Lietuvos oro uostai pasiekė naują keleivių skaičiaus rekordą: 2024 metais aptarnauti 6,6 mln. keleivių

Lietuvos oro uostai (LTOU) 2024 metais aptarnavo rekordinį keleivių skaičių – 6,6 mln. keleivių, tai yra beveik 10 proc. daugiau nei 2023 metais. Šis rezultatas ne tik viršijo praėjusių metų rodiklius, bet ir pranoko iki šiol rekordiniais laikytus 2019 m., kai buvo aptarnauta 6,5 mln. keleivių.

„2024 metų rezultatai įrodo, kad Lietuvos oro uostai lanksčiai prisitaiko prie besikeičiančių aplinkybių ir užtikrina tvarų augimą, net ir reikšmingai pasikeitus skrydžių geografijai. Šiandien visos kryptys yra perorientuotos į Vakarus, Šiaurę ir Pietus, o keleivių srautai rodo, kad sprendimai pasiteisino. Išlaikoma aiški tolesnė strateginė Lietuvos oro uostų plėtra bei didinamas indėlis į šalies ekonomiką. Tuo pačiu jau planuojame ir 2025 metų srautus, kurie turėtų dar labiau paaugti – visame tinkle kitąmet bendrai turėtume fiksuoti apie 6,85 mln. keleivių“, – sako LTOU generalinis direktorius Simonas Bartkus.

Pasak jo, vienas iš  svarbių praėjusių metų pasiekimų – maršrutų skaičius tarp Lietuvos oro uostų ir didžiųjų Vokietijos miestų, kuris pernai išaugo net iki dešimties ir svariai prisidėjo prie keleivių srautų augimo bei mūsų šalies pasiekiamumo. Iš viso keleivių srautai tarp Lietuvos ir Vokietijos pernai išaugo daugiau negu penktadaliu.

Pabrėžiama, kad praėjusiais metais iš esmės aktyviausiai augo būtent tradicinių (angl. „legacy”) oro bendrovių veiklos apimtys LTOU tinkle.

Augimą lėmė ir bendros tendencijos, ir naujos partnerystės

Subalansuotas augimas pernai buvo pasiektas visuose trijuose oro uostuose: lyginant su 2023 m. Vilniaus oro uoste keleivių skaičius išaugo 9 proc. iki 4,8 mln., Kauno oro uoste – beveik 10 proc. iki 1,4 mln., o Palangos oro uoste fiksuotas net 23 proc. augimas – iki 378 tūkst. keleivių.

S. Bartkaus teigimu, nuoseklų augimą lėmė keletas esminių veiksnių. Visų pirma, pasiūlą formavo didėjantis poreikis keliauti tiek globaliai, tiek Europoje ir Lietuvoje. Antra, naujas bendradarbiavimo galimybes ir veiklos plėtrą Lietuvoje atvėrė pagerėjusi didžiųjų oro bendrovių finansinė padėtis. Trečia, prie augimą aktyviai palaikė ir nauji oro vežėjai bei maršrutai, taip pat sėkmingai įgyvendinti nauji skatinimo modeliai, įskaitant rizikos pasidalinimo modelį.

Aptarnauta beveik 57 tūkst. skrydžių

Lietuvos oro uostų duomenimis, skrydžių srautas 2024 m. buvo 7 proc. didesnis negu 2023 metais. Per 2024 metus Lietuvos oro uostuose aptarnauta daugiau kaip 56,8 tūkst. skrydžių, kai 2023 m. šis skaičius siekė per 53 tūkstančius.

Vilniaus oro uoste aptarnauta didžioji dalis skrydžių – apie 41 tūkstantis (6 proc. daugiau negu 2023 m.). Palyginti, užpernai čia aptarnauta 38,6 tūkst. skrydžių. Kauno oro vartai aptarnavo beveik 11,5 tūkst. skrydžių – 7 proc. daugiau negu 2023 metais. Palangos oro uostas pasiekė dviženklį, daugiau kaip 15 proc., skrydžių srauto augimą – aptarnauta 4,3 tūkst. skrydžių.

Reikšmingai augo ir krovinių pervežimas: 2024 m. Lietuvos oro uostai pervežė daugiau nei 22 tūkst. tonų krovinių – beveik 10 proc. daugiau nei 2023 metais. Didžiausias augimas (tonomis) fiksuotas Vilniaus oro uoste, kur krovinių kiekis išaugo iki 16,3 tūkst. tonų. Kauno oro uostas taip pat demonstravo teigiamą dinamiką – čia pervežta 5,2 tūkst. tonų krovinių. Lyginant su ankstesniais metais, ypač reikšmingai krovinių apimtys išaugo ir Palangos oro uoste, per kurį gabenta 472 tonų krovinių – 44 proc. daugiau negu 2023 metais.

Istorinių projektų finišas

LTOU vadovas S. Bartkus teigia, kad augimo pagreitį šiemet teigiamai turėtų paveikti svarbių infrastruktūros plėtros projektų užbaigimas. Metų pradžioje pradės veikti naujasis Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalas, o rudenį bus baigta Kauno oro uosto plėtra – terminalo pajėgumai aptarnauti keleivius išaugs dvigubai, augs ir patogumas keleiviams ir bus daugiau erdvių kitoms paslaugoms.

„Šiandien matomas subalansuotas augimas ir sklandžiai įgyvendinami istoriniai infrastruktūros plėtros projektai rodo, kad judame teisinga kryptimi“, – pabrėžia S. Bartkus ir priduria, kad rekordiniai rezultatai pasiekti nepaisant reikšmingų iššūkių rinkoje.

Taip pat, kaip ir kiti regiono oro uostai, LTOU aktyviai investuoja į infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą, kartu užtikrinant, kad vykdomi darbai netrukdytų kasdienėms operacijoms.

Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje

Bendraukime X arba Linkedin

Pranešimą paskelbė: Ramunė Milerytė, Fabula Rud Pedersen Group