Lietuvos turizmo asociacijos vadovė: „Sparčiai augantys keliautojų srautai fiksuojami visame pasaulyje“

Lietuvos gyventojai itin noriai kraunasi lagaminus kelionėms tiek Lietuvoje, tiek į užsienį. Lietuvos turizmo asociacijos (LTA) duomenimis, užsakomaisiais skrydžiais keliaujančių tautiečių skaičius 2023 m. aplenkė rekordinius turizmo rinkai 2019-uosius. Kitų keliavimo būdų, pavyzdžiui, kelionių autobusais, keleivių skaičius tai pat gerokai išaugo.

LTA vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė su šypsena prisimena, kad iš karto po COVID-19 pandemijos apribojimų panaikinimo buvo galima stebėti vadinamųjų „keršto kelionių“ tendenciją.

„Panaikinus apribojimus, keliautojų srautai augo rekordiniais tempais, kai buvo keliaujama tarsi iš keršto visiems suvaržymams bei ribojimams. Lietuviai taip pat nebuvo išimtis. Keliauti mums dabar yra įprasta – ar šalies viduje, ar vykstant pailsėti į užsienio kurortus, ar pabėgti trumpoms savaitgalio išvykoms į didžiuosius Europos miestus“, – pasakoja M. Plepytė-Rainienė.

Kelionių ekspertė taip pat pastebi, jog pastaraisiais metais ilgėja planuojamų kelionių trukmė, kai vietoje anksčiau populiariausių savaitės išvykų pirmenybė vis dažniau teikiama 9-10 parų kelionėms. Taip pat siekiama išvykti pailsėti į prabangesnius viešbučius, auga ir vidutiniškai vieno asmens kelionei skiriamų pinigų suma. LTA vadovės nuomone, tam įtakos taip pat turėjo pandemija. Pasak jos, tuo laikotarpiu žmonės nemažai susitaupė ir šiuos pinigus dabar mielai leidžia kelionėms.

Populiarėja ir verslo kelionės

COVID-19 pakeitė ir verslo kelionių tendencijas. Agentūros „BPC Travel“, besispecializuojančios būtent verslo kelionėse, vykdantysis direktorius Aurimas Šavelis pasakoja, kad po pandemijos Lietuvą pasiekė „darbostogų“ (workation) bumas.

„Darbdaviai ir įmonės „išmoko“ dirbti per atstumą, nebeliko skirtumo, ar dirbti iš namų kitame to paties miesto rajone, ar iš kito miesto ar užsienio. Prieš 2020-uosius darbdaviai iš esmės net negalvojo apie galimybę biurą trumpam perkelti į užsienį. O dabar lėktuvo nuoma visam kolektyvui ir darbas prie baseinų kur nors Tailande, galima sakyti, jau yra įprasta praktika“, – pasakoja A. Šavelis.

Pasak pašnekovo, pagrindinės verslo turizmo kryptys išlieka daugmaž nepakitusios: Belgija, Vokietija, Italija, Prancūzija ir Skandinavijos šalys (ypač Švedija ir Suomija). Kalbėdamas apie tolimesnes, egzotines kelionių kryptis, A. Šavelis atkreipia dėmesį, kad stebimas augantis lietuvių susidomėjimas Afrikos žemynu: Tanzanija (Zanzibaru), Kenija, Gambija. Tarp populiariausių Azijos šalių išlieka Tailandas ir Šri Lanka.

Kelionės pagal metų laiką

Asmeninių kelionių kryptys, pasak LTA vadovės M. Plepytės-Rainienės, keičiasi priklausomai nuo sezono.

„Šią vasarą Lietuvos gyventojai daugiausiai keliauvo į Turkiją, Graikiją, Italiją, Ispaniją, Portugaliją (Madeirą). Pastaruoju metu taip pat stebėjome augantį keliautojų srautą į Albaniją ir Juodkalniją. Tuo tarpu žiemos sezonu tautiečiai mieliausiai renkasi Egiptą, Ispaniją (ypač Kanarų salas) ir Jungtinius Arabų Emyratus. Populiariausios egzotinės kryptys šiuo metu yra Balis, Tailandas, Šri Lanka ir Maldyvai“, – vardija M. Plepytė-Rainienė.

