Klaipėdos tramvajus: lipama ant vilnietiško grėblio
„Įvertinus esamus keleivių srautų tyrimus ir jų prognozes, tramvajaus diegimo projektą atidėti iki 2030 m“ – tokiomis eilutėmis 2014 m. užbaigta 12 metų trukusi Vilniaus tramvajaus istorija, mokesčių mokėtojams kainavusi apie 5 mln. litų.
Panašu, kad Klaipėda pasiryžo eiti vilniečių pramintu nesėkmės keliu, nes ketvirtadienį miesto taryba nusprendė pasirašyti sutartį su Europos investicijų banku dėl galimybių studijos rengimo finansavimo. Studijoje bus vertinamos tramvajaus ir elektrinių autobusų tinklo vystymo galimybės.
Štai sostinėje nuo 2003 m. tokios studijos buvo parengtos net trys, joms išleisti milijonai, tačiau po 11 metų net patys idėjos iniciatoriai nusprendė sustoti, ją atidėdami 16-ai metų. Pagrindiniu motyvu nurodytas nepakankamas būsimų keleivių srautas, tačiau parengtose studijose paminėti ir kiti esminiai trūkumai.
Dar pirmojoje, 2003 m. paskelbtoje, galimybių studijoje SĮ „Vilniaus planas“ ir prancūzų bendrovės „Systra“ specialistai pastebėjo, kad „vidutinis srauto greitis prie tramvajaus linijų sumažėja apie 4,5-5,5 km val.“, o „nevystant gatvių tinklo, transportas piko valandomis iš esmės gali būti paralyžiuotas“. Taip pat įvardinama inžinerinių tinklų po gatve iškėlimo būtinybė, o kai kur tai padaryti yra kone neįmanoma. Šios išvados atsikartoja ir vėlesniuose tyrimuose, o pačios studijos didelė dalimi atrodo nukopijuotos viena nuo kitos.
Nurodytos problemos būdingos ne tik Vilniaus tramvajui, bet visoms tramvajų sistemoms bendrai. Kadangi tramvajus juda viename lygyje su gatvės eismu, kitas gatvės transportas neišvengiamai susiduria su nepatogumas. Tramvajus turi pirmumą sankryžose, tad formuojasi automobilių spūstys. Gatvėse, kuriomis eina tramvajaus maršrutai, neretai tenka visai uždrausti gatvės eismą dėl vietos trūkumo. Taip norėta padaryti ir Pylimo gatvėje Vilniuje.
Tarp transporto specialistų vyrauja nuomonė, kad iš esmės spręsti susisiekimo problemas gali tik transporto srautų išskirstymas į skirtingus lygius. Tokio tipo viešojo transporto priemonė yra metropolitenas. Asociacijos „Metro sąjūdis“ specialistai Klaipėdai yra pasiūlę metro trasą, kurios dalis kaip įprastas geležinkelis galėtų būti pratęsta iki Palangos.
