Laura Doraitė-Gudavičienė: kaip lietuvius susodinti į elektromobilius?

1

Laura Doraitė-Gudavičienė: kaip lietuvius susodinti į elektromobilius?

Pastaraisiais metais elektromobilių populiarumas Lietuvoje auga sparčiausiai šalies istorijoje. Nors tobulėjantys technologiniai sprendimai ir valstybės iniciatyvos gyventojus skatina rinktis aplinkai draugiškas transporto priemones, vis dar susiduriame su iššūkiais, stabdančiais greitesnį perėjimą prie elektromobilių.

Kiekvienas vairuotojas elektromobilio privalumus supranta skirtingai. Vienam tai tylus ir komfortiškas važiavimas, kitam – technologiniai aspektai, tokie kaip itin juntama elektromobilio akceleracija ar galimybė stabdant papildyti bateriją, o kažkam, tikiu, sąmoningas pasirinkimas prisidėti prie taršos mažinimo ir gyventi švaresniame mieste.

Vis dėlto, Lietuvos gyventojų sprendimui įsigyti elektromobilį ar iškastiniu kuru varomą automobilį kone didžiausią įtaką daro ekonominės paskatos – lietuviai mėgsta skaičiuoti, kiek kainuoja vairuoti elektromobilį lyginant su benzinu ar dyzeliu varomu automobiliu ir lyginti eksploatacinių sąnaudų rodiklius (angl. Total Cost of Ownership).

Viena iš pagrindinių priežasčių, stabdančių greitesnį elektromobilių rinkos augimą, yra vis dar sąlyginai didelė elektromobilių kaina. Tenka pripažinti, kad elektra varomų automobilių įsigijimo kaina, palyginus su vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais vis dar yra didesnė, tačiau automobilių gamintojai vis daugiau dėmesio skiria ekonominės klasės elektromobilių pasiūlai.  Tokie gamintojai, kaip „Škoda“, „Volkswagen“, „Renault“, „Fiat“ ir netgi „Tesla“, per kelis ateinančius metus planuoja pristatyti naujus elektromobilių modelius, kurių kaina sieks iki 25 tūkst. eurų.

Kainų skirtumai ryškesni naujų elektromobilių segmente, ir ne tokie pastebimi antrinėje tokių automobilių rinkoje. Kol kas ši rinka nėra labai išvystyta, tačiau šių metų Regitros statistika rodo, kad antrinė elektromobilių rinka auga sparčiau nei naujų elektromobilių, tad galime būti tikri, kad elektromobiliai kainos atžvilgiu taps plačiau prieinami didesnei daliai gyventojų.  

Gal reikia ne morkų, o bizūno?

Lietuvos mokesčių politika elektromobilių srityje kol kas veikia morkų, o ne bizūno principu. Valstybė skatina gyventojus rinktis netaršius automobilius, siūlydama subsidijas jų įsigijimui, tačiau nemotyvuoja nesirinkti taršių transporto priemonių.

Norvegijoje vidaus degimo variklį turintiems automobiliams taikomi mokesčiai yra tokie aukšti, jog šiandien daugiau nei 90 proc. naujų automobilių rinkoje yra elektriniai. Nuosekli taršių automobilių apmokestinimo, o ne subsidijų taikymo politika padėjo šiai Skandinavijos šaliai reikšmingai išauginti elektromobilių dalį bendrame automobilių parke.

Pažvelgus į Lietuvos automobilių parko statistiką ir vidutinį automobilių amžių pasidaro akivaizdu, jog subsidijomis esminio lūžio pasiekti nepavyks. Apie 50 proc. visų Lietuvos keliais riedančių automobilių yra dyzeliniai, vidutinis jų amžius yra daugiau kaip 12 metų, todėl jų paliekamas CO2 pėdsakas yra labai ryškus.

Klausimas apie taršos mokesčio įvedimą tokiems automobiliams sklando jau ne vienerius metus, tačiau, deja, dėl politinės valios stokos neįgauna realaus pavidalo.

Ar pakankama infrastruktūra?

