Koks lietuviškas verslas gali tapti sėkminga franšize?

Koks lietuviškas verslas gali tapti sėkminga franšize?

Kokie iššūkiai kliudo mūsų šalies verslams plėtoti ir aktyviai eksportuoti sėkmingai vertę kuriančius prekės ženklus? Koks lietuviškas verslas gali tapti sėkminga franšize ir kokie pagrindiniai šio modelio sėkmės ingredientai?

Tai – pirmaujantis, nuolat tobulėjantis, atsakingas ir technologiškai bei vadybiškai itin kompetentingas savo srityje verslas. Tokius atsakymus verslo diskusijoje formulavo kadenciją baigiantis Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas, švaros paslaugų bendrovės „Švaros broliai“ generalinis direktorius Evaldas Kinderis bei šios įmonės vykdomasis direktorius Ignas Pranskevičius.

Specialistai sutaria, kad tapimas franšizių teikėja – vienas greičiausių verslo plėtros būdų ir efektyvi galimybė pritraukti investicijų. Vis dėlto, turėdama ne vieną sėkmingai veikiantį prekės ženklą, Lietuva dar negali girtis daugybe franšizavimo sėkmės pavyzdžių.

Sėkmingi pavyzdžiai rodo lietuviško verslo brandą

„Švaros broliai“ neseniai paskelbė kovo-liepos mėnesiais sudarę keturis franšizavimo sandorius, kuriais perleido tunelinių plovyklų Vilniuje valdymą franšizių gavėjams. Trims iš šių sandorių užbaigti nesutrukdė ir tuo metu galioję karantino apribojimai.

Šios įmonės vienas įkūrėjų E.  Kinderis diskusijoje atskleidė, kad bendrovės kelias iki franšizių verslo modelio buvo ilgas, tačiau nuoseklus. „Gilintis pradėjome dar 2005 metais, tačiau tuometinės plovyklų technologijos buvo vis dar labai paremtos nuolat brangstančia žmogaus darbo jėga, todėl buvo nelabai perspektyvios franšizės modeliui. Po daugybės ieškojimų, tinkamiausią modelį atradome tunelinių automobilių plovimo Mekoje – JAV. Neišradinėjome dviračio, nes tam būtų prireikę dar dešimčių metų, o pritaikėme pasiteisinusį modelį Lietuvoje“, – diskusijoje pasakojo E. Kinderis.

R. Dargis pažymėjo, kad sėkmingi pavyzdžiai rodo ir lietuviško verslo brandą. Jo teigimu, nemaža dalis Lietuvos verslo jau yra išvystyta, patikrinta krizių, todėl dabar galime kalbėti apie vadybos modelio pardavimą.

„Ko mums reikėtų, tai universitetuose ugdyti išbaigto produkto, kurį būtų galima pasiūlyti rinkai, kūrėjus. Ne tik inžinierius, ne tik marketingo specialistus, bet ir profesionalus, kurie sugeba sukurti produktą ir parduoti jį tarptautinėje rinkoje. Čia viskas prasideda nuo mokyklos – drąsos svajoti, kurti – tęsiant per universitetus“, – akcentavo R. Dargis.

Jis įsitikinęs, kad potencialo proveržiams Lietuvoje yra pakankamai ir tam ypač palankus metas susiklostė būtent dabar, dėl Europos Sąjungos paramos programų nuo Covid-19 nukentėjusiems sektoriams skiriamų pinigų.

D. Misiūno įsitikinimu, lietuviai moka būti itin kūrybingi siekdami efektyvumo, o franšizių modelis yra vienas efektyviausių būdų pritraukti investicijų ir tuo pačiu užtikrinti tolimesnį verslo vystymąsi bei jo efektyvumo progresą. 

„Mūsų verslininkai kartais sugeba, pasitelkę užsienio patirtį, aplenkti standartą ir nustatyti naują efektyvumo lygį. Franšizė labai gera platforma lietuviškam verslui plėstis, ypač užsienyje. Čia vienas iš tų atvejų, kai technologiškai išvystyta schema gali patikėti ir užsienio verslininkai“, – teigė ISM rektorius.

