„Įvertinus esamus keleivių srautų tyrimus ir jų prognozes, tramvajaus diegimo projektą atidėti iki 2030 m“ – tokiomis eilutėmis 2014 m. užbaigta 12 metų trukusi Vilniaus tramvajaus istorija, mokesčių mokėtojams kainavusi apie 5 mln. litų.
Panašu, kad Klaipėda pasiryžo eiti vilniečių pramintu nesėkmės keliu, nes ketvirtadienį miesto taryba nusprendė pasirašyti sutartį su Europos investicijų banku dėl galimybių studijos rengimo finansavimo. Studijoje bus vertinamos tramvajaus ir elektrinių autobusų tinklo vystymo galimybės.
Štai sostinėje nuo 2003 m. tokios studijos buvo parengtos net trys, joms išleisti milijonai, tačiau po 11 metų net patys idėjos iniciatoriai nusprendė sustoti, ją atidėdami 16-ai metų. Pagrindiniu motyvu nurodytas nepakankamas būsimų keleivių srautas, tačiau parengtose studijose paminėti ir kiti esminiai trūkumai.
Dar pirmojoje, 2003 m. paskelbtoje, galimybių studijoje SĮ „Vilniaus planas“ ir prancūzų bendrovės „Systra“ specialistai pastebėjo, kad „vidutinis srauto greitis prie tramvajaus linijų sumažėja apie 4,5-5,5 km val.“, o „nevystant gatvių tinklo, transportas piko valandomis iš esmės gali būti paralyžiuotas“. Taip pat įvardinama inžinerinių tinklų po gatve iškėlimo būtinybė, o kai kur tai padaryti yra kone neįmanoma. Šios išvados atsikartoja ir vėlesniuose tyrimuose, o pačios studijos didelė dalimi atrodo nukopijuotos viena nuo kitos.
Nurodytos problemos būdingos ne tik Vilniaus tramvajui, bet visoms tramvajų sistemoms bendrai. Kadangi tramvajus juda viename lygyje su gatvės eismu, kitas gatvės transportas neišvengiamai susiduria su nepatogumas. Tramvajus turi pirmumą sankryžose, tad formuojasi automobilių spūstys. Gatvėse, kuriomis eina tramvajaus maršrutai, neretai tenka visai uždrausti gatvės eismą dėl vietos trūkumo. Taip norėta padaryti ir Pylimo gatvėje Vilniuje.
Tarp transporto specialistų vyrauja nuomonė, kad iš esmės spręsti susisiekimo problemas gali tik transporto srautų išskirstymas į skirtingus lygius. Tokio tipo viešojo transporto priemonė yra metropolitenas. Asociacijos „Metro sąjūdis“ specialistai Klaipėdai yra pasiūlę metro trasą, kurios dalis kaip įprastas geležinkelis galėtų būti pratęsta iki Palangos.
Pranešimą paskelbė : Audronė Gaidimavičienė, Viešoji įstaiga „Vilniaus metro”
Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]
Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]
Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]
2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]
Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]
Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]