Elektromobilių infrastruktūros plėtra Lietuvoje infrastruktūra išlieka aktualus klausimas. Gyventojai, prieš įsigydami elektromobilį, svarsto, kur jį galės įkrauti – ar įsirengs stotelę namuose, darbovietėje, ar naudosis viešu tinklu – nuo to tiesiogiai priklauso eksploatacinės išlaidos.

Ir nors didžiuosiuose miestuose, kur yra užregistruota kone apie 90 proc. visų elektra varomų automobilių, viešos infrastruktūros, kaip ir galimybių įsirengti stoteles namuose, jau netrūksta, tačiau daugiabučių gyventojams pritaikytos infrastruktūros klausimas per pastaruosius penkis metus nėra nė kiek pasistūmėjęs į priekį.

Kalbant apie infrastruktūros iššūkius, pirmiausia būtina spręsti elektromobilių įkrovimo galimybes gyvenamuosiuose rajonuose – gatvėse ir daugiabučių kiemuose. Daugiabučių gyventojai, neturintys nuosavos stovėjimo vietos, retai ryžtasi įsigyti elektromobilį. Nors įkrovimo stotelių įsirengimui teikiamos subsidijos yra puikus paskatinimas, jos naudingos tik tiems, kurie turi galimybę įsirengti stotelę.

Plėsti infrastruktūrą reikia ne tik miestuose, bet ir magistraliniuose keliuose. Šiuo metu visa infrastruktūra remiasi privačių operatorių investicijomis, tačiau jų galimybės ribotos – vietų, tinkamų įkrovimo stotelėms sukurti, vis dar trūksta.

Bendradarbiavimas tarp valstybės ir privačių operatorių padėtų efektyviau išnaudoti jau esamą infrastruktūrą, pavyzdžiui, degalines, kavines, poilsio vietas, jas pritaikant elektromobilių vairuotojų poreikiams. Be to, šios institucijos, surėmusios pečius, padėtų ieškant būdų, kaip geriausia išnaudoti esamą kelių infrastruktūrą ir ją pritaikyti elektrinio transporto poreikiams.

Poreikis griauti mitus ir šviesti gyventojus

Siekiant keisti visuomenės nuomonę ir vartojimo įpročius, itin svarbi yra edukacija. Lietuviai turi daug išankstinių nuostatų apie elektromobilius, kurios neatitinka tikrovės.

Elektromobilių vairuotojų forumuose gausu istorijų apie žmones elektromobiliais keliaujančiais po visą Europą, kai dalis vairuotojų vis dar tiki, kad elektra varomu automobiliu negalima nuvažiuoti iki mūsų pajūrio. Dar ir dabar gajus mitas, kad elektromobilis – tik miestui skirta transporto priemonė, nepritaikyta ilgoms kelionėms. Nors tiek automobilių technologinės galimybės yra iš esmės pasikeitusios, tiek ir žmonių keliavimo įpročiai.

Kita klaidinga nuostata – infrastruktūros nebuvimas. Šiuo metu šalyje jau yra daugiau nei 1300 įkrovimo vietų, ir kas mėnesį jų atsiranda naujose lokacijose miestuose, miesteliuose bei pagrindiniuose keliuose. Netiesa ir tai, jog Lietuvos klimatas netinka elektromobiliams – Šiaurės šalių pavyzdžiai rodo priešingai.

Edukacija ir asmeninė patirtis yra geriausi būdai griauti tokius mitus. Šiandien kiekvienas gali ne tik pamatyti, bet ir išbandyti elektromobilius – tai leidžia automobilių nuomos ir dalijimosi paslaugų tiekėjai, bandomuosius važiavimus siūlo visi automobilių pardavėjai, o vis daugiau įmonių savo automobilių parką pildo elektromobiliais.

