Lietuva pateko tarp Europos lyderių: labiausiai augo susisiekimo oru galimybės su didžiaisiais aviacijos ir ekonomikos Europos centrais

Aktyviai plėtodama susisiekimą oru Lietuva pasiekė pažangą lyginant su kitomis Europos valstybėmis. Naujausia Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) ataskaita pažymi, kad mūsų šalis net 20 proc. pagerino netiesioginio susisiekimo rodiklį (keliaujant per jungiamuosius oro uostus) – planuoti keliones su persėdimu iš Lietuvos šiemet tapo daug patogiau negu pernai. Pagal netiesioginio susisiekimo augimą Lietuva užėmė 3-iąją vietą Europoje.

„Nuosekliai puoselėdami partnerystes su tradicinėmis oro bendrovėmis aktyviai įsitraukiame į Vakarų Europos oro uostų tinklą. Kartu su oro bendrovėmis toliau įgyvendiname struktūrinius, kokybinius susisiekimo oru pokyčius, perbraižydami skrydžių žemėlapius ir jungdami Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus su Europos aviacijos, finansų ir ekonomikos centrais. Puiki iliustracija yra šios vasaros aviacijos sezono maršrutai – beveik 100 krypčių visame Lietuvos oro uostų tinkle – ir patogiai pasiekiami Frankfurtas, Amsterdamas, Helsinkis, Reikjavikas ar Kopenhaga, iš kurių galima tęsti keliones į Aziją ir į Šiaurės Ameriką“, – komentuoja Simonas Bartkus, Lietuvos oro uostų (LTOU) generalinis direktorius.

S. Bartkaus nuomone, esminį netiesioginio susisiekimo kokybinį proveržį šiemet leido pasiekti tradicinių oro bendrovių sprendimai didinti skrydžių dažnius. Pavyzdžiui, du kartus kasdien vykdomi skrydžiai tarp Vilniaus ir Amsterdamo atveria kur kas patogesnį netiesioginį susisiekimą su JAV vakarų pakrantės oro uostais. Dar labiau keliautojų galimybes išplečia keturi kasdieniai skrydžiai tarp Vilniaus ir Kopenhagos, kuriuos vykdo Skandinavijos oro linijų bendrovė SAS.

Augo ir tiesioginio, ir netiesioginio susisiekimo rodikliai

„ACI Europe“ duomenimis, vos trečdalis Europos valstybių sugebėjo susigrąžinti pozicijas, turėtas iki pandemijos 2019 metais. Užtat Lietuvos rezultatai rodo, kad mūsų šalis ne tik susigrąžino keleivių srautus, bet dar ir sėkmingai persiorientavo į Vakarų rinkas, vystydama tiek tiesioginį, tiek netiesioginį susisiekimą. Dėl to atitinkamai stiprėja ir Lietuvos oro uostų lyderystė Baltijos regione – pernai bendrovė aptarnavo rekordinį skaičių (6,6 mln). keleivių.

Tarptautinėje ataskaitoje pateikiami duomenys atskleidžia, kad Lietuvos netiesioginis susisiekimas šiemet išaugo 5 procentais, lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu. Ekspertų teigimu, tai reiškia visišką šio segmento atsigavimą ir pozityvią augimo tendenciją, kuri visos Europos kontekste šiuo metu yra labiau išimtis nei taisyklė.

Lyginant 2024 metų laikotarpio rodiklius su 2025 metų, Lietuvoje pastebimas net 20 proc. netiesioginio susisiekimo spurtas. Iš viso pagal netiesioginio susisiekimo augimą Lietuva užima trečią vietą iš 31 Europos šalių reitinge. Estija – septinta, o Latvija – penkiolikta.

Lygiagrečiai per metus 3 proc. paaugo ir Lietuvos tiesioginis susisiekimas. S. Bartkaus teigimu, tai lėmė žemų kaštų oro bendrovių naujos pasiūlos (naujų krypčių) ribotumas, siekiant didesnės naudos ir dar labiau koncentruojantis į patikrintas ir Lietuvos rinkoje jau daug metų populiarias kryptis.

Pažangą pastebi ir Lietuvos gyventojai

LTOU vadovas atkreipia dėmesį, kad tarptautinės ataskaitos duomenys koreliuoja su Lietuvoje atliktu tyrimo rezultatais, kurie rodo, jog Lietuvos visuomenė labiausiai vertina galimybę tiesioginiu reisu lengvai pasiekti į pagrindinius Europos aviacijos mazgus (37 proc.) ir svarbiausius ES ekonominius centrus (32 proc.). Tarp svarbiausių susisiekimo oru kokybės kriterijų gyventojai taip pat įvardija skrydžių įvairovę (23 proc.) ir patogius skrydžių laikus (20 proc.). Per minėtą apklausą 9 iš 10 Lietuvos gyventojų pažymėjo, kad šalies susisiekimo oru kokybė per paskutinius metus pagerėjo.

„ACI Europe“ ekspertai nurodo, jog didžiajai daliai valstybių Europoje 2025 metais vis dar nepavyko grąžinti bendrųjų susisiekimo oru rodiklių į lygį, pasiektą prieš pandemiją 2019 metais. Teigiamus rodiklius fiksavo Lietuva (2 proc.) ir dar 8 ES valstybės ir Islandija. Didžiausią proveržį pasiekė Graikija, susisiekimą pagerinusi 35 procentais. Neigiamo indekso zonoje atsidūrė 21 šalis, o labiausiai kelerių pastarųjų metų turbulencijos pakenkė Švedijos ir Suomijos susisiekimo indeksams.

Šią savaitę „ACI Europe“ paskelbta 2025 m. Europos oro susisiekimo sektoriaus apžvalga yra pagrindinis Europos oro susisiekimo rodiklių vertinimas. Ataskaita parengta remiantis „SEO Amsterdam Economics“ sukurta metodika ir oro susisiekimo indeksais – tai išsamiausias ir patikimiausias įrankis, leidžiantis įvertinti bei palyginti oro uostų bei šalių susisiekimo lygį visame Europos žemyne bei aplinkinėse valstybėse.