Lietuva parengė dar vieną karinio mobilumo jungčių gerinimo projektų paketą ir siekia gauti ES finansavimą

Lietuva parengė dar vieną karinio mobilumo jungčių gerinimo projektų paketą ir siekia gauti ES finansavimą

Siekdama gerinti karinio mobilumo jungtis su Europa, Lietuva parengė projektų sąrašą ir Europos Komisijai (EK) teiks naujas paraiškas dėl dvigubos paskirties – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros projektų finansavimo. Šią galimybę suteikia gegužės 12 d. EK paskelbtas antrasis kvietimas teikti paraiškas finansuoti projektus pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijos drauge parengė projektų, kuriems bus siekiama  Europos Sąjungos finansavimo, sąrašą.

„Šiandienos įtemptoje geopolitinėje situacijoje pritaikyti civilinę transporto infrastruktūrą kariniam mobilumui tampa itin svarbu. Turime atsakingai įvertinti kariuomenės ir NATO sąjungininkų greito judėjimo poreikius. Prioriteto tvarka turime plėtoti tuos kelių, geležinkelių, oro uostų bei jūrų uosto infrastruktūros projektus, kurie leistų užtikrinti strateginės svarbos sąjungininkų pajėgų judėjimą – nutiesti „Via Balticos“ atkarpą iki Lenkijos sienos, rekonstruoti dalį magistralės Vilnius–Klaipėda tiltų ties Kaunu, imtis per ilgai atidėlioto Jonavos aplinkkelio ir kt.“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Bendrame Susisiekimo ir Krašto apsaugos ministerijų projektų sąraše – tolesni magistralinio kelio „Via Baltica“ rekonstravimo nuo Marijampolės Lenkijos sienos link etapai, Jonavos pietrytinio aplinkkelio teisimas, magistraliniame kelyje Vilnius–Klaipėda esančių tiltų rekonstravimas, signalizacijos ir susijusių sistemų modernizavimas „Rail Balticos“ geležinkelio ruože tarp Kauno ir Lietuvos–Lenkijos sienos, Kauno oro uosto orlaivių stovėjimo perono dangos išplėtimas ir pritaikymas kariniams orlaiviams. Taip pat numatomi kiti kelių, geležinkelių, oro uostų bei jūrų uosto infrastruktūros projektai, kurie leistų užtikrinti sąjungininkų pajėgų judėjimą per Lietuvos ir Lenkijos valstybių sieną ir jų paskirstymą į pagrindinius Lietuvos poligonus bei atitiktų kitus karinio mobilumo poreikius.

„Karinis mobilumas išlieka prioritetinė mūsų interesų Europos Sąjungoje (ES) sritis. Tęsiame nuolatinį dialogą su ES institucijomis, siekdami pagerinti infrastruktūros projektų sąlygas ir išskirdami mūsų regioną kaip prioritetinį karinio mobilumo gerinimo kontekste. Saugumo situacija ir poreikis užtikrinti kuo sklandesnį bei didesnį sąjungininkų judėjimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje turi būti suprasti kaip neabejotinas prioritetas“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Ministrai pabrėžia, kad Lietuva pasirengusi įgyvendinti daug svarbių transporto infrastruktūros projektų, tad sudarytas ilgalaikis karinio mobilumo gerinimo projektų sąrašas. Jame numatyti projektai, dėl kurių finansavimo numatoma kreiptis į EK ne tik šiais metais, bet ir pagal būsimus kvietimus 2021–2027 m. finansavimo periode.

EK 2022 m. gegužės 12 d. paskelbė antrąjį kvietimą ES valstybėms narėms plėtoti karinio mobilumo projektus. Šiems projektams įgyvendinti bus paskirstyta 330 mln. eurų parama visoje ES. Atsižvelgiant į susiklosčiusią geopolitinę situaciją ir gerokai didesnius dvigubos paskirties transporto infrastruktūros poreikius, ši suma šiame kvietime dar gali būti padidinta.

Lietuvos paraiškos dėl karinį mobilumą gerinančių projektų finansavimo CEF lėšomis bus teikiamos jau antrą kartą. Šių metų pradžioje pagal pirmą EK kvietimą pateikusi dvi paraiškas, Lietuva balandžio mėn. jau gavo 73 mln. eurų paramą dviem projektams: „Via Balticai“ – 60 mln. eurų ir geležinkelio krovos aikštelei Palemone – 13,3 mln. eurų CEF lėšų.

Karinio mobilumo sąlygoms Europoje pagerinti pagal ES daugiametės finansinės programos Europos infrastruktūros tinklų priemonę 2021–2027 m. iš viso ES šalims numatyta 1,69 mlrd. eurų.

