Kitų metų Susisiekimo ministerijos biudžete – lėšos strateginiams kelių projektams, KPPP programai, inovacijoms skatinti

Kitų metų Susisiekimo ministerijos biudžete – lėšos strateginiams kelių projektams, KPPP programai, inovacijoms skatinti

Kitąmet Susisiekimo ministerija daugiausia dėmesio planuoja skirti strateginių geležinkelių ir kelių transporto jungčių plėtrai, žaliajai transporto transformacijai, skaitmenizacijai ir transporto inovacijoms skatinti. 2022 metais susisiekimo sektoriui numatoma apie 949 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir ES fondų bei 203,7 mln. eurų pažangos rezervinės programos lėšų. Seimui šiandien pritarus Vyriausybės pateiktam 2022 m. valstybės biudžeto projektui, bendra Susisiekimo ministerijai skiriamų lėšų suma sieks 1,15 mlrd. eurų.

„Ateinantiems metams esame nusimatę reikšmingai pagerinti Lietuvos kelių būklę ir pasiekiamumą oro transportu, tęsti strateginius kelių ir geležinkelių projektus „Via Baltica“, „Rail Baltica“, rekonstruoti valstybinės reikšmės kelius Vilnius–Utena, Kaunas–Prienai, be to, transformuoti susisiekimą žaliojo kurso kryptimi. Susisiekimo ministerija parengė naują Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų planavimo sistemą, pagrįstą aiškesniais kriterijais ir ilgalaikiu trejų metų planavimu, daugiau galimybių suteikiant vietos savivaldai ir užtikrinant skaidresnę finansavimo tvarką. Seimui pritarus valstybės biudžetui, galėsime skaidriau ir efektyviau paskirstyti KPPP lėšas“, – sako ministerijos kancleris Ramūnas Dilba.

Didžiausia biudžeto dalis – 543,2 mln. eurų – bus skirta KPPP, 11,6 mln. eurų daugiau nei 2021 m.  Planuojama, kad už skirtas lėšas bus išasfaltuota 115 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių su žvyro danga, suremontuota 150 km valstybinės reikšmės kelių, nutiesta ar rekonstruota 21 km pėsčiųjų ir dviračių takų.

Taip pat bus užtikrinamas ES finansavimas Lietuvai ypač svarbiems susisiekimo projektams. Daugiau nei 282 mln. eurų ketinama skirti apie 30 projektų, tarp kurių – tris Baltijos šalis su Vakarų Europa sujungsiantis „Rail Balticos“ projektas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto gilinimas, automagistralės „Via Baltica“ ir itin prastos dangos Vilnius–Utena kelio rekonstrukcija.

Į ES lėšomis finansuojamų projektų sąrašą taip pat patenka susisiekimo geležinkelių transportu gerinimas: geležinkelių tinklo elektrifikavimas, triukšmo geležinkeliuose mažinimo priemonės, eismo saugos priemonių diegimas. Tarp ministerijos prioritetų – ir plačiajuosčio ryšio tinklo plėtra kaimiškosiose vietovėse, sudarysianti sąlygas teikti itin spartaus plačiajuosčio ryšio (100 Mbps ir daugiau) paslaugas ir diegti 5G ryšio tinklus. 

Be to, tarp kitų metų Susisiekimo ministerijos prioritetų – ir 5G smėliadėžės (angl. Sandbox) konkursas, kuriam įgyvendinti numatyta 24,5 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų. Iniciatyva skatins naujos kartos 5G ryšiu paremtų inovatyvių sprendimų įvairiose srityse (pramonės, susisiekimo, sveikatos apsaugos, energetikos ir kt.) bandymus realiomis sąlygomis ir praktinius pritaikymus. Konkursą, skirtą verslui ir mokslui, planuojama skelbti 2022 m. rudenį.  

2022 m. Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo rekonstrukcijai numatoma skirti 4 mln. eurų. Kitąmet planuojama pradėti naujo išvykimo terminalo statybos darbus. Jau paskelbtas naujo išvykimo terminalo statybų Vilniaus oro uoste viešasis pirkimas. Statybų rangovą planuojama išsirinkti iki 2022 m. vidurio ir iškart pradėti darbus.

8,4 mln. eurų numatoma skirti Medininkų pasienio kontrolės punktui modernizuoti, siekiant padidinti vilkikų pralaidumą, modernizuoti šį punktą ir užtikrinti, kad šis projektas būtų užbaigtas iki 2023 m.

