Atsižvelgdama į šalies geležinkelių reikšmę nacionaliniam saugumui Lietuva siekia užtikrinti, kad strategiškai svarbią europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ infrastruktūrą valdytų valstybė. Projekto „Rail Baltica“ klausimai, tarp jų ir būsimos infrastruktūros valdymas, bus aptarti gruodžio 6 d. Rygoje vyksiančiame Baltijos šalių premjerų susitikime, kuriame taip pat dalyvaus transporto ministrai, TEN-T Baltijos–Šiaurės jūros koridoriaus koordinatorė Catherine Trautmann ir Europos Komisijos generalinis direktorius mobilumui ir transportui Henrikas Hololei.

Lietuvoje strateginę reikšmę turinti infrastruktūra yra išimtinė valstybės nuosavybė, kurią valstybė perduoda valdyti jai priklausančiam ir kontroliuojamam subjektui. Dėl šios priežasties Lietuvoje viešąją geležinkelių infrastruktūrą valdo vienintelis valstybei priklausantis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas – AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“.

„Transporto infrastruktūra yra strategiškai svarbus valstybės turtas, todėl nepritariame atskiro juridinio asmens sukūrimui strateginės reikšmės „Rail Baltica“ infrastruktūrai valdyti. „Rail Baltica“ geležinkelio liniją, kaip ir kitą šalies geležinkelių infrastruktūrą, turi valdyti vienintelis šalies viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Siekdama ekonominio saugumo valstybė negali prarasti savarankiškumo priimant sprendimus, susijusius su infrastruktūros tinklais ir jų plėtra“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Pagrindinis būsimos „Rail Baltica“ infrastruktūros valdymo tikslas – užtikrinti sklandžią ir atvirą prieigą prie geležinkelių infrastruktūros, kuri didintų „Rail Baltica“ geležinkelio konkurencingumą ir patrauklumą bei užtikrintų geriausias sąlygas verslui.

Sprendžiant dėl infrastruktūros valdymo modelio, svarbiausia užtikrinti palankias sąlygas rinkai ir vežėjams, kas paskatintų didesnes vežimų apimtis ir leistų generuoti daugiau pajamų. Infrastruktūros patrauklumas pirmiausia priklauso nuo infrastruktūros valdytojo funkcijų atlikimo – prieigos prie infrastruktūros suteikimo, mokesčių, administracinės naštos ir kt. Infrastruktūros valdytojo funkcijų atlikimą lemia reguliavimas, o ne jo organizacinė forma ar struktūra. Todėl Lietuva kviečia projekto partnerius pirmiausia siekti vienodo požiūrio į pagrindines infrastruktūros valdytojo funkcijas ir jų atlikimą, neiškeliant infrastruktūros valdytojo formos pasirinkimo kaip atskiro tikslo.

Projektą įgyvendinančios institucijos toliau sieks užtikrinti veiksmingą ir vieningą projekto „Rail Baltica“ valdymo ir naudojimo politiką, derinant infrastruktūros mokesčio surinkimo tvarką visame „Rail Baltica“ geležinkelio tinkle, bendradarbiaujant dėl pajėgumų skyrimo, eismo valdymo ir infrastruktūros priežiūros srityse.

Atsižvelgiant į galimybes spręsti praktinius klausimus, „Rail Baltica“ infrastruktūrai valdyti būtų tinkamiausia pasitelkti vietinius infrastruktūros valdytojus. Tai užtikrintų integruotą sprendimų priėmimo tvarką ir funkcijų koordinavimą.

Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija