Kęstutis Grinaveckas. Trys priežastys, kodėl verslas neskubės persėsti į elektromobilį 2025 metais

Klimato neutralumas iki 2050 m., automobilių su vidaus degimo varikliais gamybos ir pardavimo uždraudimas nuo 2035 metų ir t.t. Tai – priemonės, kurios kasmet vis labiau turėtų skatinti perėjimą prie elektromobilių. Vis dėlto, panašu, kad bent jau verslai skubėti nelinkę, mat 2024 m. augant Europos komercinių transporto priemonių pardavimams, elektromobiliai tame tarpe nesudarė itin reikšmingos dalies. Kodėl verslai neskubės persėsti į elektromobilį ir 2025 m.? Pasidalinsiu keletu reikšmingų priežasčių.

Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) skaičiavimai rodo, kad šių metų kiekvieną mėnesį reguliariai augant komercinių transporto priemonių pardavimams, elektromobiliai juose sudarydavo tik labai mažą dalį.

Štai, pavyzdžiui, tiek šių metų pirmąjį, tiek antrąjį, tiek ir trečiąjį ketvirtį tarp Europoje įsigytų lengvųjų komercinių transporto priemonių, elektromobiliai neperkopė net šešių procentų. Vilkikų tarpe toks skaičius visus ketvirčius tesiekė vos po du procentus.

Dominuojančios ir toliau buvo dyzelinės transporto priemonės, kurios, remiantis ACEA duomenimis, Europos komercinio transporto pardavimuose sudarė net du trečdalius. Lietuvoje, remiantis „Autotyrimai“ bei „Regitra“ duomenimis, iki spalio iš viso buvo užregistruota 16,1 proc. mažiau elektromobilių negu pernai tuo pačiu laikotarpiu. Iki lapkričio – 16,2 proc., o
gruodžio – 16,1 proc. mažiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu. Sausio – lapkričio mėnesiais
elektromobilių rinkos dalis Lietuvoje smuktelėjo iki 5,8 proc. (2023 m. buvo 7,2 proc.).

Kelrodis 2025 metams – praktiškumas

Remiantis Europos Sąjungos žaliuoju kursu, pagal kurį įsigyjami automobiliai jau greitai turės būti apskritai tik nulinės CO2 emisijos, galima drąsiai teigti, kad 2025 m. verslams ir toliau netrūks šūsnių raginimų rinktis kuo ekologiškesnę transporto priemonę.

Vis tik, net jeigu ir verslas 2025 metais nuspręs atsinaujinti savo autoparką, esu įsitikinęs, kad tai tikrai nereiškia, jog jis suskubs įsigyti elektromobilį. Na, o tam matau bent tris svarias priežastis.

Visų pirma, verslui yra labai svarbūs galimi nuvažiuoti atstumai su pilnu baku. Na, o elektromobiliai nuvažiuojamais atstumais vis dar negali pilnavertiškai lygintis su vidaus degimo variklį turinčiais automobiliais.

Štai, pavyzdžiui, elektromobilių tarpe vis dar sunkiai rastume tokį, kuris vienu įkrovimu galėtų nuvažiuoti tūkstantį kilometrų. Vidutinio segmento modeliai nuvažiuoja maždaug 350–500 km, Premium klasės modeliai gali nuvažiuoti iki 800 km. Kaip tuo tarpu kai kurie vidaus degimo variklį turintys automobiliai gali pilnu baku nuvažiuoti daugiau nei tūkstantį kilometrų.

Kitas svarbus akcentas – bent jau kol kas mūsų šalyje plačiau ir patogiau nei elektros įkrovimo stotelės išvystytas degalinių tinklas.

Galima pagirti, kaip sparčiai mūsų šalyje vykdoma elektromobiliams įkrauti skirtų stotelių plėtra. Štai, pavyzdžiui, pradėti vystyti elektromobiliams skirti įkrovimo parkai, o pirmasis toks, pagrindinėje šalies automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, kuriame galės krautis net 40 elektromobilių, planuojamas atidaryti 2025 m. pirmąjį ketvirtį. Viešų įkrovimo stotelių tinklą Lietuvoje dabar sudaro jau kone 2000 įkrovimo stotelių.

Kita vertus, tai vis dar neprilygsta galimybėms vidaus degimo varikliais varomiems automobiliams užsipilti kuro. Ypač laiko sąnaudomis, mat pilnai įkrauti elektromobilį gali reikėti nuo keliasdešimties minučių iki kelių valandų laiko, kai užsipilti pilną kuro baką prireikia vos kelių minučių.

Verslui, o ypač tam, kuriam būtina efektyviai planuotis maršrutus ir laiku pasiekti numatytos kelionės tašką, tiek nuvažiuoti ilgesnį atstumą su pilnu baku, tiek ir papildyti baką išnaudojant kuo mažiau laiko sąnaudų, yra labai aktualu.

Na ir trečia, kaip bebūtų, elektromobiliai vis dar išlieka brangesni nei vidaus kuru varomi. Jų kainos skiriasi maždaug trečdaliu. Vidutinės naujų lengvųjų komercinių automobilių kainos Lietuvoje, kas be ko, priklauso nuo
modelio, dydžio ir paskirties. Tačiau štai, pavyzdžiui, baziniai mažesni modeliai tokie kaip „Renault Kangoo“ ar „Citroën Berlingo“ kainuoja apie 25 – 35 tūkst. eurų, o didesni modeliai tokie kaip „Mercedes-Benz Sprinter“ ar „Volkswagen Crafter“ gali kainuoti 40–60 tūkst. eurų ar daugiau.

Tuo tarpu, pavyzdžiui, verslui pritaikytų elektra varomų modelių, tokių kaip „Volkswagen ID Buzz
Cargo“ ar „Renault Trafic E-Tech“, vidutinė kaina prasideda nuo 40 tūkst. eurų, o didesnių ar pažangesnių modelių gali siekti ir iki 70 tūkst. eurų.

Akivaizdu, kad lygiai taip pat, kaip ir šiemet, ar dar ankstesniais metais, kitąmet taip pat matysime daug paskatų rinktis elektrines transporto priemones. Kita vertus, dabartinės tendencijos siunčia aiškią žinią, kad perėjimas prie elektromobilių – tai ne spragtelėjimas pirštu. Tam prireiks kokybiškų ir laike atitinkamai išsidėsčiusių sprendimų.