Nuo spalio mėn. pabaigos VĮ „Kelių priežiūra“ valstybinių kelių būklę prognozuoja įtraukiant vis daugiau duomenų, kuriuos apdoroja pažangiausia pasaulyje kelių priežiūros programinė įranga, sukurta Švedijos mokslininkų įmonės „Klimator“. Sistema pateikia kelių priežiūrai aktualius duomenis, kurie padeda apskaičiuoti konkretaus kelio ruožo būklės prognozę 8 valandas į priekį.

„Kelių priežiūra tiek technologiniu, tiek organizaciniu požiūriu visiškai priklauso nuo oro sąlygų. Užtikrinti kelių priežiūros kokybę gali padėti tik išsami kelių situacijos prognozė. Anksčiau pasikliaudavome tik bendrine orų prognoze, o dabar, naudodamiesi moksline sistema, matome, kuriame kelio ruože ir kada iškris krituliai. Tai leidžia iš anksto suplanuoti darbų eigą. Matome, kaip juda orai ir kurie keliai bus paveikti pirmiausia“, – paaiškina Lauryna Šidlauskaitė, „Kelių priežiūra“ Technologijų vystymo projektų vadovė.

Bus įtraukiama vis daugiau duomenų

„Kelių priežiūra“ naudojamos technologijos nuolat tobulėja – leidžia kelių būklę prognozuoti įtraukiant vis daugiau duomenų. Artimiausiu metu planuojama įtraukti automobilių srauto duomenis. Pastarieji – naujovė kelių būklės prognozavime.

„Praktiškai visi šiuolaikiški automobiliai jau registruoja įvairius parametrus, kurie vienaip ar kitaip gali suteikti duomenis apie kelio būklę. Pavyzdžiui, jei automobiliui važiuojant yra įjungti valytuvai, tai  kelio danga yra šlapia arba jei suveikia stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) – kelias yra slidus. Tačiau tie duomenys taip ir lieka automobilyje, niekur nėra siunčiami, o yra labai vertingi, kadangi automobiliui važiuojant įvairiais keliais galima gauti informacijos iš ten, kur iki tol nieko nebuvo žinoma. Šiuo metu montuojame specialius siųstuvus savo automobiliuose bei kartu ieškome partnerių, kurie norėtų ir galėtų prisidėti“, – sako L. Šidlauskaitė.

Kokybei užtikrinti pasitelkia bendradarbiavimą

Dabar valstybinių kelių situacija yra prognozuojama pagal keturis duomenų paketus. Siekiant užtikrinti saugumą kelyje pirmiausiai kruopščiai renkama ir tikrinama informacija iš Kelių oro sąlygų informacinės sistemos (KOS) stotelių. Jų informacija gaunama bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Meteorologinių stotelių atsiųsti duomenys leidžia atlikti taškinę eismo sąlygų situacijos analizę. Kadangi „Kelių priežiūra“ vertina kelio būklę ne tik tam tikroje vietoje, bet ištisame kelio ruože, bendradarbiauja ir su Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. „Kelių priežiūrai“ kas dvi valandas siunčiami meteorologiniai duomenys.

„Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba „Kelių priežiūrai“ teikia aukštos skiriamosios gebos HARMONIE-Arome atmosferos modelio pagrindu paremtas detalias meteorologinių elementų prognozes. Prognozių sudarymui naudojami iš antžeminių matavimo stočių, zondų, lėktuvų ir kitų duomenų tinklų gaunami Lietuvos ir aplinkinių teritorijų meteorologiniai stebėjimai ir matavimai. Vienai prognozei sudaryti naudojama apie 18 tūkstančių stebėjimų ir matavimų duomenų. Detalių orų prognozių skaičiavimus ir papildomą apdorojimą atlieka Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos superkompiuteris“, – paaiškina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėja Zita Markevičienė.

Kompleksiška meteorologinė informacija

Meteorologinė informacija išlieka viena iš svarbiausių kelių priežiūroje. „Kelių priežiūra“ surenkami meteorologiniai duomenys skiriasi nuo įprastos orų prognozės – įtraukiama ne tik vėjo krypties ir greičio, kritulių, sniego dangos ir kitų atmosferos reiškinių skaitmeninė prognozė, bet ir geografiniai konkrečios vietovės duomenys.

Šis trečiasis duomenų blokas – statiniai duomenys apie aplinką, tokie kaip: aukštingumas, upės, ežerai, tiltai, pastatai, yra ne mažiau svarbūs prognozuojant kelių situaciją. Aplinka tiesiogiai ar netiesiogiai daro įtaką kelio dangai. Be to, artimiausiu metu į sistemą bus integruota ir „Kelių priežiūros“ naudojamos technikos įrenginių informacija. Tai ketvirtasis duomenų blokas kelių situacijai prognozuoti.

„Visa naudojama informacija: Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prognozės, KOSIS stočių duomenys, GIS aplinka, yra perduodama į modernią sistemą realiu laiku, apdorojama ir suprognozuojami slidūs keliai 4-8 val. į priekį. Prognozuojame intensyviausius ruožus – 2400 km, juose vykdome prevencinius barstymus – užkertame kelią slidumui dar jam nesusidarius“, – sako L. Šidlauskaitė.

Naudojasi technologijomis pritaikytomis regionui

Pašnekovė paaiškina, kad „Kelių priežiūra“ nusprendė įsigyti išmanią kelių priežiūros programinę įrangą atlikus tyrimą apie žiemos kelių būklę. Jo metu pastebėtas tikslesnės kelių būklės prognozavimo įrankio poreikis.

„Tyrimo metu išsiaiškinome, kad panašią sistemą galime kurti patys, bet nusprendėme neišradinėti dviračio ir pasitikėti jau sukurta ir išbandyta sistema. Tiesa, tinkamiausios sistemos Lietuvos keliams ieškojome ilgą laiką – domėjomės, kokiomis technologijomis naudojamasi Danijoje, Suomijoje, Estijoje, kol sužinojome apie švedų mokslininkų sukurtą sistemą“, – pasakoja Technologijų vystymo projektų vadovė.

Ji pasakoja, kad pasirinkta sistema pradėta kurti jau 1980 m., bet tik per pastarąjį dešimtmetį naujausios technologijos padėjo galutinai realizuoti šią sistemą ir ją kelių priežiūroje pritaikyti praktiškai.

„Švedų „Klimator“ įmonė labai glaudžiai bendradarbiauja su mokslu – įmonės darbuotojai yra šalies universitetuose dėstantys mokslininkai. Šią sistemą nusprendėme įsigyti todėl, kad ji nuolat tobulėja, o jos kūrėjai naudoja naujausius mokslinius metodus, eksperimentuoja ir renkasi geriausią variantą ir šį produktą taiko būtent žiemos kelių priežiūrai. Šia sistema jau naudojasi ne tik Švedijos, bet ir Norvegijos bei kelios kitos kelių priežiūros įmonės“, – paaiškina pašnekovė.

Pranešimą paskelbė: Giedrė Čekavičienė, VĮ „Kelių priežiūra”