Kokią ateities susisiekimo sistemą kursime Vilniuje?
Vilniaus valdžia negaili dėmesio ir pinigų dviračių takų statybai. Reikia pagalvoti, kaip efektyviai šią sukurtą susisiekimo infrastruktūrą išnaudoti. Didelių pasiekimų šioje srityje turi Indija ir Vietnamas. Vilniuje automobilių spūsčių mastui artėjant prie Indijos miestų, galima pasinaudoti pastarųjų patirtimi – dviračių taksi kroviniams ir žmonėms pervežti. Indijoje tokiu transportu užsiima žmonės, vadinami „rikšomis“. Žmonių pervežimui jie naudoja įvairių konstrukcijų dviračius ir motorolerius, taip mažindami automobilių spūstis.
Esant dabartinėms tendencijoms, Indijos miestų automobilių spūsčių mastą galime pasiekti per du dešimtmečius. Navigacijos technologijų įmonės „Tom Tom“ duomenimis, didžiausios spūstys pasaulyje fiksuojamos Indijos mieste Bengalūre, kur vairuotojai vidutiniškai kasmet kamščiuose praleidžia po 243 valandas. Vilniuje šis rodiklis siekia 167 valandas ir turi tendenciją didėti po 2 proc. kasmet. Jei situacija nesikeis, Bengalūro lygį pasieksime per 20 metų.
Nors per pastaruosius keletą metų Vilniuje buvo nutiesta daugybė kilometrų dviračių takų, susiaurinta keletas gatvių, įdiegta moderni šviesoforų valdymo sistema, eismo situacija ne tik kad negerėjo, bet tolydžio blogėja. 2017 m. kamščiuose praleidome 154 val., 2018 m. – 156 val., 2019 – 167 val.
Akivaizdu, kad Vilniuje taikomos priemonės yra neefektyvios. Vakarų Europos miestai šį klausimą sprendžia kiek kitaip: pirmiausia turi atsirasti greita, galinga ir patraukli viešojo transporto rūšis (dažniausiai tai yra metro), o greta jos kuriama pagalbinė infrastruktūra – dviračių takai, mažesnio galingumo viešojo transporto tinklas. Toks derinys puikiai veikia Amsterdame, Kopenhagoje ir daugybėje kitų vakarietiškų miestų. Gi Vilniuje problemą mėginame spręsti tik pagalbinėmis priemonėmis, kurios savaime norimo efekto negali duoti.
Todėl turime pasirinkti: ar ir toliau planuosime tik dviračių takus, kuriais žiemą pravažiuoja keletas dviratininkų, ar imsimės planuoti metropoliteną, kuris iš esmės išspręstų Vilniaus susisiekimo problemas?
Pranešimą paskelbė: Juozas Zykus, Viešoji įstaiga „Vilniaus metro”
Rekomenduojame
Vienas staigus stabdymas – masinė avarija: šią vasarą žalos keliuose jau viršijo 15 mln. eurų
Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]
Ne tik dyzelis ar elektra: „Luminor“ finansavo vandeniliu varomą automobilį
Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]
Šuo ant kelių, dėmesys nuo kelio: kuo pasirūpinti prieš kelionę su keturkoju
Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]
Pradėjo galioti 0 % muito tarifas JAV kilmės automobiliams
2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]
Skrydžiai, automobilis ar traukinys: kuris atostogų pasirinkimas iš tiesų draugiškiausias klimatui?
Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]
Nuomojatės automobilį užsienyje? Patarimai, kurie padės sutaupyti laiko ir pinigų
Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]
Straipsniai
- Vienas staigus stabdymas – masinė avarija: šią vasarą žalos keliuose jau viršijo 15 mln. eurų
- Ne tik dyzelis ar elektra: „Luminor“ finansavo vandeniliu varomą automobilį
- Šuo ant kelių, dėmesys nuo kelio: kuo pasirūpinti prieš kelionę su keturkoju
- Pradėjo galioti 0 % muito tarifas JAV kilmės automobiliams
- Skrydžiai, automobilis ar traukinys: kuris atostogų pasirinkimas iš tiesų draugiškiausias klimatui?
- Nuomojatės automobilį užsienyje? Patarimai, kurie padės sutaupyti laiko ir pinigų