Ji taip pat priduria, kad, nepriklausomai nuo metų laiko, keliautojai renkasi ir vidaus keliones – lanko savus kurortus, miestus bei miestelius. Vis tik, pasak LTA vadovės, kad ir kaip šios tendencijos džiugintų, Lietuvoje atostogaujantys gyventojai nekompensuoja iš užsienio atvykstančių keliautojų praradimo: pastarųjų srautas vis dar nėra toks didelis, kokio norėtųsi – iki prieš  pandemiją turėtų srautų trūksta dar apie 30 proc., o ir vidutinė užsieniečių Lietuvoje išleidžiama suma beveik keturis kartus viršija vietinio keliautojo išlaidas.

Artimesnėms kelionėms – automobiliai, kemperiai ir autobusai

Vykdami į tolimesnes keliones, lietuviai dažniausiai renkasi oro transportą. Tuo tarpu atostogauti vykstant arčiau namų, keliaujama automobiliais, kemperiais ir autobusais. „BPC Travel“ vadovas A. Šavelis priduria, kad bent jau verslo kelionėms lietuviai ima vis dažniau rinktis ir autobusus, vandens transportą bei traukinius.

„Keliaujantieji keltais dažniausiai plaukia iš Klaipėdos uosto į Švediją, taip pat savo keliones pradeda iš Talino uosto. Nuo pat naujų linijų atidarymo, daugėja ir kelionių traukiniu į Rygą bei Varšuvą. Tiesa, kol kas kelionės laivais, keltais ar traukiniais iš dalies yra ir tam tikra pramoga, tačiau neabejoju, kad pamažu taps vis įprasčiau keliauti ir šiais būdais“, – sako A. Šavelis.

Jis taip pat priduria, kad įmonės, neturinčios didžiulių biudžetų, tačiau norinčios savo komandas pamaloninti išvyka į užsienį vis dažniau renkasi į  komandos formavimo renginius vykti mūsų šalyje gerai išplėtotais reguliarių tarptautinių autobusinių kelionių maršrutais. Tokios kelionės ne tik pigesnės, bet ir leidžia išvykti itin trumpam laikui – vos 1-2 dienom.

Nuolat augantį keliautojų srautą stebi ir pasaulinė kelionių technologijų įmonė „FlixBus“. Įmonės verslo direktorė Kamila Zalewska pastebi, kad žmonių, keliaujančių autobusais, skaičius Europoje, kaip ir kitose pasaulio dalyse, auga.

„Noras keliauti žmonėms yra įgimtas, tad nenuostabu, kad jie nuolat randa būdų, kaip tai padaryti, net ir neturėdami tam itin didelio biudžeto. Tiesą sakant, vis dažniau matome, kad keliauti į užsienį yra netgi pigiau nei atostogauti šalies viduje. Todėl mes savo klientams stengiamės pasiūlyti kuo didesnį naujų, patrauklių ir patogių kelionių pasirinkimą“, – sako K. Zalewska.

Ji pastebi, kad kelionės autobusu privalumai pastebimi vos įsėdus – daugiau vietos kojoms nei įprastai, patikimas interneto ryšys ir elektros lizdai po sėdyne. Kelionė autobusu dažnai yra pigesnė nei automobiliu ar lėktuvu, o dėl savo technologijos „FlixBus“ siūlo realiu laiku stebėti kiekvieną konkretų autobuso judėjimą ir tikslią jo vietą bet kuriame kelionės taške.

„Taip pat džiaugiamės, kad vis daugiau klimato kaitos problemoms neabejingų žmonių renkasi keliauti tvariau ir draugiškiau aplinkai. Tai sutampa ir su mūsų tikslu iki 2040 m. Europoje bei iki 2050-ųjų visame pasaulyje pasiekti neutralų anglies dvideginio pėdsaką“, – užbaigia „Flixbus“ verslo direktorė.

Pranešimą paskelbė: Sigita Macanko, UAB „Idea Prima”