Lietuva kviečia ES sekti Baltijos šalių pavyzdžiu ir aktyviau veikti atsisakant popierinių krovininio transporto dokumentų

Lietuva kviečia ES sekti Baltijos šalių pavyzdžiu ir aktyviau veikti atsisakant popierinių krovininio transporto dokumentų

Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis ketvirtadienį vykstančiame Europos Sąjungos (ES) Transporto, telekomunikacijų ir energetikos (TTE) tarybos posėdyje Liuksemburge pabrėžė poreikį sukurti europinę elektroninės krovinių informacijos mainų sistemą ir pakvietė imtis konkrečių veiksmų atsisakant popierinių krovininio transporto dokumentų.

Tarybos posėdyje susisiekimo ministras pateikė statistiką – 2020 m. per mėnesį į Lietuvą vidutiniškai įvažiuodavo apie 34 tūkst., o išvažiuodavo 24,5 tūkst. krovininių transporto priemonių. Kiekviena iš jų vienai kelionei turi turėti su savimi apie 100 lapų popierinių dokumentų.

„Taigi 16 tonų popieriaus kiekvieną mėnesį „kerta“ mūsų šalies sienas“, – TTE taryboje sakė ministras M. Skuodis.

Ministras pabrėžė, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys, siekdamos tapti transporto ir logistikos grandinių skaitmenizavimo lyderėmis, jau yra sukūrusios ir sėkmingai išbandžiusios reikalingus sprendimus. Baltijos šalys jau yra užbaigusios bandomąjį keitimosi krovinių informacija vykdant tarpvalstybines operacijas projektą, kuriame buvo sukurtos techninės ir administracinės priemonės, užtikrinančios sklandų logistikos grandinių veikimą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje nenaudojant popierinių dokumentų.

„Nepakanka, kad transporto dokumentų skaitmeninimas taptų prioritetu, mes turime imtis realių veiksmų pereidami nuo popierinių dokumentų prie keitimosi informacija elektroniniu būdu. Nėra priimtina, kad skaitmeniniame amžiuje 99 proc. visų tarpvalstybinių transporto operacijų ES vis dar yra atliekamos naudojant popierinius dokumentus“, – TTE tarybos posėdyje aptariant sąveikios elektroninės krovinių informacijos mainų sistemos sukūrimo Europoje klausimą sakė ministras M. Skuodis.

TTE tarybos posėdyje Estijos iniciatyva iškeltas siūlymas sukurti sąveikią Europos elektroninės krovinių informacijos ekosistemą, kuriam pritarimą kartu su Lietuva jau yra pareiškusios Latvija, Lenkija, Suomija, Vengrija, Rumunija ir Malta. Tarybos metu palaikymą išsakė ir Danija bei EK.

Pasak ministro M. Skuodžio, reglamento dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos (eFTI) taikymas Europos mastu užtikrintų skaidrumą ir padidintų efektyvumą, o gerai veikiantį tarpvalstybinio elektroninio krovinio važtaraščio (eCMR) pavyzdį galėtų pritaikyti kitos ES ir kaimyninės šalys.

Europos reglamentas dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos (eFTI) įsigalios nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. – valstybės institucijos privalės priimti vežėjų teikiamą informaciją skaitmeniniu būdu pagal bendrą formatą, galiosiantį visose ES šalyse.

Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa

Kaune atidaryta nauja Pietrytinio aplinkkelio atkarpa

Amaliuose šią savaitę atverta pusantro kilometro atkarpa su naujais viadukais ir žiedinėmis sankryžomis. Tai ženkli dalis pirmajame Pietrytinio aplinkkelio darbų etape. Įgyvendinus visą projektą, naujoji trasa taps patogia ir greita jungtimi tarp A1 ir „Via Baltica“ magistralių. Maža to, apvažiavimas nukraus tranzitinį eismą nuo Petrašiūnų, taip sumažinant oro bei triukšmo taršą. Naujas transporto mazgas „Šių […]


