Siekdama gerinti karinio mobilumo jungtis su Europa, Lietuva parengė projektų sąrašą ir Europos Komisijai (EK) teiks naujas paraiškas dėl dvigubos paskirties – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros projektų finansavimo. Šią galimybę suteikia gegužės 12 d. EK paskelbtas antrasis kvietimas teikti paraiškas finansuoti projektus pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijos drauge parengė projektų, kuriems bus siekiama  Europos Sąjungos finansavimo, sąrašą.

„Šiandienos įtemptoje geopolitinėje situacijoje pritaikyti civilinę transporto infrastruktūrą kariniam mobilumui tampa itin svarbu. Turime atsakingai įvertinti kariuomenės ir NATO sąjungininkų greito judėjimo poreikius. Prioriteto tvarka turime plėtoti tuos kelių, geležinkelių, oro uostų bei jūrų uosto infrastruktūros projektus, kurie leistų užtikrinti strateginės svarbos sąjungininkų pajėgų judėjimą – nutiesti „Via Balticos“ atkarpą iki Lenkijos sienos, rekonstruoti dalį magistralės Vilnius–Klaipėda tiltų ties Kaunu, imtis per ilgai atidėlioto Jonavos aplinkkelio ir kt.“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Bendrame Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijų projektų sąraše – tolesni magistralinio kelio „Via Baltica“ rekonstravimo nuo Marijampolės Lenkijos sienos link etapai, Jonavos pietrytinio aplinkkelio teisimas, magistraliniame kelyje Vilnius–Klaipėda esančių tiltų rekonstravimas, signalizacijos ir susijusių sistemų modernizavimas „Rail Balticos“ geležinkelio ruože tarp Kauno ir Lietuvos–Lenkijos sienos, Kauno oro uosto orlaivių stovėjimo perono dangos išplėtimas ir pritaikymas kariniams orlaiviams. Taip pat numatomi kiti kelių, geležinkelių, oro uostų bei jūrų uosto infrastruktūros projektai, kurie leistų užtikrinti sąjungininkų pajėgų judėjimą per Lietuvos ir Lenkijos valstybių sieną ir jų paskirstymą į pagrindinius Lietuvos poligonus bei atitiktų kitus karinio mobilumo poreikius.

„Karinis mobilumas išlieka prioritetinė mūsų interesų Europos Sąjungoje (ES) sritis. Tęsiame nuolatinį dialogą su ES institucijomis, siekdami pagerinti infrastruktūros projektų sąlygas ir išskirdami mūsų regioną kaip prioritetinį karinio mobilumo gerinimo kontekste. Saugumo situacija ir poreikis užtikrinti kuo sklandesnį bei didesnį sąjungininkų judėjimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje turi būti suprasti kaip neabejotinas prioritetas“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Ministrai pabrėžia, kad Lietuva pasirengusi įgyvendinti daug svarbių transporto infrastruktūros projektų, tad sudarytas ilgalaikis karinio mobilumo gerinimo projektų sąrašas. Jame numatyti projektai, dėl kurių finansavimo numatoma kreiptis į EK ne tik šiais metais, bet ir pagal būsimus kvietimus 2021–2027 m. finansavimo periode.

EK 2022 m. gegužės 12 d. paskelbė antrąjį kvietimą ES valstybėms narėms plėtoti karinio mobilumo projektus. Šiems projektams įgyvendinti bus paskirstyta 330 mln. eurų parama visoje ES. Atsižvelgiant į susiklosčiusią geopolitinę situaciją ir gerokai didesnius dvigubos paskirties transporto infrastruktūros poreikius, ši suma šiame kvietime dar gali būti padidinta.

Lietuvos paraiškos dėl karinį mobilumą gerinančių projektų finansavimo CEF lėšomis bus teikiamos jau antrą kartą. Šių metų pradžioje pagal pirmą EK kvietimą pateikusi dvi paraiškas, Lietuva balandžio mėn. jau gavo 73 mln. eurų paramą dviem projektams: „Via Balticai“ – 60 mln. eurų ir geležinkelio krovos aikštelei Palemone – 13,3 mln. eurų CEF lėšų.

Karinio mobilumo sąlygoms Europoje pagerinti pagal ES daugiametės finansinės programos Europos infrastruktūros tinklų priemonę 2021–2027 m. iš viso ES šalims numatyta 1,69 mlrd. eurų.

Pranešimą paskelbė: Žydrūnė Tursaitė, LR Susisiekimo ministerija