Per pirmąjį šių metų mėnesį Lietuvos oro uostai aptarnavo daugiau nei 250 tūkst. keleivių ir daugiau nei 3 tūkst. skrydžių. Palyginimui – praėjusių metų sausį per tris oro uostus keliavo tik apie 53 tūkst. keleivių ir buvo aptarnauta kiek daugiau nei 1 300 skrydžių.

Lyginant šį sausį su priešpandeminiu tuo pačiu laikotarpiu (2019 metų) – mėnesinis keleivių srautas pasiekė 57 proc. buvusio lygio. Anot aviacijos ekspertų, tai rodo, kad atsigavimas aviacijoje vyksta nepaisant iššūkių dėl pandemijos, prie atsigavimo proceso metų pradžioje itin prisideda ir tai, jog daugelis Europos valstybių pradėjo laisvinti ribojimus keliautojams.

Kaip pastebi Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų vadovas Aurimas Stikliūnas, keleivių srautų augimo prasme labiausiai išsiskiria spartus Kauno oro uosto srautų atsigavimas – sausį čia aptarnauta daugiau nei 55 tūkst. keleivių, kai pernai tuo pat metu šis skaičius nesiekė 10 tūkstančių.

„Lyginant su prieš-pandeminiu laikotarpiu (2019 metais), Kauno oro uostas lyderiauja atsigavimo kontekste ne tik esamo keleivių skaičiaus augimu, bet ir įvykusių skrydžių kategorijoje. Praėjusį mėnesį čia aptarnauti 659 skrydžiai, kai prieš metus šis skaičius nesiekė trijų šimtų. Žvelgiant į 2019 metus, matome, kad Kauno oro uoste šio sausio keleivių srautas jau sudarė beveik 70 proc. 2019 metų sausio lygio“, – sakė A. Stikliūnas.

Komentuodamas 2022 m. sausį A. Stikliūnas teigė, kad Vilniaus oro uostas aptarnavo 3,5 karto daugiau keleivių nei pernai tą patį mėnesį ir beveik 1,5 karto daugiau skrydžių. Tuo tarpu Palangos oro uoste šiemet aptarnauta 10 tūkst. keleivių ir 180 skrydžių, kai praėjusių metų sausį per šį oro uostą keliavo vos 2,7 tūkst.  keleivių ir įvyko 82 skrydžiai.

Palyginus su 2019 m., pervežtų krovinių kiekis augo Vilniaus oro uoste – per čia 2022 metų sausį keliavo apie 1080 tonų krovinių. Tiesa, lyginant su 2021 m. sausio rezultatais, pastebima, jog srautas kiek mažėjo – praėjusiais metais per Vilnių keliavo 1165 tonos krovinių. Kauno oro uoste per šį sausį pergabenta beveik 390 tonų krovinių, tai yra 3 proc. daugiau nei fiksuota praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

„Krypčių skaičiumi šių metų sausį taip pat viršijome 2021 m. Praėjusiais metais keleiviams siūlėme 56 kryptis, šiemet skaičius išaugo iki beveik aštuoniasdešimties. Svarbu paminėti tai, kad tarp populiariausių krypčių esančios Skandinavijos, Didžiosios Britanijos kryptys ir toliau augina savo apimtis, tam didelės įtakos turi minėtų regionų šalių laisvinami reikalavimai atvykstantiems“, – teigė A. Stikliūnas.

Detalią informaciją apie Lietuvos oro uostuose vykdomas tiesiogines skrydžių kryptis ir šalių taikomus reikalavimus keliautojams galima sužinoti specialiame polapyje keliautojams: www.vno.lt/kryptys

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2021 metais Lietuvos oro uostuose buvo aptarnauti beveik 2,5 mln. keleivių, daugiau nei 34 tūkst. skrydžių ir pergabenta daugiau nei 20 tūkst. tonų krovinių.

Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje

Bendraukime Twitter arba Linkedin

Pranešimą paskelbė: Viktorija Gailiūtė, UAB „Publicum”