Laukiniai gyvūnai traukia maitintis: eismo nelaimių padaugėjo dvigubai

Laukiniai gyvūnai traukia maitintis: eismo nelaimių padaugėjo dvigubai

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos keliuose padaugėjo automobilių susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Draudikų duomenimis, tamsiuoju metų laiku jie gerokai dažniau išbėga į kelią ir sukelia avarines situacijas ar eismo nelaimes. „Gjensidige“ statistika rodo, kad lapkritį eismo nelaimių, susijusių su laukiniais gyvūnais, skaičius išaugo daugiau nei dvigubai.

„Gjensidige“ duomenimis, susidūrimų su laukiniais gyvūnais lapkritį, lyginant su spalio mėnesiu, išaugo daugiau negu du kartus. Praėjusį mėnesį draudikai užfiksavo apie 40 su laukiniais žvėrimis susijusių eismo įvykių. Už vairuotojams padarytą žalą atlyginta 60 tūkst. eurų. Tokių nelaimių nuostoliai vidutiniškai siekia 1,5 tūkst. eurų.

„Didžiausius nuostolius vairuotojai patiria po susidūrimo su briedžiais. Dažniausiai jie sugadina visą priekinę automobilio dalį, o smūgis į šį gyvūną prilygsta susidūrimui su sunkiasvore transporto priemone. Nė vienas vairuotojas nenorėtų, kad kelią jam pastotų laukinis gyvūnas, tačiau mes kasdien fiksuojame po 1-3 draudžiamuosius įvykius, kuomet transporto priemonės, o kartais ir žmonės, kelyje nukenčia nuo tokių susidūrimų. Įvykus nelaimei būtina informuoti policiją, kuri ne tik užfiksuos eismo įvykį, bet ir padės pasirūpinti nukentėjusiu ar nugaišusiu gyvūnu”, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Per kelią – į mitybos vietas

„Šiuo laikotarpiu vyksta ne sezoninė, o paros gyvūnų migracija, kai iš naktinių slėptuvių laukiniai gyvūnai traukia maitintis į laukus ir atgal. Šios jų kelionės dažniausios – rytais ir vakarais, konkrečiau – temstant bei švintant, todėl būtent tokiu paros metu yra didžiausia tikimybė susidurti su laukiniais gyvūnais. Vairuotojai turėtų įsidėmėti šiuos laukinių gyvūnų elgsenos ypatumus ir keliuose būti atsargūs“, – kalba fotografas ir gamtininkas Marius Čepulis.

Pasak M. Čepulio, žvėrių judėjimas priklauso nuo jų mitybos vietos: jei maisto laukiniai gyvūnai gali rasti už kelio, vadinasi, jie keliaus per kelią maitintis. „Rapsai, likę žiemkenčiai, laukas, kuriame augo kukurūzai ir runkelių likučiai labiausiai masina laukinius žvėris. Jie keliaus visur, kur galės rasti tokio maisto. Išties dažnai laukai, kuriuose laukiniai žvėrys randa maisto, yra prie pat kelio“, – pasakoja gamtininkas.

Jo teigimu, taip maitintis keliauja ne tik stambieji, bet ir smulkieji žinduoliai – šeškai, kiaunės, kurie aktyviausiai juda nakties metu. „Ežiai jau yra sumigę, tačiau barsukai, lapės vis dar gali išbėgti į kelią. Vairuotojai, susidūrę su tokiais laukiniais gyvūnais, dažnai net nesupranta padarę eismo įvykį“, – pastebi  gamtininkas. 

Susidūrus su gyvūnu, draudžiama palikti įvykio vietą. Tai prilygsta pabėgimui iš eismo įvykio vietos ir gresia nuo 600 iki 850 eurų bauda su galimu teisės vairuoti atėmimu nuo vienerių iki trejų metų.

Briedžių elgesys – mažiausiai prognozuojamas

Pasak M. Čepulio, būtina atkreipti dėmesį, kad būtent šiuo laikotarpiu vyksta medžioklės su varovais, kai žvėrys yra baidomi iš savo įprastų vietų ir priverstinai daugiau keliauja. Gamtininkas sako, kad šis faktorius taip pat gali prisidėti prie dažnesnių susidūrimų su laukiniais gyvūnais mūsų šalies keliuose.

M. Čepulio teigimu, šernų Lietuvoje yra gerokai sumažėję, todėl ir susidūrimų su jais pastaraisiais mėnesiais yra gerokai mažiau. „Dažniausiai eismo nelaimės įvyksta, kai į kelią išbėga stirnos, o pačios skaudžiausios avarijos – tai susidūrimai su briedžiais. Elniai ir stirnos yra atsargesni, jei jie nėra išgąsdinti, šie žvėrys dažnai sustoja prieš kelią ir apžiūri aplinką, nebėga visiškai aklai į važiuojamąją dalį. Tuo tarpu briedžiai neturi tokios stiprios savisaugos, jie į kelią bėga nežiūrėdami“, – kalba gamtininkas.

Jis atkreipia dėmesį, kad vairuotojai turėtų žinoti taisyklę: jei bėga vienas žvėris, iš paskos sulauksite ir daugiau jo gentainių. Paskui pirmąjį gyvūną bėgantys žvėrys seka jį nesustodami ir nebežiūrėdami aplinkui. „Vos pamačius gyvūną vairuotojai turėtų stabdyti automobilį ir žinoti, kad paskui vieną laukinį gyvūną gali sekti ir kiti. Jei pakelėje vairuotojai pamato blizgančias akis, turi nedelsiant stipriai mažinti greitį“, – tvirtina M. Čepulis.

