Klaipėdos uosto rezultatai ir toliau viršija lūkesčius. 2018 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos uoste krauta 22,2 mln. t krovinių, tai 7,6 proc. arba 1 566,0 tūkst. t daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
„Klaipėdos uoste ir toliau dėsningai augo konteinerių apyvarta. Tą iš esmės lėmė tiek gegužės mėn., tiek birželio mėn. perkrauti rekordiniai konteinerių kiekiai – 66 116 TEU (2018 m. gegužę) ir 74 375 TEU (2018 m. birželį). Tokie rezultatai pasiekti uoste pradėjus funkcionuoti konteinerių paskirstymo centrui – jame priimami okeaniniai laivai, gabenantys konteinerius, skirtus plukdyti fideriniais laivais į gretimų Baltijos šalių uostus. Jeigu situacija rinkoje neblogės ir mums papildomai pavyks dar padidinti uosto konkurencingumą, kitais metais konteinerių apyvarta Klaipėdos uoste gali priartėti prie 1 mln. TEU“, – pasakojo rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
Uosto statistikoje stebima ir kylanti laivų skaičiaus kreivė. 2018 m. sausio–birželio mėn. į Klaipėdos uostą atplaukė 3 257 laivai, tai +0,4 proc. arba 14 laivų daugiau, apsilankė 143 179 keleiviai, tai +1,0 proc. arba 1 482 keleiviais daugiau nei 2017 m. sausio–birželio mėn. Šį pusmetį sulaukta ir daugiau didžiųjų, t. y. ilgesnių kaip 200 m ilgio laivų. 2018 sausio–birželio mėn. į Klaipėdos uostą atplaukė 149 tokie laivai, tai 29 laivais daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Tolygiai augant krovinių apyvartai, skaičiuojamas ir didesnis pelnas. 2018 m. pirmąjį pusmetį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija uždirbo 20 proc. didesnį pelną nei pernai per tą patį laikotarpį. 2018 m. sausį–birželį pelnas (prieš pelno mokestį) – 17 mln. Eur. 2017 m. sausį–birželį uždirbta 14,1 mln. Eur.
„Uosto direkcijos pelno rodikliai gerėja, nes surinkta daugiau rinkliavų. Pajamų iš rinkliavų šį pusmetį gauta 1,76 mln. Eur daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Geriems finansiniams rezultatams įtakos turėjo ir sąnaudų sumažėjimas – uosto valymo sąnaudos sumenko nuo 2 mln. Eur iki 0,86 mln Eur“, – sakė ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis.
Apskaičiuota, kad pernai Klaipėdos uosto veikla valstybės ir savivaldybių biudžetus papildė 768 mln. Eur, t. y. 56 mln. Eur daugiau negu 2016 m. (2016 m. – 712 mln. Eur, 2015 m. – 684 mln. Eur.). Taip pat Uosto direkcija į valstybės biudžetą pervedė ir 22,33 mln. Eur dividendų.
Pranešimą paskelbė: Dovilė Ringis, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]
Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]
Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]
2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]
Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]
Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]