Lietuvos miestų gatvėse šiemet itin išryškėjo paspirtukų gausa. Policijos pareigūnai įspėja, kad paspirtukus vairuoti reikia dėmesingai kaip ir bet kurią kitą transporto priemonę. O „Lietuvos draudimo“ žalų ekspertai fiksuoja atvejus, kai avarijose nukenčia ir paspirtukų vairuotojai, ir automobilių savininkai ar pėstieji.
Greitai išpopuliarėjusi transporto priemonė padeda greičiau ir paprasčiau įveikti atstumus mieste ir tampa poilsiautojų pramogų dalimi kurortuose. „Anksčiau paspirtukais važinėjosi tik vaikai, o dabar šia transporto priemone vis dažniau naudojasi suaugusieji. Ypač žmonės pamėgo elektrinius paspirtukus“, – sako „Lietuvos draudimo“ Žalų valdymo skyriaus vadovė Viktorija Katilienė ir atkreipia dėmesį, kad kiekvienas paspirtuku riedantis asmuo turi laikytis kelių eismo taisyklių.
20 kilometrų per valandą ir didesnį greitį pasiekianti elektrinė transporto priemonė mieste lengvai aplenkia dviratininkus, tačiau lekiant tokiu greičiu neapdairus manevras gali baigtis skaudžiai. Įvykių, kuriuose nukentėjo paspirtukų vairuotojai ar kiti asmenys, „Lietuvos draudimas“ fiksuoja jau kelerius metus paeiliui. V. Katilienė prisimena atvejį, kai netyčia su paspirtuku į stovintį automobilį atsitrenkęs vaikas smarkiai apgadino priekinį automobilio sparną – transporto priemonės savininkui buvo padaryta beveik 850 eurų žala.
„Mūsų statistika rodo, kad panašių incidentų pasitaiko tiek kiemuose, tiek gatvėse. Jeigu įvykio kaltininkas yra paspirtuko vairuotojas, jam taikoma asmens civilinė atsakomybė. Taigi, jei žmogus yra pasirinkęs asmens civilinės atsakomybės draudimą – padarytą žalą atlygins draudimo bendrovė. Tai itin aktualu kalbant apie vaikus, nes, pasitaiko, kad aktyviai žaisdami jie apibraižo automobilį, sulaužo svetimą daiktą ar kamuoliu išdaužia langą, – aiškina draudimo ekspertė V. Katilienė, – Kita vertus, jeigu paspirtuku važiuojantį asmenį kliudo automobilio vairuotojas, tada žala atlyginama pagal vairuotojo privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygas“. Pasak V. Katilienės, „Lietuvos draudimas“ registruoja žalas, kai paspirtukas kliudo praeivį, vairuotojas nulekia nuo tako ir susižeidžia, sužalojimai taip pat patiriami atsitrenkus į staiga atidarytas automobilio dureles ir panašiai.
Kalbėdami apie elektrinių paspirtukų saugumą ir greitį šių transporto priemonių pardavėjai teigia, kad daugiausia dėmesio sulaukia elektrinės transporto priemonės, kurių projektinis greitis neviršija 25 kilometrų per valandą ir kurių galia yra ne didesnė nei 1 kW. Tokie elektriniai paspirtukai pagal eismo taisykles prilyginami dviračiams – jais galima laisvai važiuoti dviračių takais ir dviračių juostomis. „Per šešis šių metų mėnesius klientai elektrinių paspirtukų nupirko 5 kartus daugiau negu per tą patį laikotarpį pernai. Didžiausią piką pardavimai pasiekė gegužę, kai atšilo orai ir gyventojai kiekvieną dieną galėjo mėgautis šiluma, daugiau laiko skirti aktyvioms pramogoms, taip pat greitai ir patogiai paspirtuku nuvykti į darbą“, – teigia internetinės parduotuvės pigu.lt rinkodaros direktorė Giedrė Vilkė. Žmonės palankiai vertina šią transporto priemonę, nes ji neteršia gamtos, o valdyti ją yra labai paprasta.
Lietuvos policijos pareigūnai primena, kad asmuo, važiuojantis paprastu paspirtuku, riedučiais, riedlente yra laikomas pėsčiuoju, o variklį turinčius paspirtukus, taip pat riedžius būtų galima priskirti motorinio dviračio kategorijai.
