Vilniuje keleivių […]