Pranešimą paskelbė: Lina Vasilevskė , UAB „Publicum”

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Naujajame Vilniaus oro uosto išvykimo terminale įdiegtos visos technologijos: vyksta vidiniai testavimo darbai

Naujajame Vilniaus oro uosto išvykimo terminale įdiegtos visos technologijos: vyksta vidiniai testavimo darbai

Naujajame Vilniaus oro uosto išvykimo terminale jau įdiegtos visos technologijos ir šiuo metu vyksta jų derinimo ir vidinio testavimo darbai. Moderniausia įranga pagrindiniame šalies oro uoste leis dvigubai išplėsti keleivių aptarnavimo pajėgumus, pagreitins procesus bei užtikrins dar geresnę keliavimo patirtį. „Siekdami turėti pažangiausią oro uosto išvykimo terminalą Baltijos šalyse, vykdėme daugiau kaip 15 didesnių ar […]


Kęstutis Grinaveckas. Trys priežastys, kodėl verslas neskubės persėsti į elektromobilį 2025 metais

Kęstutis Grinaveckas. Trys priežastys, kodėl verslas neskubės persėsti į elektromobilį 2025 metais

Klimato neutralumas iki 2050 m., automobilių su vidaus degimo varikliais gamybos ir pardavimo uždraudimas nuo 2035 metų ir t.t. Tai – priemonės, kurios kasmet vis labiau turėtų skatinti perėjimą prie elektromobilių. Vis dėlto, panašu, kad bent jau verslai skubėti nelinkę, mat 2024 m. augant Europos komercinių transporto priemonių pardavimams, elektromobiliai tame tarpe nesudarė itin reikšmingos […]


5 programėlės, kurios pravers kiekvienam vairuotojui

5 programėlės, kurios pravers kiekvienam vairuotojui

5 programėlės, kurios pravers kiekvienam vairuotojui Šiais laikais galima rasti programėlę kiekvienai gyvenimo sričiai – ne išimtis ir automobilio vairavimas. Rinkoje siūloma daugybė mobiliųjų aplikacijų, kurios ne tik palengvina kasdienę automobilio priežiūrą, bet ir padeda išvengti aibės nepatogumų kelyje. Tačiau kaip išsirinkti vertingiausias? Rinkos ekspertai dalinasi penkiomis naudingomis programėlėmis, kurios pravers tiek pradedantiesiems, tiek ir […]


Ambicinga „Adampolis Group“ plėtra: į naują kompleksą investuoja 33 mln. Eur

Ambicinga „Adampolis Group“ plėtra: į naują kompleksą investuoja 33 mln. Eur

„Adampolis Group“, įtvirtinusi savo pozicijas kaip oficiali „MAN Truck & Bus“ atstovė Lietuvoje ir Suomijoje, pradeda ambicingą plėtros projektą Kaune. Statomame naujame verslo komplekse bus sutelktos visos įmonių grupės paslaugos, o jame įsikursianti „MAN Truck & Bus Lietuva“ atstovybė taps vienu didžiausių MAN aptarnavimo centrų Europoje. „Adampolis Group“ yra viena didžiausių komercinio transporto bei specialiosios […]


Seimas spręs, ar atšaukti pareigą aplinkosaugininkams tikrinti lengvųjų automobilių taršą

Seimas spręs, ar atšaukti pareigą aplinkosaugininkams tikrinti lengvųjų automobilių taršą

2024m. gruodžio 3 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas pradėjo svarstyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis siūloma aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams panaikinti teisę keliuose stabdyti dalį transporto priemonių ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų kiekį bei panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą. […]


„Swiss International Air Lines“ į Vilnių skraidys dažniau

„Swiss International Air Lines“ į Vilnių skraidys dažniau

Šveicarijos tarptautinės oro linijos („Swiss International Air Lines“) nuo 2025 m. aviacijos sezono pradžios padidins skrydžių tarp Vilniaus ir Ciuricho skaičių. Reguliarūs tiesioginiai skrydžiai vasaros mėnesiais bus vykdomi kasdien. „Swiss International Air Lines“ (SWISS) skelbia, kad nuo 2025 m. aviacijos sezono pradžios tarp Vilniaus ir Ciuricho skraidys dažniau. Lyginant su 2024 m. vasaros sezonu, vežėjo […]