Pranešimą paskelbė: Žydrūnė Tursaitė, LR Susisiekimo ministerija

Rekomenduojame

„Rail Baltica“: viešinamos geležinkelių Kauno geležinkelių mazgo specialiojo plano alternatyvos vystymo planas

„Rail Baltica“: viešinamos geležinkelių Kauno geležinkelių mazgo specialiojo plano alternatyvos vystymo planas

Visuomenė jau gali susipažinti su parengtu Kauno geležinkelio mazgo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcija ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita. Vietovių, esančių šalia Kauno geležinkelio mazgo, bendruomenės, susijusios organizacijos ir visuomenė kviečiamos aktyviai dalyvauti teritorijų planavimo procese, viešo svarstymo metu argumentuotai išsakyti savo pasiūlymus. „Kauno geležinkelio mazgas – viena sudėtingiausių geležinkelio infrastruktūrų, per […]

Sostinėje praūžė vairuotojų profesinio meistriškumo varžybos

Sostinėje praūžė vairuotojų profesinio meistriškumo varžybos

Liepos 5 d. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Viršuliškių transporto departamente įvyko jau tradicija tapusios autobusų ir troleibusų vairuotojų profesinio meistriškumo varžybos. Tai – 21-osios, rekordais ir staigmenomis pažymėtos varžybos. Renginį atidarė ir dalyvius bei svečius pasveikino UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Darius Aleknavičius. „Pirmiausia didelis ačiū visiems viešojo transporto darbuotojams, kurie nenuilstamai dirba savo […]

Verslas prašo greičiau baigti geležinkelio vėžės tiesimą Šiauliuose

Verslas prašo greičiau baigti geležinkelio vėžės tiesimą Šiauliuose

Šiaulių bei visos Lietuvos verslininkus ir pramonininkus vienijančios organizacijos prašo toliau tęsti naujos geležinkelio linijos link Šiaulių laisvosios ekonominės zonos ir Šiaulių oro uosto statybą. Šiuo metu įrengtos geležinkelio infrastruktūros – 1,4 km ilgio vėžės, esą nepakanka norint užtikrinti mieste veikiančių įmonių konkurencingumą ir naujų investicijų atėjimą. Šiaulių pramoninis parkas (plotas 56 ha), laisvoji ekonominė […]

WIZZ AIR LĖKTUVAS PIRMĄKART SKRIDO VAROMAS TVARIAIS DEGALAIS

WIZZ AIR LĖKTUVAS PIRMĄKART SKRIDO VAROMAS TVARIAIS DEGALAIS

Sparčiausiai auganti Europos oro linijų bendrovė Wizz Air pirmą kartą atliko skrydį, naudodama tvarius degalus. Europos Sąjungos darnaus judumo konferencijos „Connecting Europe Days 2022“ proga, bendrovė dalį lėktuvo degalų pakeitė tvariais aviaciniais degalais (angl. sustainable aviation fuel, SAF). Parodomasis skrydis vyko iš Bukarešto Henri Coanda tarptautinio oro uosto į Liono Sent Egziuperi oro uostą. Tvarus […]

Rekordinis birželio mėnuo automobilių vairuotojams – nuostolių per vieną mėnesį tiek, kiek pernai jų buvo per visus metus

Rekordinis birželio mėnuo automobilių vairuotojams – nuostolių per vieną mėnesį tiek, kiek pernai jų buvo per visus metus

Pasibaigus pirmajam vasaros mėnesiui, ekspertai pastebi labai aiškią stichinių nelaimių tendenciją – rekordiškai, lyginant su ankstesniais metais, birželį per audras nukentėjo transporto priemonės. „Lietuvos draudimo“ duomenys atskleidžia, kad per šį birželio mėnesį dėl audrų automobiliai patyrė daugiau nuostolių, nei per visas 2021 metų audras. Nuostolių – keturis kartus daugiau nei praėjusį birželį Kaip sako draudimo […]

Jaunieji vairuotojai avarijų sukelia dukart daugiau, bet jų žalos mažesnės

Jaunieji vairuotojai avarijų sukelia dukart daugiau, bet jų žalos mažesnės

Lietuvoje asmenų, turinčių galiojantį vairuotojo pažymėjimą, šių metų pradžioje buvo apie 1,5 mln. Apie 4,45 proc. iš jų – pradedantieji vairuotojai, kurių automobiliai yra pažymėti klevo lapais. Oficialioji įskaitinių autoįvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, statistika rodo, kad pradedantieji vairuotojai yra apie 8 proc. autoįvykių kaltininkai. BTA Draudimas, turintis duomenų ne tik apie įvykius, kuriuose nukentėjo žmonės, […]