Lietuva kviečia ES sekti Baltijos šalių pavyzdžiu ir aktyviau veikti atsisakant popierinių krovininio transporto dokumentų

Lietuva kviečia ES sekti Baltijos šalių pavyzdžiu ir aktyviau veikti atsisakant popierinių krovininio transporto dokumentų

Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis ketvirtadienį vykstančiame Europos Sąjungos (ES) Transporto, telekomunikacijų ir energetikos (TTE) tarybos posėdyje Liuksemburge pabrėžė poreikį sukurti europinę elektroninės krovinių informacijos mainų sistemą ir pakvietė imtis konkrečių veiksmų atsisakant popierinių krovininio transporto dokumentų.

Tarybos posėdyje susisiekimo ministras pateikė statistiką – 2020 m. per mėnesį į Lietuvą vidutiniškai įvažiuodavo apie 34 tūkst., o išvažiuodavo 24,5 tūkst. krovininių transporto priemonių. Kiekviena iš jų vienai kelionei turi turėti su savimi apie 100 lapų popierinių dokumentų.

„Taigi 16 tonų popieriaus kiekvieną mėnesį „kerta“ mūsų šalies sienas“, – TTE taryboje sakė ministras M. Skuodis.

Ministras pabrėžė, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys, siekdamos tapti transporto ir logistikos grandinių skaitmenizavimo lyderėmis, jau yra sukūrusios ir sėkmingai išbandžiusios reikalingus sprendimus. Baltijos šalys jau yra užbaigusios bandomąjį keitimosi krovinių informacija vykdant tarpvalstybines operacijas projektą, kuriame buvo sukurtos techninės ir administracinės priemonės, užtikrinančios sklandų logistikos grandinių veikimą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje nenaudojant popierinių dokumentų.

„Nepakanka, kad transporto dokumentų skaitmeninimas taptų prioritetu, mes turime imtis realių veiksmų pereidami nuo popierinių dokumentų prie keitimosi informacija elektroniniu būdu. Nėra priimtina, kad skaitmeniniame amžiuje 99 proc. visų tarpvalstybinių transporto operacijų ES vis dar yra atliekamos naudojant popierinius dokumentus“, – TTE tarybos posėdyje aptariant sąveikios elektroninės krovinių informacijos mainų sistemos sukūrimo Europoje klausimą sakė ministras M. Skuodis.

TTE tarybos posėdyje Estijos iniciatyva iškeltas siūlymas sukurti sąveikią Europos elektroninės krovinių informacijos ekosistemą, kuriam pritarimą kartu su Lietuva jau yra pareiškusios Latvija, Lenkija, Suomija, Vengrija, Rumunija ir Malta. Tarybos metu palaikymą išsakė ir Danija bei EK.

Pasak ministro M. Skuodžio, reglamento dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos (eFTI) taikymas Europos mastu užtikrintų skaidrumą ir padidintų efektyvumą, o gerai veikiantį tarpvalstybinio elektroninio krovinio važtaraščio (eCMR) pavyzdį galėtų pritaikyti kitos ES ir kaimyninės šalys.

Europos reglamentas dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos (eFTI) įsigalios nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. – valstybės institucijos privalės priimti vežėjų teikiamą informaciją skaitmeniniu būdu pagal bendrą formatą, galiosiantį visose ES šalyse.

Pranešimą paskelbė: Dalia Perednienė, LR Susisiekimo ministerija

Kiti skelbimai:
 
ALTERCORE 353 Black 44
 
Elements Calming Shampoo Šampūnas jautriai galvos odai, 1000ml
 
ALTERCORE Roca Vegan Black 40
 
Hydration Kit Drėkinamasis plaukų priežiūros rinkinys, 1vnt
 
Crocs™ Classic Bae Clog Womens Lime Zest 42,5

Rekomenduojame

Prof. A. Avižienis: „Boeing 737 MAX“ katastrofas lėmė neįdiegti papildomi jutikliai

Prof. A. Avižienis: „Boeing 737 MAX“ katastrofas lėmė neįdiegti papildomi jutikliai

