Lietuvos transporto sektoriuje – tvarus atsigavimas ar laikinas pagerėjimas?

Vaidas Žagūnis, „Citadele“ banko valdybos narys, verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalyse

Lietuvos kelių transportavimo sektorius, glaudžiai susijęs su eksporto rinkomis Europoje, o kartu – stipriai priklausomas nuo Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ciklo, pastaruoju metu rodo vis daugiau atsigavimo signalų. Išankstiniai rodikliai, kuriuos stebi „Citadele“ banko analitikai, rodo, kad Lietuvos vežėjų sektorius pamažu kopia iš užsitęsusio nuosmukio, vis dažniau fiksuojami laipsniško atsigavimo signalai.

Lietuvos transporto sektoriuje daugėja atsigavimo ženklų

Pastaruoju metu pozityvūs ženklai vis dažniau fiksuojami tiek Lietuvos vežėjų apklausų rezultatuose, tiek naujų transporto priemonių registracijų statistikoje. Naujausi Europos Komisijos duomenys rodo, kad birželį Lietuvos transportavimo keliais įmonių lūkesčiai pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius dvejus metus.

Nors vežėjų nuotaika išlieka neigiama (birželį 6 mėn. slankusis lūkesčių indekso vidurkis siekė -8,2 punkto), matomas spartus indekso augimas. Jei dabartinė tendencija išsilaikys, po kelių mėnesių lūkesčių indeksas gali tapti teigiamas, o tai indikuotų tvaresnį sektoriaus atsigavimą.

Pozityviai atrodo ir Lietuvos vežėjų apklausos komponentai. Pavyzdžiui, birželį vežėjų nuomonė apie verslo būklę buvo geriausia per kiek daugiau nei dvejus metus ir maksimaliai priartėjo prie neutralaus lygio (-2,3 punkto). Jei teigiama dinamika išliks, jau liepą šis rodiklis gali peržengti į teigiamą pusę – pirmą kartą nuo 2023 m. pabaigos.

Pamažu atsigauna ir Lietuvos vežėjų lūkesčiai dėl vežimo paslaugų paklausos perspektyvų – birželį šis indikatorius pasiekė geriausią rezultatą per pusantrų metų. Ypač reikšmingas pokytis fiksuotas, vertinant darbuotojų skaičiaus perspektyvas: pirmą kartą po 15 mėnesių pertraukos apklaustų įmonių, planuojančių samdyti daugiau darbuotojų, dalis viršijo tas, kurios vis dar planuoja mažinti darbuotojų skaičių.

Optimistinių ženklų gausėja ir naujų vilkikų bei puspriekabių registracijų statistikoje. Pavyzdžiui, gegužę naujų puspriekabių registracijų apimtys (12 mėn. slankusis vidurkis) buvo 0,7 proc. didesnės nei prieš metus. Tai – pirmas šio rodiklio metinis augimas per pusantrų metų. Tuo tarpu, puspriekabių vilkikų naujų registracijų apimtys gegužę jau buvo penktadaliu didesnės nei prieš metus. Vis dėlto, tiek naujų puspriekabių, tiek puspriekabių vilkikų registracijos atsigauna nuo itin žemo lygio, tad dabartinį atsigavimą vertinti reikėtų atsargiai – kol kas kalbama apie vilkikų ir priekabų parko atnaujinimą, o ne jo plėtrą.

Atsigavimą lemia avansinis prekių eksportas

Nepaisant to, kad išankstiniai rodikliai aiškiai rodo apie teigiamą kryptį Lietuvos vežėjų rinkoje, kol kas džiaugtis šiuo pagyvėjimu dar anksti. Visų pirma todėl, kad visi minėti rodikliai atsigauna nuo labai žemo lygio, taip pat, iš dalies šis atsigavimas yra techninio pobūdžio – dėl JAV paskelbtų tarifų.

Lietuvos transporto sektorius stipriai priklauso nuo ES ekonomikos būklės, ypač Vokietijos. Tuo tarpu ES ekonomika pastaruoju metu vis labiau stiprėja, kadangi ES įmonės avansu veža prekes į JAV iki liepos 9 d. tarifų įsigaliojimo. „Citadele“ banko sukurtas tarifams imlių sektorių indeksas rodo gana ryškų verslo rodiklių atsigavimą Vokietijos sektoriuose, kurie yra tarifų rizikos zonoje.

Gegužę Vokietijos tarifams imlių sektorių lūkesčių indeksas pakilo į aukščiausią lygį per 12 mėn. Įmonės fiksuoja eksporto užsakymų augimą, aktyviai išparduoda atsargas ir didina gamybos planus – visa tai vyksta, siekiant pasinaudoti laikotarpiu iki naujų importo tarifų įsigaliojimo.

Tarifų įsigaliojimas pristabdys vežėjų sektoriaus atsigavimą

Euro zonos pramonės pagyvėjimas, atitinkamai, yra naudingas ir Lietuvos vežėjams, kurie aptarnauja išaugusį pervežimų poreikį euro zonoje. Visgi, tai yra laikinas reiškinys. Pasibaigus avansiniam eksportui ir įsigaliojus tarifams, tikėtinas reikšmingas euro zonos eksporto į JAV sumažėjimas, kuris gali pristabdyti ir Lietuvos vežėjų sektoriaus atsigavimą.

Prognozuojame, kad Lietuvos vežėjų rinkos ciklas 2025 m. antroje pusėje ir pirmąjį 2026 m. pusmetį primins W formos trajektoriją. Dabartinį lūkesčių šuolį gali pakeisti sąstingis, kai įmonės bus atsargesnės ir neskubės investuoti į plėtrą. Tačiau nuo 2026 m. pradžios situacija turėtų vėl pagerėti, Vokietijos vyriausybei pradedant įgyvendinti investicijų į infrastruktūrą ir gynybą planą. Tikėtina, kad 2026 m. euro zonos ekonomikos ciklas gali nustebinti teigiamai, o tai būtų reikšmingas postūmis ir Lietuvos transporto sektoriui.

Apibendrinant, naujausi išankstiniai indikatoriai rodo, kad Lietuvos transporto sektorius pamažu bunda iš sąstingio. Artimiausiu metu galimas laipsniškas atsigavimas, tačiau jis greičiausiai bus laikinas ir nulemtas avansinio euro zonos prekių eksporto į JAV iki tarifų įsigaliojimo. Tačiau 2026 m. sektorius turėtų sugrįžti į augimo ir plėtros trajektoriją, lydimą euro zonos ekonomikos ciklo sustiprėjimo.