Tarp pagrindinių sėkmės komponentų – lyderystė ir partnerystė

Tad kokie pagrindiniai sėkmingo franšizės modelio ingredientai? R. Dargio teigimu, pats modelis jo savininką verčia visuomet būti pačiame verslo priekyje.

„Vienas bazinių momentų franšizėms – gilus technologijų išmanymas, ir ne tik namų rinkoje, bet visame pasaulyje. Antras – vadyba turi būti sudėta iki laikrodžio tikslumo. Trečias – pasitikėjimas partneriu, nes nors vienas nepasisekęs produktas gali mesti šešėlį ant visų kitų. Be šių dalykų tikėtis sėkmės turbūt būtų sudėtinga“, – pažymėjo R. Dargis.

Partnerystės svarbą išskyrė ir I.  Pranskevičius, vertindamas, ar lietuviai jau pasirengę pirkti franšizes. Jis pažymėjo, kad šiame etape bendrovei labai svarbu, kas tapo jos franšizių pirkėjais: visi jie yra aukščiausio lygio vadovai ir teisininkai, negailėję vertingų patarimų ir pačiai franšizės teikėjai.

„Mūsų atveju buvo parduotos jau 1-2,5 metų veikiančios plovyklos, kurios turėjo savo srautus, jų augimo istoriją ir buvo galima labai realiai paskaičiuoti verslo perspektyvą, suprasti, kas perkama. Tačiau kokybiškam pasirengimui tapti franšizės teikėja mums reikėjo beveik dvejų metų, per kuriuos daug investavome į savo finansų bei plėtros komandą, į partnerius, su kuriais išdirbome teisinį modelį, kol pasiekėme tinkamiausią mūsų verslui produktą.

Tunelinė plovykla yra panaši į didelį robotą ar mažą fabriką – jis nuolat veikia, yra daugybė detalių, reikia nenutrūkstamai prižiūrėti, inovuoti, ieškoti sprendimų, optimizuoti procesus. Kitaip sakant, tai nėra toks paprastas modelis, kaip mažmeninė prekyba, todėl įdirbis, kurio reikėjo, skaičiuojamas ne mėnesiais, o metais. Ir su franšizininkais dar derybų metu išgludinome daugybę detalių: formuluočių, punktų sutartyse ir pan.“, – atskleidė I. Pranskevičius.

D. Misiūno pastebėjimu, franšizavime svarbus ir lyderystės aspektas, nes tapus franšizės teikėju verslui tenka rūpintis ne tik savo, bet ir kitų verslininkų sėkme, tad atsakomybė dėl to tik išauga.

I. Pranskevičius pasakojo, kad lyderystės ypač prireikė paskutiniame franšizių sandorių sudarymo etape, kuris sutapo su karantino visoje šalyje įsigalėjimu ir kilusiu dideliu neapibrėžtumu dėl ateities. 

„Kilo iššūkiai, kad nepasitrauktų nei finansuotojai, nei franšizininkai, todėl šiandien galime sakyti, kad jau turime modelį, kuris patikrintas krize. Jeigu per tokią situaciją mes sugebėjome užbaigti šio modelio pardavimus ir nesuvėluoti, tai rodo dar didesnes mūsų galimybes ateityje“, – įsitikinęs I. Pranskevičius.

„Švaros broliai“ yra didžiausias Lietuvoje specializuotas automobilių plovimo ir patalpų valymo tinklas, jau du dešimtmečius teikiantis visapusiškas švaros paslaugas. Bendrovė valdo savitarnos plovyklų, švaros centrų ir itin pažangių tunelinių plovyklų tinklą penkiuose Lietuvos miestuose.

Pranešimą paskelbė: Ramūnas Pletkus, Integrity PR

Kiti skelbimai:
 
Kaunas Hockey ledo ritulys
 
Kaip serviruoti stalą gimtadienio šventei?
 
Kuo metalinės tvoros pranašesnės?
 
