Tarptautinė jūrų organizacija (angl. International Maritime organization – IМО) nuo XX amžiaus septintojo dešimtmečio vykdo programą, kurios tikslas yra mažinti neigiamą laivybos poveikį ekologijai. Nuo 2020 metų sausio 1 dienos pradeda galioti IMO sprendimas sumažinti maksimaliai leidžiamą sieros kiekį degaluose. Ką tai reiškia laivybos šakai ir krovinių gabenimo jūromis rinkai, klausiame „AsstrA“ Baltijos šalių ir Baltarusijos krovinių gabenimo jūromis skyriaus vadovo Mykolas Tokarenko.
– Mykolai, kas laukia laivų savininkų prasidedant 2020 m.?
2018 metų balandžio mėn. 100 šalių Tarptautinės jūrų organizacijos narių organizacijos būstinėje Londone priėmė sprendimą sumažinti maksimaliai leidžiamą sieros kiekį degaluose, kuriuos naudoja jūrų laivai, nuo 3,5% iki 0,5%. Šis nutarimas priimtas matant, kad vis labiau aštrėja ekologinė situacija pasaulyje. Transporto sektorius apskritai ir jūrų laivyba konkrečiai neigiamai veikia aplinką, nes išmeta į Žemės atmosferą daug žalingų medžiagų, tokių kaip siera arba anglies dioksidas. Laivybos kompanijos privalo rasti sprendimą, kaip atitikti naujus IMO reikalavimus.
– Kokius pasirinkimus turi laivų savininkai?
Pirmiausia – modernizuoti laivus, juose įrengti specialius valymo filtrus. Tokiu atveju galima ir toliau kaip kurą naudoti aukštos kokybės mazutą. Neigiamas poveikis aplinkai sumažės, nes bus išvalomos panaudotos dujos.
Antras variantas – tai imti naudoti kurą, turintį mažai sieros. Pavyzdžiui, suskystintas gamtines dujas. Europoje jau plaukioja laivai, naudojantys tokį kurą. Naudojant suskystintas dujas papildomų valymo įrenginių nereikia, tačiau būtina įrengti atitinkamą kuro įsipylimo infrastruktūrą. Jūrų laivybai tai kol kas nauja technologija ir kol kas brangi.
– Ar gabenimų jūromis Baltijos regiono rinka pajus laivų techninio pertvarkymo padarinius?
Baltijos jūros akvatorija aktyviai naudojama laivyboje. IMO atidžiai stebi šio regiono ekologinę situaciją. Baltijos jūra patenka į sieros emisijos kontrolės zoną SECA (Sox Emission Control Areas) nuo 2015 metų. Sieros kiekio degaluose mažinimas teigiamai atsiliepia aplinkai.
Švedijos banko „SEB“ tyrimų duomenimis 2020 metai mažiau kaip 2 000 laivų iš viso prekybos laivyno, kurį sudaro 60 000 laivų, bus aprūpinti specialių valymo įrenginių sistemomis skruberiais. Skruberio įrengimas – tai reikšmingos finansinės investicijos į techninę dalį ir laikinos techninio pertvarkymo išlaidos. Jei dalis laivų savininkų pasirinks šį kelią, kuriuo nors laikotarpiu iškils transporto priemonių deficito problema. Laivai stovės laivų statyklose, kur bus keičiama jų įranga, ir negalės plaukioti reguliariais reisais. Paskaičiavus, kokios yra skruberių gamintojų gamybos apmintys, galima teigti, kad artimiausiais metais kils valymo konstrukcijų deficitas. Dėl to kils mažai sieros turinčio kuro kainos, tai sukels krovinių gabenimo kainų augimą, nes didės laivų eksploatacijos išlaidos.
Sieros išmetimų mažinimo procesas – ne vienintelis krovinių gabenimo jūromis kainų didėjimo veiksnys. „Brexit“, JAV ir Kinijos prekybos karas, ES didžiųjų šalių, tokių kaip Vokietija, ekonomikos augimo lėtėjimas turi įtakos ekonominei situacijai apskritai, ir konkrečiai krovinių gabenimo kainai. „AsstrA-Associated Traffic“ AG atidžiai stebi situaciją ir skubiai reaguoja į pokyčius pasaulio geopolitinėje arenoje.
Pranešimą paskelbė: Anastasiia Onoshko, AsstrA Associated Traffic AG
Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]
Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]
Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]
2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]
Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]
Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]