Įdėti skelbimą

Lietuvos oro uostų parama – papildomiems skrydžiams į Helsinkį ir Sankt Peterburgą

1

Lietuvos oro uostų parama – papildomiems skrydžiams į Helsinkį ir Sankt Peterburgą

Oro linijų bendrovėms „Finnair“ ir „RusLine“ Lietuvos oro uostai šiemet skirs 112 tūkst. eurų dydžio finansinę paramą už papildomus skrydžių dažnius iš Vilniaus į Helsinkį ir Sankt Peterburgą. Kvietimą teikti paraiškas dėl naujų skrydžių arba esamų papildomų dažnių Lietuvos oro uostai jau penktą kartą paskelbė šių metų liepą. Tikimasi, kad iš Maršrutų plėtros fondo skiriama parama suteiks dar daugiau galimybių keliautojams, kurie aktyviai žvalgosi naujų atostogų krypčių ar verslo kelionių.

Padidins pasiekiamumą ir turistų srautus

Pasak Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus Gedimino Almanto, papildomą skrydžių dažnį iš Vilniaus į Helsinkį pasiūlysiančiai „Finnair“ bus skirta 62 tūkst. eurų, o iš sostinės į Sankt Peterburgą papildomai skraidysiančiai „RusLine“ – 50 tūkst. eurų parama.

„Papildomi skrydžių dažniai iš Vilniaus į Helsinkį ir Sankt Peterburgą bus naudingi tiek siekiant išplėsti susisiekimo galimybes, tiek paskatinti atvykstančiųjų srautus. Helsinkyje yra vienas didžiausių Europos oro uostų, kuriame persėdus galima tęsti kelionę į tolimiausius pasaulio taškus. Na, o papildomas skrydis į Sankt Peterburgą prisidės prie tolesnės turizmo plėtros Lietuvoje, kadangi tai dar labiau išaugins mūsų šalies pasiekiamumą“, – kalba G. Almantas.

Lietuvos oro uostų generalinis direktorius pažymi, kad šiuo metu iš Vilniaus į Helsinkį „Finnair“ lėktuvai kyla 18 kartų per savaitę, o „RusLine“ į Sankt Peterburgą keleivius skraidina penkis kartus per savaitę.

G. Almanto teigimu, remiantis nustatytomis taisyklėmis, ilgiausiai finansinė parama vienai oro bendrovei gali būti teikiama trejus metus ir per šį laikotarpį jos vertė negali būti didesnė kaip 200 tūkst. eurų. Gautas paramos lėšas bendrovės gali skirti rinkodarai, reklamai bei įsikūrimo oro uoste išlaidoms, kurias ji patirs pasiūlydama papildomus skrydžius arba pradėdama naują maršrutą.

2017 m. stiprėja tradicinės aviakompanijos Lietuvoje

2016 m. naujų maršrutų rėmimui ir papildomiems skrydžių dažniams iš viso buvo skirta 800 tūkst. eurų. Tarp paramos gavėjų buvo tokios oro linijų bendrovės kaip „Turkish Airlines“, „Adria Airways“, „Belavia“, „Ukraine International Airlines“ bei „Ryanair“. Parama leido atsirasti papildomam skrydžio dažniui iš Vilniaus į Stambulą bei iš Palangos į Minską. Be to, keleiviams buvo pasiūlytos ir dvi naujos kryptys iš Palangos – į Glazgą bei Kijevą.

Pasak G. Almanto, tai, kad maršrutų plėtros rėmimas atsiperka, rodo daug kartų pasiteisinusi Vakarų Europos ir Šiaurės šalių patirtis.

„Kiekviena valstybė yra suinteresuota, kad atsirastų kuo daugiau papildomų skrydžių, nes jie suteikia impulsą visai ekonomikai. Be to, tai, kad suteikiama parama skrydžiams duoda rezultatus, matome ir savo rodikliuose, todėl galime teigti, kad nebesame šalis, kurią valdo vien tik žemų kaštų oro bendrovės: pirmąjį šių metų pusmetį tradicinių oro bendrovių siūlomų skrydžių vietų skaičius Lietuvoje augo žymiai sparčiau nei žemų kaštų oro bendrovių“, – teigia G. Almantas.

Jis pažymi, kad per pirmuosius šešis 2017 m. mėnesius trijuose Lietuvos oro uostuose tradicinės oro bendrovės pasiūlė 18 proc. daugiau vietų, o žemų kaštų oro bendrovės – 11 proc. daugiau, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tuo tarpu vidutinis orlaivių užpildymo rodiklis liko toks pats.