Pastolių nuoma Kaune palankiomis sąlygomis
 
Įrankių nuoma Klaipėdoje ir kituose miestuose

Rekomenduojame

DPF filtro valymas – tik su specialistais

DPF filtro valymas – tik su specialistais

Gamintojai kurdami mašiną kiekvieną jos dalį pasirenka labai atsakingai. Tik jų visuma gali užtikrinti, kad transporto priemonė funkcionuos tinkamai. Keista, kad naudodamiesi mašinomis savininkai išima dalis, kurios jiems atrodo nereikalingos, galiausiai, sertifikuotas, konkrečiai pritaikytas – keičia kitomis, dažnai pigesnėmis, kurios gaminamos iš visai kitokių medžiagų nei originalas. Tai dažniausiai ne tik trumpina transporto priemonės funkcionalumą, […]

Ministerija siūlo tikrinti subrangovus nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms atliekant viešuosius pirkimus

Ministerija siūlo tikrinti subrangovus nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms atliekant viešuosius pirkimus

Susisiekimo ministerija, siekdama padidinti viešųjų pirkimų proceso efektyvumą ir skaidrumą, atkreipia dėmesį į būtinybę plėsti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ketinamų sudaryti sandorių patikrą ir numatyti galimybę patikrinti ne tik sandorio šalį, bet ir subrangovus. „Vykdant ministerijos valdomų įmonių ketinamų sudaryti sandorių patikrą, pasitaiko situacijų, kai riziką nacionalinio saugumo interesams kelia ne kita sandorio šalis, […]

Keičiantis Kelių eismo taisyklėms, transporto priemonių nebus galima statyti įvažiavimų į teritorijas sankirtose ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jų

Keičiantis Kelių eismo taisyklėms, transporto priemonių nebus galima statyti įvažiavimų į teritorijas sankirtose ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jų

Nuo Naujųjų metų įsigalios dalis Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimų, todėl Susisiekimo ministerija kviečia vairuotojus iš anksto pasiruošti būsimiems pokyčiams. Eismo dalyviai raginami atkreipti dėmesį, kad nuo sausio 1 d. bus draudžiama stovėti gatvės ir įvažiavimo į  teritoriją sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos – taip siekiama užtikrinti eismo saugumą ir sudaryti […]

Paleidžiamas eismas Lentvario tuneliu

Paleidžiamas eismas Lentvario tuneliu

Gruodžio 1 d., 13 val. vyks eismo paleidimo per Lentvario tunelį po geležinkelio pervaža simbolinis renginys. Dalyvauja susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas, Trakų rajono meras Andrius Šatevičius, AB „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius ir rangovų atstovai. Lentvario geležinkelio pervažos rekonstrukcijos ir tunelio valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. […]

Valstybinės reikšmės keliuose veikia dar 56 vidutinio greičio matavimo sistemos

Valstybinės reikšmės keliuose veikia dar 56 vidutinio greičio matavimo sistemos

Valstybinės reikšmės keliuose veikia dar 56 vidutinio greičio matavimo sistemos (toliau – VGMS). Iš viso valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu veikia 162 vidutinio greičio matuokliai 81 kelio ruože ir 70 momentinio greičio matuoklių, išdėstytų pavojinguose taškuose. Šie matuokliai fiksuoja greičio pažeidimus, kelių mokesčio sumokėjimo, techninės apžiūros ir civilinės atsakomybės draudimo galiojimą.  Planuojama, kad  kitais metais […]

Užburtas elektromobilių ratas: išeiti iš jo gali padėti ir verslas

Užburtas elektromobilių ratas: išeiti iš jo gali padėti ir verslas

Nepaisant skiriamos paramos už tradicinio automobilio iškeitimą į elektrinį, Lietuvoje šios aplinkai draugiškos transporto priemonės vis dar išlieka gan retas reiškinys. Vienas pagrindinių stabdžių –nepakankamai išplėtotas įkrovimo tinklas. Nors valstybė žada tinklą plėsti, iš užburto rato padėti ištrūkti gali ir verslo iniciatyvos. Lietuva yra trečia mažiausią elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą turinti šalis tarp 27 Europos […]