Lietuvos keliuose vis daugiau aukų: kas lemia skaudžiausias nelaimes

Trečiąjį lapkričio sekmadienį kasmet minima Pasaulinė eismo įvykių aukų atminimo diena primena, kad eismo dalyvių saugumas keliuose – vis dar opus iššūkis. Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenys rodo, kad šiemet keliuose fiksuojama daugiau nelaimių nei pernai – auga ir eismo įvykių, ir juose nukentėjusių žmonių skaičius. Žengiant į tamsiausią metų laiką, specialistai ragina vairuotojus ir pėsčiuosius laikytis svarbiausių saugaus elgesio taisyklių – tai gali išsaugoti gyvybes.  

Remiantis TKA duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį (liepa-rugsėjis) šalies keliuose eismo įvykių užfiksuota 4,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Augo ir kiti rodikliai − žuvusiųjų skaičius išaugo 4,5 proc., o sužeistųjų 8,3 proc. 

Iš viso per devynis šių metų mėnesius (sausis-rugsėjis) registruoti 2247 eismo įvykiai, kurių metu buvo sužeisti 2611 asmenų, o 93 žuvo, rodo TKA renkami duomenys. 

„Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis pastebi, kad lyginant su praėjusių metų situacija, matyti, kad avaringumas vėl auga, o kartu ir sužeistųjų bei žuvusiųjų skaičiai. 

„Šiais metais ryškėja kelios pagrindinės tendencijos. Pirmiausia, po poros metų pertraukos eismo įvykių ir nelaimių skaičius vėl ženkliai auga – tai leidžia daryti prielaidą, kad dabartinės prevencinės priemonės nebeteikia ilgalaikio efekto. Taip pat didžiausias pokytis matomas tarp sužeistųjų, o žuvusiųjų skaičius, nors kinta mažiau, vis dar išlieka aukštas“, – sako A. Juodeikis. 

Pasak eksperto, pastarųjų penkerių metų eismo nelaimių dinamika žymi ne stabilų situacijos gerėjimą, o svyravimus, rodančius, kad eismo saugumo situacija Lietuvoje vis dar priklauso nuo kompleksinių veiksnių.

„Eismo įvykių skaičių veikia oro sąlygos, metų laikų kaita, kelio dangos būklė, transporto srautų intensyvumas, neatsargus eismo dalyvių elgesys. Be to, svarbus ir psichologinis aspektas – vairuotojų nuovargis, išsiblaškymas ir pernelyg didelis pasitikėjimas automobilio technologijomis. Vairuotojai neretai pasikliauja pagalbinėmis sistemomis, pamiršdami, kad sprendimus vis dar priima ir transporto priemonę valdo žmogus“, – komentuoja A. Juodeikis.

Nesaugus greitis – pagrindinė nelaimių priežastis

TKA duomenys patvirtina, kad pagrindinė žūčių keliuose priežastis išlieka ta pati – per didelis greitis arba pasirinktas nesaugus konkrečiai situacijai greitis. 

Ekspertas pabrėžia, kad tokios nelaimės sudaro net trečdalį visų atvejų, kai keliuose žuvo eismo dalyviai. Antroje vietoje – įvažiavimai į priešpriešinio eismo juostą ir lenkimo taisyklių pažeidimai (19 proc.).

„Greičio viršijimas tebėra viena sunkiausiai išgyvendinamų vairavimo ydų. Dalis vairuotojų mano, kad keli papildomi kilometrai virš leistino greičio limito neturi kritinės reikšmės, tačiau būtent jie dažnai lemia skaudžiausias pasekmes. Praradus automobilio kontrolę, net modernios saugos sistemos nebepadeda suvaldyti situacijos“, – sako A. Juodeikis.

„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas taip pat patvirtina vis dar vyraujančius vairuotojų nusižengimus: net 73 proc. apklaustųjų pripažįsta bent kartą viršiję leistiną greitį, o 34 proc. yra kirtę ištisinę liniją.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad vairuotojai nepraleidžia pėsčiųjų perėjose (27 proc.), atlieka neleistinus manevrus kelyje (22 proc.) bei nepaiso raudono šviesoforo signalo (20 proc.). 

„Šie kelių eismo taisyklių pažeidimai, nors dažnai laikomi „smulkiais“, realiai prisideda prie pavojingų situacijų kelyje ir rodo, kad vairavimo kultūra reikalauja daugiau atsakomybės bei eismo dalyvių dėmesingumo“, – pabrėžia ekspertas.

Eismo dalyvių įpročiai keičiasi lėtai

Remiantis TKA duomenimis, šiemet daugiausia aukų keliuose sudaro automobilių vairuotojai (33 proc.), tačiau pėsčiųjų dalis per metus išaugo nuo 18 iki 23 proc. Be to, eismo įvykiuose žuvusių keleivių dalis taip pat padidėjo nuo 17 iki 21 proc.

Pasak A. Juodeikio, nors vairuotojai dažniausiai segasi saugos diržus, keleiviai tai daro ne visada, ypač vykdami trumpų kelionių. Pėstieji eismo dalyviai taip pat dažnai per mažai rūpinasi savo matomumu, tai ypač pasakytina apie judėjimą tamsiuoju paros metu. 

„Eismo saugumo kultūra Lietuvoje pamažu gerėja, tačiau ne visose srityse vienodai. Vairuotojai tampa atsargesni, tačiau keleivių ir pėsčiųjų elgesys keičiasi lėčiau. Dažnai manoma, kad kelių minučių kelionė nekelia pavojaus, bet būtent tokiose situacijose neretai nutinka skaudžiausi įvykiai. O pėstieji vis dar nepakankamai rūpinasi savo matomumu, nors būtent tai lemia, ar vairuotojas juos pastebės laiku ir tinkamai sureaguos“, – sako A. Juodeikis.

Ekspertas primena pagrindinius veiksmus, kurie gali padėti išvengti skaudžių eismo nelaimių ir jų pasekmių:

–       Prieš žengdami į perėją visada įsitikinkite, kad vairuotojas jus mato ir spės sustabdyti, jei kyla abejonių – geriau luktelėti.

–       Tamsiu paros metu ar esant blogam matomumui dėvėkite atšvaitus abiejose kūno pusėse arba šviesą atspindinčią liemenę – tai kelis kartus padidina jūsų matomumą.

–       Vairuotojai turėtų laikytis saugaus greičio ir prisitaikyti prie oro bei kelio sąlygų – net keli kilometrai virš leistino greičio gali tapti kritiniai. Tuomet sustabdyti automobilį ar išvengti kliūties tampa daug sunkiau, ypač esant šlapiai ir slidžiai kelio dangai.

–       Visada išlaikykite didesnį atstumą nuo kitų transporto priemonių – tai suteikia daugiau laiko reaguoti ir gali padėti išvengti susidūrimo.

–       Keleiviai net trumpose kelionėse turėtų segėti saugos diržus – tai paprasčiausias ir veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo rimtų sužalojimų.

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1015 Lietuvos gyventojų, gyvenančių įvairiose šalies vietose ir atstovaujančių amžiaus grupėms nuo 18 iki 75 metų.

Pranešimą paskelbė: Aušra Kaminskaitė, Integrity PR, UAB