„Lietuvoje ypač sparčiai auga verslo kelionių poreikis ir greičiau nei visoje aviacijos rinkoje didėja keleivių srautai, o tai neabejotinai prisideda prie gerėjančio orlaivių užpildymo rodiklio. Tai mato ir įvertina oro bendrovės, kurios Lietuvos rinkai siūlo vis daugiau naujų maršrutų arba papildomų skrydžių dažnių. Be to, ir patys nuolat dirbame su aviakompanijomis, derėdamiesi dėl naujų skrydžių krypčių“, – teigia Lietuvos oro uostų generalinis direktorius.

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje.  Per 2016 m. jie aptarnavo 4,8 mln. keleivių ir 52 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų skraidina 69 kryptimis į 59 miestus 26 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.

Pranešimą paskelbė : – -, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Ar visos žieminės padangos tinka elektromobiliui? Specialistai įspėja, į ką atkreipti dėmesį

Ar visos žieminės padangos tinka elektromobiliui? Specialistai įspėja, į ką atkreipti dėmesį

Elektromobilių ypatybės keičia ir reikalavimus žieminėms padangoms. Didesnė automobilio masė, akimirksniu pasiekiamas sukimo momentas, energijos sąnaudos ir tylesnė pavara reiškia, kad svarbus ne tik patikimas sukibimas žiemos sąlygomis. Pasak specialistų, renkantis padangas elektromobiliui būtina vertinti visas jų savybes – nuo atsparumo dėvėjimuisi ir riedėjimo pasipriešinimo iki triukšmo bei važiavimo komforto. Bendrovės „Hankook Tire PL“, atsakingos […]


Tarptautinė diena be automobilio: kaip „Lidl“ prisideda prie tvaresnio judumo?

Tarptautinė diena be automobilio: kaip „Lidl“ prisideda prie tvaresnio judumo?

Šiuo metu vykstanti Europos judumo savaitė skatina atkreipti dėmesį į tvaresnius judėjimo būdus ir jų naudą aplinkai bei sveikatai. Prie teigiamų pokyčių savo kasdieniais pasirinkimais galime prisidėti kiekvienas iš mūsų, tačiau neretai pritrūksta paskatinimo ar motyvacijos. Tokiu atveju svarbu vaidmenį atlieka mūsų aplinka – žmonės, kurie mus supa ar darbovietė. Siekiant paskatinti savo klientus ir […]


Buferiai braška ir su parkavimo jutikliais: kodėl technologijos padeda ne visiems

Buferiai braška ir su parkavimo jutikliais: kodėl technologijos padeda ne visiems

Galinio vaizdo kameros, parkavimo jutikliai, aklųjų zonų stebėjimo ir automatinio stabdymo sistemos jau seniai nebėra vien prabangių automobilių atributas. Vokietijoje atlikta draudimo žalų analizė rodo, kad į standartinę automobilio įrangą įtraukta automatinio stabdymo važiuojant atbulomis sistema gali padėti išvengti iki dviejų trečdalių tokio pobūdžio susidūrimų. Tačiau Lietuvoje šių sistemų poveikį tiksliai įvertinti kol kas sudėtinga: […]


Kamščiai sugrįžo anksčiau: vairuotojų išgyvenimo gidas

Kamščiai sugrįžo anksčiau: vairuotojų išgyvenimo gidas

Rugsėjis dar neprasidėjo, o didmiesčių gatvės jau sufleruoja, ko galima bus tikėtis praėjus vasarai: paskutinėmis rugpjūčio savaitėmis iš atostogų grįžę vairuotojai kartu parsivežė ir kamščius. Socialiniuose tinkluose verda diskusijos, kas nemoka persirikiuoti, kas „užkišo“ sankryžą ir kodėl niekas neįleidžia. Tad prieš tikrąjį rugsėjo eismo egzaminą pats metas nupūsti dulkes nuo vairavimo pradžiamokslio ir prisiminti, jog […]


Vienas staigus stabdymas – masinė avarija: šią vasarą žalos keliuose jau viršijo 15 mln. eurų

Vienas staigus stabdymas – masinė avarija: šią vasarą žalos keliuose jau viršijo 15 mln. eurų

Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]


Ne tik dyzelis ar elektra: „Luminor“ finansavo vandeniliu varomą automobilį

Ne tik dyzelis ar elektra: „Luminor“ finansavo vandeniliu varomą automobilį

Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]