Dviejų naujų lėktuvų „Boeing 737 MAX“ katastrofos, kuriose žuvo 346 žmonės, įvyko todėl, kad nebuvo įdiegti papildomi, dubliuojantys atakos kampo jutikliai (angl. Angle-of-Attack, AoA), kurie būtų papildę du AoA jutiklius, jau esančius ant abiejų „737 MAX“ lėktuvo priekio šonų. Šį teiginį virtualioje konferencijoje Taipėjuje, Taivane birželio 22 dieną pristatė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Kalifornijos […]

Net 85 proc. Lietuvos gyventojų svarbu, kad geležinkelis keltų kuo mažesnį triukšmą

Net 85 proc. Lietuvos gyventojų svarbu, kad geležinkelis keltų kuo mažesnį triukšmą

Šiemet įsibėgėjęs 24 mln. vertės projektas „Triukšmo mažinimo priemonių geležinkeliuose įrengimas“ – tik dalis geležinkelio triukšmą slopinančių priemonių, kurias įgyvendina „LTG Infra“ vystydama ir modernizuodama šalies geležinkelio tinklą. Gyventojų apklausos duomenys rodo, jog net 85 proc. Lietuvos gyventojų svarbu, kad geležinkelis keltų kuo mažesnį triukšmą ir net 71 proc. dėl triukšmo nenorėtų gyventi šalia geležinkelio. […]

The Minister and Ryanair management discussed matters on investment opportunities in Kaunas airport

The Minister and Ryanair management discussed matters on investment opportunities in Kaunas airport

On Tuesday, Minister of Transport and Communications Marius Skuodis met with the management of the Irish airline company Ryanair in the Ministry to discuss the company’s plans regarding further investment into aircraft maintenance infrastructure in Kaunas airport and regional development opportunities upon the completion of Rail Baltica. The meeting was attended by Director of Operations […]

Bendraamžiai: kelias Vilnius–Utena ir susisiekimo ministras

Bendraamžiai: kelias Vilnius–Utena ir susisiekimo ministras

Utenos rajono savivaldybėje Seimo nario Gintauto Palucko kvietimu birželio 21 d. lankėsi susisiekimo ministras Marius Skuodis su komanda.  Svečiai susitiko su Utenos rajono savivaldybės meru Alvydu Katinu, savivaldybės administracijos vadovais, skyrių vedėjais, Utenos apskrities savivaldybių merais ir administracijų vadovais, verslo atstovais, žiniasklaida. Susitikimuose taip pat dalyvavo Seimo nariai Gintautas Paluckas, Edmundas Pupinis, Lietuvos automobilių kelių […]

A. Kuezada: nusitaikėme į perspektyvią aviacijos sritį, kuri svarbi ir Šiauliams, ir Lietuvai

A. Kuezada: nusitaikėme į perspektyvią aviacijos sritį, kuri svarbi ir Šiauliams, ir Lietuvai

2022 metais Lietuva prisijungs prie išskirtinio verslo žemėlapio: šalių, kuriose orlaiviai ne tik remontuojami, bet ir pertvarkomi iš keleivinių į šiuo metu ypač paklausius krovininius. Strateginį investuotoją „Aviatic MRO“ pritraukusio Šiaulių oro uosto vadovė Aurelija Kuezada pastebi, kad keleiviai į skrydžius grįžta pakankamai atsargiai, tačiau oro krovinių paklausa jau viršija iki pandemijos buvusį lygį, todėl […]

Jau šiemet pradedama rengtis magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai, visą kelią atnaujinti planuojama iki 2025 m. pabaigos

Jau šiemet pradedama rengtis magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai, visą kelią atnaujinti planuojama iki 2025 m. pabaigos

Susisiekimo ministerija informuoja, kad vienintelį šalies magistralinį kelią su betono danga – A14 Vilnius–Utena – siekiama visiškai rekonstruoti iki 2025 m. pabaigos. Šio kelio rekonstravimo planą ir numatomus darbų etapus susisiekimo ministras Marius Skuodis šiandien pristatė Utenoje vykusiame susitikime su šio regiono savivaldybių atstovais ir visuomene. „Jau šiais metais prasidės parengiamieji darbai, kad „amžiaus statybomis“ […]