Gamtininkas atkreipia dėmesį, kad paisyti kelio ženklų, kurie įspėja apie laukinius gyvūnus, yra būtina. „Siekdami sumažinti susidūrimų su laukiniais gyvūnais pasekmes, vairuotojai miško teritorijoje turėtų rinktis saugų – 60-70 km/val. – greitį. Tikimybė partrenkti žvėrį tuomet gerokai sumažėja“, – pataria M. Čepulis.

Jo teigimu, vairuojant dieną, gyvūnus pamatyti yra nesudėtinga, tačiau tamsiuoju paros metu – kur kas sudėtingiau. „Ypatingai svarbu, kad automobilio žibintai šviestų tinkamai – būtų gerai sureguliuoti. Reikėtų įsijungti priekinius priešrūkinius žibintus, nes jie labiau apšviečia kelkraščius“, – sako gamtininkas.

Pranešimą paskelbė: Kristina Jugulytė, PR Service

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Žemės ūkiui skirto roboto bandymai nustebino: valdyti paprasta kaip žaislinę mašinėlę

Žemės ūkiui skirto roboto bandymai nustebino: valdyti paprasta kaip žaislinę mašinėlę

„Agrokoncerno“ įmonių grupė pradėjo pirmojo Lietuvoje tokio tipo žemės ūkio darbams skirto roboto testavimą ir darbuotojų mokymus. Įmonė „Agrokoncernas“ pernai rudenį pasirašė atstovavimo sutartį su šias autonomines mašinas gaminančia Olandijos bendrove „AgXeed“. Šią savaitę į Lietuvą atvykę gamintojo atstovai demonstravo roboto galimybes, mokė kaip jį valdyti ir teikti serviso paslaugas. Pasak „Agrokoncerno“ komercijos direktoriaus Arno […]

Estijos elektromobilių įkrovimo startuolis VOOL užsitikrino 1,7 mln. Eur investiciją: idėja patikėjo ir buvusi šalies prezidentė

Estijos elektromobilių įkrovimo startuolis VOOL užsitikrino 1,7 mln. Eur investiciją: idėja patikėjo ir buvusi šalies prezidentė

Estijos elektromobilių įkrovimo startuolis VOOL baigė pirminio investavimo (ang. seed round) etapą su 1,7 mln. eurų investicijų. Investicijų etapui vadovavęs rizikos kapitalo fondas „Specialist VC“ pritraukė tokius įtakingus investuotojus, kaip buvusi Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid. Gautas investicijas startuolis panaudos masinei produktų gamybai ir plėtrai Europoje. Remiantis tarptautinės vadybos konsultavimo įmonės „McKinsey“ duomenimis, augant elektromobilių skaičiui, […]

Pernai šalies oro erdvėje bendras aptarnautų skrydžių skaičius toliau augo

Pernai šalies oro erdvėje bendras aptarnautų skrydžių skaičius toliau augo

Oro navigacijos paslaugų teikėja, bendrovė „Oro navigacija“ pernai Lietuvos oro erdvėje aptarnavo 166,2 tūkst. skrydžių – 1,2 proc. daugiau nei prieš metus. Dėl sankcijų vežėjams teko aplenkti Rusijos oro erdvę bei koreguoti maršrutus, Lietuvos oro erdvėje tranzitinių skrydžių skaičius sumažėjo 13 proc., palyginti su 2021 metais. Bendrą aptarnautą skrydžių augimą lėmė 52 proc. išaugęs terminalinių […]

„Rail Baltica“: tęsiamas geležinkelių infrastruktūros valdymo modelio kūrimas

„Rail Baltica“: tęsiamas geležinkelių infrastruktūros valdymo modelio kūrimas

Trijų Baltijos šalių ekspertų grupė, sudaryta iš ,,Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūrą savo šalių teritorijoje valdysiančių AB „LTG Infra“, SIA „Eiropas Dzelzcela linijas“ ir OU „Rail Baltic Estonia“ atstovų, parengė siūlymus, kaip galėtų būti skirstomi geležinkelių infrastruktūros pajėgumai norint naudotis šiuo metu tiesiama „Rail Baltica“ geležinkelio linija. Geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimas yra viena esminių infrastruktūros valdytojo […]

Ištyrė el. paspirtukų poveikį eismui Lietuvoje: 1,2 mln. km mažiau kelionių automobiliais

Ištyrė el. paspirtukų poveikį eismui Lietuvoje: 1,2 mln. km mažiau kelionių automobiliais

Kol elektriniai paspirtukai laukia naujo sezono Lietuvoje, susisiekimo paslaugų platforma „Bolt“ apibendrina praėjusių metų pabaigoje 17 šalių atlikto paslaugos vartotojų tyrimo rezultatus. Pirmą kartą pavyko užfiksuoti šios dar „žalios” transporto priemonės indėlį į Lietuvos miestų infrastruktūrą: beveik penktadalis dalyvavusiųjų bent kartą paspirtuką rinkosi kaip alternatyvą automobiliui, daugiau nei trečdalis – tai pačiai kelionei pasitelkė tiek […]

„YIT Lietuva“ imasi strateginės reikšmės projekto: už beveik 8 mln. eurų rekonstruos kelio į Pabradę atkarpą

„YIT Lietuva“ imasi strateginės reikšmės projekto: už beveik 8 mln. eurų rekonstruos kelio į Pabradę atkarpą

Transporto priemonėms judėti nuo Molėtų iki Pabradės miesto ir atgal taps dar saugiau, patogiau bei greičiau. Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ atliks šio kelio virš 5 kilometrų ilgio ruožo kapitalinį remontą. Darbus, kurie prasidės pasibaigus technologinei pertraukai, planuojama įgyvendinti iki 2023-ųjų spalio vidurio. Darbų vertė – beveik 8 mln. eurų. Valstybinis krašto […]