Lietuvos oro uostai (LTOU) 2024 metais aptarnavo rekordinį keleivių skaičių – 6,6 mln. keleivių, tai yra beveik 10 proc. daugiau nei 2023 metais. Šis rezultatas ne tik viršijo praėjusių metų rodiklius, bet ir pranoko iki šiol rekordiniais laikytus 2019 m., kai buvo aptarnauta 6,5 mln. keleivių.
„2024 metų rezultatai įrodo, kad Lietuvos oro uostai lanksčiai prisitaiko prie besikeičiančių aplinkybių ir užtikrina tvarų augimą, net ir reikšmingai pasikeitus skrydžių geografijai. Šiandien visos kryptys yra perorientuotos į Vakarus, Šiaurę ir Pietus, o keleivių srautai rodo, kad sprendimai pasiteisino. Išlaikoma aiški tolesnė strateginė Lietuvos oro uostų plėtra bei didinamas indėlis į šalies ekonomiką. Tuo pačiu jau planuojame ir 2025 metų srautus, kurie turėtų dar labiau paaugti – visame tinkle kitąmet bendrai turėtume fiksuoti apie 6,85 mln. keleivių“, – sako LTOU generalinis direktorius Simonas Bartkus.
Pasak jo, vienas iš svarbių praėjusių metų pasiekimų – maršrutų skaičius tarp Lietuvos oro uostų ir didžiųjų Vokietijos miestų, kuris pernai išaugo net iki dešimties ir svariai prisidėjo prie keleivių srautų augimo bei mūsų šalies pasiekiamumo. Iš viso keleivių srautai tarp Lietuvos ir Vokietijos pernai išaugo daugiau negu penktadaliu.
Pabrėžiama, kad praėjusiais metais iš esmės aktyviausiai augo būtent tradicinių (angl. „legacy”) oro bendrovių veiklos apimtys LTOU tinkle.
Augimą lėmė ir bendros tendencijos, ir naujos partnerystės
Subalansuotas augimas pernai buvo pasiektas visuose trijuose oro uostuose: lyginant su 2023 m. Vilniaus oro uoste keleivių skaičius išaugo 9 proc. iki 4,8 mln., Kauno oro uoste – beveik 10 proc. iki 1,4 mln., o Palangos oro uoste fiksuotas net 23 proc. augimas – iki 378 tūkst. keleivių.
S. Bartkaus teigimu, nuoseklų augimą lėmė keletas esminių veiksnių. Visų pirma, pasiūlą formavo didėjantis poreikis keliauti tiek globaliai, tiek Europoje ir Lietuvoje. Antra, naujas bendradarbiavimo galimybes ir veiklos plėtrą Lietuvoje atvėrė pagerėjusi didžiųjų oro bendrovių finansinė padėtis. Trečia, prie augimą aktyviai palaikė ir nauji oro vežėjai bei maršrutai, taip pat sėkmingai įgyvendinti nauji skatinimo modeliai, įskaitant rizikos pasidalinimo modelį.
Aptarnauta beveik 57 tūkst. skrydžių
Lietuvos oro uostų duomenimis, skrydžių srautas 2024 m. buvo 7 proc. didesnis negu 2023 metais. Per 2024 metus Lietuvos oro uostuose aptarnauta daugiau kaip 56,8 tūkst. skrydžių, kai 2023 m. šis skaičius siekė per 53 tūkstančius.
Vilniaus oro uoste aptarnauta didžioji dalis skrydžių – apie 41 tūkstantis (6 proc. daugiau negu 2023 m.). Palyginti, užpernai čia aptarnauta 38,6 tūkst. skrydžių. Kauno oro vartai aptarnavo beveik 11,5 tūkst. skrydžių – 7 proc. daugiau negu 2023 metais. Palangos oro uostas pasiekė dviženklį, daugiau kaip 15 proc., skrydžių srauto augimą – aptarnauta 4,3 tūkst. skrydžių.
Reikšmingai augo ir krovinių pervežimas: 2024 m. Lietuvos oro uostai pervežė daugiau nei 22 tūkst. tonų krovinių – beveik 10 proc. daugiau nei 2023 metais. Didžiausias augimas (tonomis) fiksuotas Vilniaus oro uoste, kur krovinių kiekis išaugo iki 16,3 tūkst. tonų. Kauno oro uostas taip pat demonstravo teigiamą dinamiką – čia pervežta 5,2 tūkst. tonų krovinių. Lyginant su ankstesniais metais, ypač reikšmingai krovinių apimtys išaugo ir Palangos oro uoste, per kurį gabenta 472 tonų krovinių – 44 proc. daugiau negu 2023 metais.
Istorinių projektų finišas
LTOU vadovas S. Bartkus teigia, kad augimo pagreitį šiemet teigiamai turėtų paveikti svarbių infrastruktūros plėtros projektų užbaigimas. Metų pradžioje pradės veikti naujasis Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalas, o rudenį bus baigta Kauno oro uosto plėtra – terminalo pajėgumai aptarnauti keleivius išaugs dvigubai, augs ir patogumas keleiviams ir bus daugiau erdvių kitoms paslaugoms.
„Šiandien matomas subalansuotas augimas ir sklandžiai įgyvendinami istoriniai infrastruktūros plėtros projektai rodo, kad judame teisinga kryptimi“, – pabrėžia S. Bartkus ir priduria, kad rekordiniai rezultatai pasiekti nepaisant reikšmingų iššūkių rinkoje.
Taip pat, kaip ir kiti regiono oro uostai, LTOU aktyviai investuoja į infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą, kartu užtikrinant, kad vykdomi darbai netrukdytų kasdienėms operacijoms.
Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje
Pranešimą paskelbė: Ramunė Milerytė, Fabula Rud Pedersen Group
Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]
Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]
Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]
2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]
Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]
Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]