Kelininkai ragina oponuoti Europos iniciatyvai leisti didesnių ir sunkesnių vilkikų eismą

Kelininkai ragina oponuoti Europos iniciatyvai leisti didesnių ir sunkesnių vilkikų eismą

Europos Sąjunga ruošiasi įteisinti didesnių gabaritų ir gerokai sunkesnių vilkikų eismą. Šiam sprendimui jau yra pritaręs Europos Parlamentas, laukia diskusijos Europos Taryboje. Lietuvos kelių sektoriaus verslo ir mokslo organizacijas vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko įspėja, kad šiam pokyčiui tinkamai nepasiruošus mūsų šalies gali laukti didžiuliai finansiniai praradimai. Sukels spartesnę kelių infrastruktūros degradacijąŠiuo metu […]


2024 m. pirmąjį ketvirtį kas antras lietuvis automobilį pirko lizingu, rinkoje – naujas žaidėjas

2024 m. pirmąjį ketvirtį kas antras lietuvis automobilį pirko lizingu, rinkoje – naujas žaidėjas

Transporto rinkos statistikos ir analizės duomenimis, per pirmuosius tris 2024 m. mėnesius Lietuvoje buvo įregistruotas 7401 automobilis, Latvijoje – 4664, o Estijoje 4716. Lietuvoje 56 proc. automobilių įsigyti lizingu. Tiesa, lyginant su praėjusių metų pirmojo ketvirčio duomenimis, lizingu įsigytų automobilių dalis krito apie 3 proc. Pasak bendrovės „Citadele Leasing“ filialo Lietuvoje vadovo Vaidoto Gursko, šis […]


Tyrimas: automobiliai su galingais varikliais į eismo įvykius patenka dažniau

Tyrimas: automobiliai su galingais varikliais į eismo įvykius patenka dažniau

Neseniai vairuotojo pažymėjimą įgijusiems vairuotojams dažnai patariama rinktis automobilį su silpnesniu varikliu, nes jį bus lengviau vairuoti. Visgi tai nėra visiška tiesa, nes galingesni automobiliai yra daug lengviau valdomi ir turi geresnę stabdžių sistemą. Kadangi nemažai automobilių praeityje yra patyrę apgadinimų, transporto priemonių ataskaitas teikianti įmonė „carVertical“ nusprendė išsiaiškinti, ar automobiliai su galingesniais varikliais dažniau […]


2023 metų Lietuvos oro uostų finansiniai rezultatai: į valstybės biudžetą sumokės 5 mln. eurų dividendų

2023 metų Lietuvos oro uostų finansiniai rezultatai: į valstybės biudžetą sumokės 5 mln. eurų dividendų

2023 metų Lietuvos oro uostų (LTOU) finansiniai rodikliai demonstravo teigiamas tendencijas, didžiausią įtaką jiems darė išaugę bendri skrydžių bei keleivių srautai. 2023 metus tris šalies oro uostus valdanti bendrovė baigė pelningai – grynasis pelnas sudarė 5,5 mln. eurų (2022 m. koreguotas grynasis pelnas buvo 6,6 mln. eurų). Svarbu paminėti, kad 2023 metais LTOU iš valstybės […]


Kelionė po Baltijos šalis: paslaugiausi vairuotojai – estai, lietuviai padėti sustoja rečiausiai

Kelionė po Baltijos šalis: paslaugiausi vairuotojai – estai, lietuviai padėti sustoja rečiausiai

Sugedus automobiliui ar kelyje panorus atlikti nenumatytą manevrą, vairuotojas gali itin greitai sulaukti kitų vairuotojų tolerantiškų veiksmų ir pagalbos. Praėjusį mėnesį atlikta gyventojų apklausa parodė, kad Estijoje gyvena paslaugiausi vairuotojai. Lietuvoje esame mažiausiai linkę sustoti pakelėje padėti kitiems, tačiau dažniausiai užleidžiame į kitą eismo juostą persirikiuojančias transporto priemones. Menkiausios galimybės persirikiuojant sulaukti kitų vairuotojų pagalbos […]