Pranešimą paskelbė : Audronė Gaidimavičienė, Viešoji įstaiga „Vilniaus metro”
Rekomenduojame
„Ignitis ON“ atnaujino elektromobilių įkrovimo parką Palangoje: visos stotelės po 200 kW
Lyderiaujantis greito elektromobilių įkrovimo tinklas Baltijos šalyse „Ignitis ON“ atnaujino elektromobilių įkrovimo parką Palangoje. Šiuo metu parke veikia 10 itin greito įkrovimo stotelių, kurių galia po 200 kW. Vienu metu čia įsikrauti gali 20 elektromobilių, nes kiekviena stotelė turi po dvi įkrovimo prieigas. Išgirdęs poreikį „Ignitis ON“ parke įrengė ir CHAdeMO jungtį. „Vienas iš „Ignitis […]
VU studentų komanda triumfavo kvantinių skaičiavimų hakatone: sukūrė tvarų elektromobilių krovimo sprendimą
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) studentai iškovojo pirmąją vietą tarptautiniame kvantinių technologijų hakatone, kuriame pasiūlė vieno iš aktualiausių šių dienų klausimų – kaip tvariai krauti elektromobilius – sprendimą. Balandžio 12–13 d. Poznanėje (Lenkija) vykusiame „Quantum QL Future Hackathon“ VU MIF studentai Liudas Kasperavičius, Rugilė Vasaitytė ir Agnė Petkevičiūtė, vadovaujami doc. Lino Petkevičiaus, […]
Analizė: Lietuva diktuoja tempą Baltijos elektromobilumo lenktynėse
Lietuvoje transporto sektoriaus elektrifikacija vyksta gerokai sparčiau nei kitose Baltijos šalyse. Remiantis atsinaujinančios energijos technologijų bendrovės „GridX“ 2025 m. vasario duomenimis grįsta ataskaita, mūsų šalyje tūkstančiui gyventojų tenka 5,8 elektromobilio ir 1,03 viešojo įkrovimo stotelės. Tuo metu Estijoje šie rodikliai siekia atitinkamai 4,4 ir 0,77, o Latvijoje – 3,5 elektromobilio ir 0,62 stotelės tūkstančiui gyventojų. […]
„Via Lietuva“ atskleidė, kokie gyvūnai jau naudojasi „Via Baltica“ magistralėje esančiu žaliuoju tiltu
Nors automagistralėje „Via Baltica“ žaliasis tiltas gyvūnams pastatytas tik 2023-ųjų pabaigoje, jis jau prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo – vos prieš mėnesį sumontuota vaizdo stebėjimo kamera spėjo užfiksuoti, kad tiltu aktyviai naudojasi gyvūnai – lapės, stirnos, pilkieji kiškiai bei kiti žinduoliai. AB „Via Lietuva“ primena, jog laukiniai gyvūnai kelyje gali atsirasti ištisus metus, tačiau vėlyvą […]
9 priežastys, kodėl Hamburgas vilioja turistus iš viso pasaulio
Vokietijos svarba Lietuvai tik auga, tačiau dažnas dar nėra gerai pažinęs šios vienos didžiausių Europos šalių. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad daugiausiai tiltų mieste yra visai ne Venecijoje ir ne Londone, o Hamburge? Šis kitoje gatvės – tiksliau, Baltijos jūros – pusėje nuo Lietuvos esantis miestas gali nustebinti ne tik šiuo faktu. Jame įkurtas muziejus išrinktas […]
„Buhalteria.lt“ tampa „Baulera“: atsinaujinimas, gimęs iš ryšio su klientu
Po daugiau nei dešimtmečio veiklos viena iš gerai žinomų buhalterinės apskaitos įmonių Lietuvoje – Buhalteria.lt – keičia savo vardą ir vizualinį identitetą. Nuo šiol įmonė veiks nauju pavadinimu – Baulera. Pasak įmonės atstovų, šis pokytis – natūralus žingsnis įmonės augimo kelyje, leidžiantis dar aiškiau iškomunikuoti tai, kas Baulera yra iš tiesų – artimas, profesionalus partneris, […]
Straipsniai
- „Ignitis ON“ atnaujino elektromobilių įkrovimo parką Palangoje: visos stotelės po 200 kW
- VU studentų komanda triumfavo kvantinių skaičiavimų hakatone: sukūrė tvarų elektromobilių krovimo sprendimą
- Analizė: Lietuva diktuoja tempą Baltijos elektromobilumo lenktynėse
- „Via Lietuva“ atskleidė, kokie gyvūnai jau naudojasi „Via Baltica“ magistralėje esančiu žaliuoju tiltu
- 9 priežastys, kodėl Hamburgas vilioja turistus iš viso pasaulio
- „Buhalteria.lt“ tampa „Baulera“: atsinaujinimas, gimęs iš ryšio su klientu