Lietuvos miestų gatvėse šiemet itin išryškėjo paspirtukų gausa. Policijos pareigūnai įspėja, kad paspirtukus vairuoti reikia dėmesingai kaip ir bet kurią kitą transporto priemonę. O „Lietuvos draudimo“ žalų ekspertai fiksuoja atvejus, kai avarijose nukenčia ir paspirtukų vairuotojai, ir automobilių savininkai ar pėstieji.

Greitai išpopuliarėjusi transporto priemonė padeda greičiau ir paprasčiau įveikti atstumus mieste ir tampa poilsiautojų pramogų dalimi kurortuose. „Anksčiau paspirtukais važinėjosi tik vaikai, o dabar šia transporto priemone vis dažniau naudojasi suaugusieji. Ypač žmonės pamėgo elektrinius paspirtukus“, – sako „Lietuvos draudimo“ Žalų valdymo skyriaus vadovė Viktorija Katilienė ir atkreipia dėmesį, kad kiekvienas paspirtuku riedantis asmuo turi laikytis kelių eismo taisyklių.

20 kilometrų per valandą ir didesnį greitį pasiekianti elektrinė transporto priemonė mieste lengvai aplenkia dviratininkus, tačiau lekiant tokiu greičiu neapdairus manevras gali baigtis skaudžiai. Įvykių, kuriuose nukentėjo paspirtukų vairuotojai ar kiti asmenys, „Lietuvos draudimas“ fiksuoja jau kelerius metus paeiliui. V. Katilienė prisimena atvejį, kai netyčia su paspirtuku į stovintį automobilį atsitrenkęs vaikas smarkiai apgadino priekinį automobilio sparną – transporto priemonės savininkui buvo padaryta beveik 850 eurų žala.

„Mūsų statistika rodo, kad panašių incidentų pasitaiko tiek kiemuose, tiek gatvėse. Jeigu įvykio kaltininkas yra paspirtuko vairuotojas, jam taikoma asmens civilinė atsakomybė. Taigi, jei žmogus yra pasirinkęs asmens civilinės atsakomybės draudimą – padarytą žalą atlygins draudimo bendrovė. Tai itin aktualu kalbant apie vaikus, nes, pasitaiko, kad aktyviai žaisdami jie apibraižo automobilį, sulaužo svetimą daiktą ar kamuoliu išdaužia langą, – aiškina draudimo ekspertė V. Katilienė, – Kita vertus, jeigu paspirtuku važiuojantį asmenį kliudo automobilio vairuotojas, tada žala atlyginama pagal vairuotojo privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygas“. Pasak V. Katilienės, „Lietuvos draudimas“ registruoja žalas, kai paspirtukas kliudo praeivį, vairuotojas nulekia nuo tako ir susižeidžia, sužalojimai taip pat patiriami atsitrenkus į staiga atidarytas automobilio dureles ir panašiai.

Kalbėdami apie elektrinių paspirtukų saugumą ir greitį šių transporto priemonių pardavėjai teigia, kad daugiausia dėmesio sulaukia elektrinės transporto priemonės, kurių projektinis greitis neviršija 25 kilometrų per valandą ir kurių galia yra ne didesnė nei 1 kW. Tokie elektriniai paspirtukai pagal eismo taisykles prilyginami dviračiams – jais galima laisvai važiuoti dviračių takais ir dviračių juostomis. „Per šešis šių metų mėnesius klientai elektrinių paspirtukų nupirko 5 kartus daugiau negu per tą patį laikotarpį pernai. Didžiausią piką pardavimai pasiekė gegužę, kai atšilo orai ir gyventojai kiekvieną dieną galėjo mėgautis šiluma, daugiau laiko skirti aktyvioms pramogoms, taip pat greitai ir patogiai paspirtuku nuvykti į darbą“, – teigia internetinės parduotuvės pigu.lt rinkodaros direktorė Giedrė Vilkė. Žmonės palankiai vertina šią transporto priemonę, nes ji neteršia gamtos, o valdyti ją yra labai paprasta.

Lietuvos policijos pareigūnai primena, kad asmuo, važiuojantis paprastu paspirtuku, riedučiais, riedlente yra laikomas pėsčiuoju, o variklį turinčius paspirtukus, taip pat riedžius būtų galima priskirti motorinio dviračio kategorijai.

• Paprastų paspirtukų vairuotojai turi vykdyti Kelių eismo taisyklėse numatytas pėsčiųjų pareigas.
• Elektrinių paspirtukų vairuotojai privalo vadovautis dviračių vairuotojams skirtais reikalavimais.
• Kiekvienas paspirtuko ar dviračio naudotojas iki 18 metų važiuodamas keliu privalo dėvėti šalmą.
• Dviratė transporto priemonė turi būti aprūpinta garso signalu ir atšvaitais, o stabdis veikti tvarkingai.
• Paprastu paspirtuku leidžiama važiuoti kelkraščiu, šaligatviu arba pėsčiųjų taku. Važiuojant kelkraščiu paprasto paspirtuko vairuotojas privalo važiuoti prieš transporto priemonių važiavimo kryptį.
• Elektriniu paspirtuku, kuris prilyginamas motoriniam dviračiui, galima laisvai važiuoti dviračių takais ir dviračių juostomis.

 „Lietuvos draudimo“ Žalų valdymo skyriaus vadovė Viktorija Katilienė taip pat atkreipia dėmesį, kad važiuodami kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, paspirtukų vairuotojai privalo duoti kelią pėstiesiems ir nekelti pavojaus – važiuodamas pro pėsčiąjį jis turi sumažinti greitį iki artimo pėsčiojo judėjimo greičiui – 3–7 km/val. ir palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Jei pasivažinėti dviračiais ir paspirtukais šeima išrieda vakare, visi turėtų pasirūpinti, kad būtų gerai matomi temstant, kai keliuose suprastėja matomumas. Priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos. Dviratininkai ir paspirtukininkai turėtų dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegę šviesą atspindinčius atšvaitus.

Pranešimą paskelbė: Sonata Židlinskaitė, Fabula Hill+Knowlton Strategies