„Lietuvos draudimo“ Žalų valdymo skyriaus vadovė Viktorija Katilienė taip pat atkreipia dėmesį, kad važiuodami kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, paspirtukų vairuotojai privalo duoti kelią pėstiesiems ir nekelti pavojaus – važiuodamas pro pėsčiąjį jis turi sumažinti greitį iki artimo pėsčiojo judėjimo greičiui – 3–7 km/val. ir palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Jei pasivažinėti dviračiais ir paspirtukais šeima išrieda vakare, visi turėtų pasirūpinti, kad būtų gerai matomi temstant, kai keliuose suprastėja matomumas. Priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos. Dviratininkai ir paspirtukininkai turėtų dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegę šviesą atspindinčius atšvaitus.
Pranešimą paskelbė: Sonata Židlinskaitė, Fabula Hill+Knowlton Strategies
Projekto tikslas – atnaujinti krovinių gabenimą vandens transportu tarp dviejų didžiųjų Lietuvos miestų: Klaipėdos ir Kauno Per Europos investavimo konsultacijų centrą EIB teikia konsultacinę paramą Lietuvos vidaus vandens kelių direkcijai, kad šalies transporto infrastruktūra būtų tvaresnė Europos investicijų bankas (EIB) ir Lietuvos vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) pasirašė konsultavimo paslaugų sutartį, pagal kurią bus teikiama […]
Nuo birželio 1 d. Lietuvos miestuose galės atsirasti „Dviračių gatvės“ – tokiu nauju kelio ženklu pažymėtos gatvės bus skirtos mišriam dviračių ir automobilių, kitų ne motorinių ir motorinių transporto priemonių eismui. Jose eismo dalyviams galios specialūs Kelių eismo taisyklių reikalavimai, o dviratininkai galės jaustis gerokai laisviau ir saugiau. „Dviračių gatvių atvėrimas – naujas žingsnis skatinant […]
Šnipiškės toliau atsinaujina – tarp Žalgirio iki Lvivo gatvių šiandien šventiškai atidaryta nauja beveik kilometro ilgio Kernavės gatvė. Gatvė įrengta rūpinantis, kad ji būtų patogi, saugi, žalia, gyva, kaimyniška, tiesiog – jauki. „Šnipiškės stiebiasi, priimdamos ir naujus verslus, ir naujus gyventojus, o kartu išlaikydamos autentišką dvasią. Kernavės gatvės vietoje prieš kelerius metus buvo tiesiog išvažinėtas molynas, […]
Nedaugelis žino, bet šiandien Tarptautinė jūrininkystės organizacija oficialiai mini Tarptautinę moterų jūrininkių dieną. Pasaulinis laivybos sektorius kasmet pažymi reikšmingą moterų vaidmenį jūrų pramonėje ir atkreipia dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduriame norėdami padėti kiekvienai moteriai sėkmingai siekti karjeros jūroje. Švedijos keltų bendrovė „Stena Line“ gegužę taip pat švenčia įvairovės mėnesį, todėl kartu su šia proga […]
„Moller Baltic Import“, importuojanti „Volkswagen“ keleivinius bei komercinius automobilius Baltijos šalyse ir „Audi“ automobilius Lietuvoje bei Latvijoje, per pirmąjį 2022 metų trečdalį pagerino savo pardavimų rezultatus. Nors rinka susiduria su vis daugiau naujų iššūkių, naujų automobilių gamybos pajėgumai pamažu stabilizuojasi. „Volkswagen“ keleivinių elektromobilių pardavimai Baltijos šalyse išaugo 41 proc. Vienintelis smuktelėjęs segmentas buvo „Volkswagen“ komerciniai […]
Siekdama gerinti karinio mobilumo jungtis su Europa, Lietuva parengė projektų sąrašą ir Europos Komisijai (EK) teiks naujas paraiškas dėl dvigubos paskirties – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros projektų finansavimo. Šią galimybę suteikia gegužės 12 d. EK paskelbtas antrasis kvietimas teikti paraiškas finansuoti projektus pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijos […]