Koks lietuviškas verslas gali tapti sėkminga franšize?

Koks lietuviškas verslas gali tapti sėkminga franšize?

Kokie iššūkiai kliudo mūsų šalies verslams plėtoti ir aktyviai eksportuoti sėkmingai vertę kuriančius prekės ženklus? Koks lietuviškas verslas gali tapti sėkminga franšize ir kokie pagrindiniai šio modelio sėkmės ingredientai?

Tai – pirmaujantis, nuolat tobulėjantis, atsakingas ir technologiškai bei vadybiškai itin kompetentingas savo srityje verslas. Tokius atsakymus verslo diskusijoje formulavo kadenciją baigiantis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas, švaros paslaugų bendrovės „Švaros broliai“ generalinis direktorius Evaldas Kinderis bei šios įmonės vykdomasis direktorius Ignas Pranskevičius.

Specialistai sutaria, kad tapimas franšizių teikėja – vienas greičiausių verslo plėtros būdų ir efektyvi galimybė pritraukti investicijų. Vis dėlto, turėdama ne vieną sėkmingai veikiantį prekės ženklą, Lietuva dar negali girtis daugybe franšizavimo sėkmės pavyzdžių.

Sėkmingi pavyzdžiai rodo lietuviško verslo brandą

„Švaros broliai“ neseniai paskelbė kovo-liepos mėnesiais sudarę keturis franšizavimo sandorius, kuriais perleido tunelinių plovyklų Vilniuje valdymą franšizių gavėjams. Trims iš šių sandorių užbaigti nesutrukdė ir tuo metu galioję karantino apribojimai.

Šios įmonės vienas įkūrėjų E.  Kinderis diskusijoje atskleidė, kad bendrovės kelias iki franšizių verslo modelio buvo ilgas, tačiau nuoseklus. „Gilintis pradėjome dar 2005 metais, tačiau tuometinės plovyklų technologijos buvo vis dar labai paremtos nuolat brangstančia žmogaus darbo jėga, todėl buvo nelabai perspektyvios franšizės modeliui. Po daugybės ieškojimų, tinkamiausią modelį atradome tunelinių automobilių plovimo Mekoje – JAV. Neišradinėjome dviračio, nes tam būtų prireikę dar dešimčių metų, o pritaikėme pasiteisinusį modelį Lietuvoje“, – diskusijoje pasakojo E. Kinderis.

R. Dargis pažymėjo, kad sėkmingi pavyzdžiai rodo ir lietuviško verslo brandą. Jo teigimu, nemaža dalis Lietuvos verslo jau yra išvystyta, patikrinta krizių, todėl dabar galime kalbėti apie vadybos modelio pardavimą.

„Ko mums reikėtų, tai universitetuose ugdyti išbaigto produkto, kurį būtų galima pasiūlyti rinkai, kūrėjus. Ne tik inžinierius, ne tik marketingo specialistus, bet ir profesionalus, kurie sugeba sukurti produktą ir parduoti jį tarptautinėje rinkoje. Čia viskas prasideda nuo mokyklos – drąsos svajoti, kurti – tęsiant per universitetus“, – akcentavo R. Dargis.

Jis įsitikinęs, kad potencialo proveržiams Lietuvoje yra pakankamai ir tam ypač palankus metas susiklostė būtent dabar, dėl Europos Sąjungos paramos programų nuo Covid-19 nukentėjusiems sektoriams skiriamų pinigų.

D. Misiūno įsitikinimu, lietuviai moka būti itin kūrybingi siekdami efektyvumo, o franšizių modelis yra vienas efektyviausių būdų pritraukti investicijų ir tuo pačiu užtikrinti tolimesnį verslo vystymąsi bei jo efektyvumo progresą. 

„Mūsų verslininkai kartais sugeba, pasitelkę užsienio patirtį, aplenkti standartą ir nustatyti naują efektyvumo lygį. Franšizė labai gera platforma lietuviškam verslui plėstis, ypač užsienyje. Čia vienas iš tų atvejų, kai technologiškai išvystyta schema gali patikėti ir užsienio verslininkai“, – teigė ISM rektorius.

Tarp pagrindinių sėkmės komponentų – lyderystė ir partnerystė

Tad kokie pagrindiniai sėkmingo franšizės modelio ingredientai? R. Dargio teigimu, pats modelis jo savininką verčia visuomet būti pačiame verslo priekyje.

„Vienas bazinių momentų franšizėms – gilus technologijų išmanymas, ir ne tik namų rinkoje, bet visame pasaulyje. Antras – vadyba turi būti sudėta iki laikrodžio tikslumo. Trečias – pasitikėjimas partneriu, nes nors vienas nepasisekęs produktas gali mesti šešėlį ant visų kitų. Be šių dalykų tikėtis sėkmės turbūt būtų sudėtinga“, – pažymėjo R. Dargis.

Partnerystės svarbą išskyrė ir I.  Pranskevičius, vertindamas, ar lietuviai jau pasirengę pirkti franšizes. Jis pažymėjo, kad šiame etape bendrovei labai svarbu, kas tapo jos franšizių pirkėjais: visi jie yra aukščiausio lygio vadovai ir teisininkai, negailėję vertingų patarimų ir pačiai franšizės teikėjai.

„Mūsų atveju buvo parduotos jau 1-2,5 metų veikiančios plovyklos, kurios turėjo savo srautus, jų augimo istoriją ir buvo galima labai realiai paskaičiuoti verslo perspektyvą, suprasti, kas perkama. Tačiau kokybiškam pasirengimui tapti franšizės teikėja mums reikėjo beveik dvejų metų, per kuriuos daug investavome į savo finansų bei plėtros komandą, į partnerius, su kuriais išdirbome teisinį modelį, kol pasiekėme tinkamiausią mūsų verslui produktą.

Tunelinė plovykla yra panaši į didelį robotą ar mažą fabriką – jis nuolat veikia, yra daugybė detalių, reikia nenutrūkstamai prižiūrėti, inovuoti, ieškoti sprendimų, optimizuoti procesus. Kitaip sakant, tai nėra toks paprastas modelis, kaip mažmeninė prekyba, todėl įdirbis, kurio reikėjo, skaičiuojamas ne mėnesiais, o metais. Ir su franšizininkais dar derybų metu išgludinome daugybę detalių: formuluočių, punktų sutartyse ir pan.“, – atskleidė I. Pranskevičius.

D. Misiūno pastebėjimu, franšizavime svarbus ir lyderystės aspektas, nes tapus franšizės teikėju verslui tenka rūpintis ne tik savo, bet ir kitų verslininkų sėkme, tad atsakomybė dėl to tik išauga.

I. Pranskevičius pasakojo, kad lyderystės ypač prireikė paskutiniame franšizių sandorių sudarymo etape, kuris sutapo su karantino visoje šalyje įsigalėjimu ir kilusiu dideliu neapibrėžtumu dėl ateities. 

„Kilo iššūkiai, kad nepasitrauktų nei finansuotojai, nei franšizininkai, todėl šiandien galime sakyti, kad jau turime modelį, kuris patikrintas krize. Jeigu per tokią situaciją mes sugebėjome užbaigti šio modelio pardavimus ir nesuvėluoti, tai rodo dar didesnes mūsų galimybes ateityje“, – įsitikinęs I. Pranskevičius.

„Švaros broliai“ yra didžiausias Lietuvoje specializuotas automobilių plovimo ir patalpų valymo tinklas, jau du dešimtmečius teikiantis visapusiškas švaros paslaugas. Bendrovė valdo savitarnos plovyklų, švaros centrų ir itin pažangių tunelinių plovyklų tinklą penkiuose Lietuvos miestuose.

Pranešimą paskelbė: Ramūnas Pletkus, Integrity PR

Kiti skelbimai:
 
REIMA Hopper Melange Grey 110
 
REIMA Parvin Melange Grey 110
 
Crocs™ Bayaband Clog Kid's Lemon 28
 
REIMA Hopper Raspberry Pink 110
 
REIMA Puhuri 510306 Navy 6985 98

Rekomenduojame

„Aviatic“ su strateginiais partneriais iš Izraelio spręs COVID-19 pandemijos mestus iššūkius: vysto šio ir kitų virusų prevencijai skirtus inovatyvius įrenginius

„Aviatic“ su strateginiais partneriais iš Izraelio spręs COVID-19 pandemijos mestus iššūkius: vysto šio ir kitų virusų prevencijai skirtus inovatyvius įrenginius

Pasaulinė COVID-19 pandemija stipriai sukrėtė aviacijos sritį, kuriai, kaip ir kiekvienam kitam sektoriui, teko ne tik spręsti kilusius iššūkius, bet ir ieškoti būdų kaip prisitaikyti prie naujos kasdienybės. Siekdama prisidėti prie kovos su pandemija, „Aviatic“ Šiaulių regione planuoja gaminti viruso prevencijai skirtus inovatyvius įrenginius – bekontaktę simptomų atpažinimo sistemą „TAMAR“ ir dezinfekavimo tunelį, kurie padės […]

Bus tvarkomas vienas blogiausių krašto kelių Lietuvoje

Bus tvarkomas vienas blogiausių krašto kelių Lietuvoje

Įsigaliojo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir rangovo sutartis dėl krašto kelio Nr. 145 Kėdainiai–Šėta–Ukmergė ruožo nuo 26,80 iki 40,27 km rekonstravimo. Sutarties vertė – 11,97 mln. eurų su PVM. Darbai turi būti atlikti per 9 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo. Į šį terminą kasmetinė 3 mėnesių technologinė pertrauka neįskaičiuota. Sutartis pasirašyta 2020 m. rugsėjo 11 […]

Sportiškas, praktiškas ir elegantiškas: naujas „Audi Q5 Sportback“

Sportiškas, praktiškas ir elegantiškas: naujas „Audi Q5 Sportback“

Elegantiškas ir praktiškas, progresyvus ir sportiškas – toks yra naujas „Audi Q5 Sportback“. „Audi“ gamintojas pristato trečią CUV krosoverį, kuris papildė „e-tron Sportback“ ir „Q3 Sportback“ modelių šeimą. „Q5 Sportback“ yra dinamiškų linijų kupė, skirtas pirkėjams, kurie vertina ne tik išraiškingą dizainą ir technologines naujoves, bet ir sportišką charakterį, derinamą su kasdieniu praktiškumu. O paprastas […]

Efektyvesnės veiklos siekis: „Kelių priežiūra“ skatina ekovairavimą

Efektyvesnės veiklos siekis: „Kelių priežiūra“ skatina ekovairavimą

AB „Kelių priežiūra“ siekdama kuo efektyvesnės bendrovės veiklos, pradėjo įgyvendinti naują vidinį projektą – ekovairavimą. Remiantis jau atliktais testavimo rezultatais, pradžioje bus siekiama sutaupyti 10 proc. kuro – taip kiekviena iš 21 kelių tarnybos galės sutaupyti net iki 700 litrų kuro kiekvieną mėnesį. „Bendrovė didelį dėmesį skiria priežiūros kokybei ir efektyvumui. Šiuo metu vienas iš […]