2022 m. biudžete planuojamos investicijos perėjimui nuo iškastinio kuro prie netaršaus transporto, darniam judumui skatinti. Planuojama atnaujinti dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūrą, skatinti ekologiško viešojo transporto priemonių parko atnaujinimą, užtikrinti elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą, darnaus judumo priemonių diegimą bei kitas su žaliąja transporto transformacija susijusias veiklas.

Pranešimą paskelbė: Žydrūnė Tursaitė, LR Susisiekimo ministerija

Rekomenduojame

„Wizz Air“ mokymų centre įdiegė trečią skrydžio simuliatorių

„Wizz Air“ mokymų centre įdiegė trečią skrydžio simuliatorių

2022 m. sausio 25 d. Sparčiausiai auganti Europos oro linijų bendrovė „Wizz Air“ praneša, kad nuo sausio 6 d. jos moderniame mokymų centre Budapešte (Vengrija) veikia trečiasis skrydžių simuliatorius. Naująjį viso skrydžio treniruoklį, kuris yra tiksli A320neo lėktuvo modelio piloto kabinos kopija, oro linijos už 7,7 mln. eurų įsigijo iš Kanados aviacijos technologijų bendrovės „CAE […]

Draudikai primena – kuo skiriasi Kasko ir Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas?

Draudikai primena – kuo skiriasi Kasko ir Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas?

Laikai, kai net ir smulkus eismo įvykis kainuodavo nemažai nervų ir laiko aiškinantis dėl žalos atlyginimo, jau praeityje. Šiandien šie klausimai daugeliu atvejų sklandžiai ir greitai išsprendžiami draudimo dėka. Tačiau draudimas draudimui nelygus, o dalis vairuotojų dar ne visuomet žino, kuo skiriasi Privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės ir Kasko draudimų rūšys. Apie jų ypatumus […]

„Rail Balticos“ statyboms tęsti Lietuva prašys apie 687 mln. eurų

„Rail Balticos“ statyboms tęsti Lietuva prašys apie 687 mln. eurų

Lietuva kartu su Latvija, Estija ir bendrąja Baltijos šalių įmone „RB Rail AS“ pateikė paraiškas gauti papildomą Europos Sąjungos (ES) finansavimą europinės vėžės geležinkelio plėtros projektui „Rail Baltica“. Bendras trijų Baltijos šalių paraiškoje nurodytas projekto finansavimo ES lėšomis poreikis siekia beveik 1,5 mlrd. eurų, iš kurių tiesioginė Lietuvos dalis – 686,7 mln. eurų. ES institucijų […]

Dovilė Aukštuolytė. Laukiamas ES Teisingumo Teismo sprendimas – galimas žingsnis link mažesnės naštos importuotojams ir skaidresnės muitinės veiklos

Dovilė Aukštuolytė. Laukiamas ES Teisingumo Teismo sprendimas – galimas žingsnis link mažesnės naštos importuotojams ir skaidresnės muitinės veiklos

Lietuvoje nekantriai laukiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimo dėl to, ar nustatant importuojamų prekių sandorio vertę Bendrijos muitinės kodeksas leidžia muitinei lyginti šias prekes su kitomis tokiu pačiu TARIC kodu klasifikuojamomis, bet nepanašiomis prekėmis. Sprendimas labai svarbus visiems importuotojams. Išvadą šiuo klausimu praėjusią savaitę paskelbė ESTT generalinis advokatas Nicholas Emiliou, pateikdamas nuomonę, jog bendro […]

Kas laukia keliuose savaitgalį?

Kas laukia keliuose savaitgalį?

Valstybinius kelius prižiūrinti AB „Kelių priežiūra“ informuoja, kad artimiausiomis valandomis snigti nesustos, tačiau intensyvumas po truputį mažėja. Visa kritulių sistema juda iš pajūrio link pietryčių, per naktį šiek tiek pasisuks ir paskutinis sniegas turėtų iškristi šalies šiaurės rytuose ankstyvą rytą. Nors kritulių intensyvumas ir mažėja, tačiau pavojus keliuose išlieka – snygis ir tamsus paros metas […]

Dalis „Via Baltica“ kelio yra nepravažiuojama

Dalis „Via Baltica“ kelio yra nepravažiuojama

Dėl sausio 20 d. po pietų Lenkijos teritorijoje įvykusio eismo įvykio magistraliniame kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, nuo 55 km (Puskelnių) link Lenkijos sienos. eismas paralyžuotas. Susidariusi spūstis užkirto kelią AB „Kelių priežiūra“ žiemos kelių priežiūros mechanizmams pravažiuoti ir atlikti valymo ir barstymo darbus. Tikėtina, kad artimiausiu metu situacija išliks itin prasta ir dėl spūstyje stovėjusių ir […]