Kelių remonto sezono pradžia: iššūkiai kelininkams, įspėjimai vairuotojams

Kasmet gegužę įsibėgėdavę šalies kelių remonto darbai šiemet vyks mažesne apimtimi. Šio įprasto intensyvumo sulėtėjimo priežastys – dėl Rusijos karo prieš Ukrainą drastiškai padidėjusios energijos ir statybos medžiagų kainos, išaugusi infliacija. Todėl, pasak Lietuvos kelininkų, šalies kelių būklė tik prastės. Ką gyventojams privalu žinoti apie šį remonto sezoną? Patarimais dalijasi kelininkai.

Kelių būklė rūpi ne tik kelininkams

„Sankcijos Rusijai ir Baltarusijai bei atsisakymas importuoti vis daugiau medžiagų ir žaliavų iš priešiškų šalių sukėlė įtampą Lietuvos kelių infrastruktūros statybos rinkoje. Situaciją blogina ir nuožmiai brangstantys energijos ištekliai, degalai. Šiemet kelių remonto apimtį mažins ir infliacija bendrai, tad išbandymų sektoriui išties gausu“, – sako Šarūnas Frolenko, kelių statybos įmones vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas.

Jo duomenimis, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) skelbia šiemet planuojanti suremontuoti apie 200 km valstybinės reikšmės kelių. Taip pat remonto darbai bus vykdomi keliuose magistralinio kelio „Via Baltica“ ruožuose – iš viso numatyta sutvarkyti apie 28 km šio strateginės reikšmės kelio. Remontuoti planuojamas ir nedidelis kelio Vilnius–Utena ruožas.

Situacijos sudėtingumą įžvelgia ir gyventojai. Asociacijos „Lietuvos keliai“ iniciatyva šių metų pradžioje atliktas visuomenės nuomonės tyrimas rodo, kad didžiausia valstybinės reikšmės šalies kelių problema – nusidėvėję, laiku neremontuoti ir neatnaujinti keliai. Taip mano didžioji dalis (59 proc.) Lietuvos gyventojų, 40 proc. jų pastebi kitą problemą – dažną kelių remontą, 43 proc. respondentų tikina, kad kelių priežiūra ir remontas yra bene svarbiausias kelionių veiksnys, kurį lenkia tik saugumas keliuose. Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojams rūpi, kokios yra vairavimo sąlygos šalyje, todėl mažėjantis kelių infrastruktūros tvarkymo biudžetas – ne tik kelininkų problema.

Ragina neatsipalaiduoti

Kad situacija šalies kelių statybos sektoriuje – sudėtinga, teigia ir Aldas Rusevičius, bendrovės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius. Anot jo, dėl sumažėjusių kelių remonto darbų įprastų trukdžių keliuose sezono metu bus mažiau arba pasitaikys tik minimaliai, tačiau ši žinia turi ir kitą medalio pusę.

„Darbų sumažės, judėjimas keliuose atlaisvės ir žmonės rečiau strigs spūstyse. Tačiau neremontuojama kelio danga dėvisi, važiavimo komfortas menksta, o išmetamųjų dujų kiekis didėja. Taigi tenka pripažinti, kad susitraukęs kelių remonto biudžetas nėra geros žinios ir vairuotojams“, – kalba A. Rusevičius.

Tačiau, pasak pašnekovo, kelių remonto darbai, nors ir mažesne apimti, vyks, todėl vairuotojams patariama būti atidesniems, stebėti įspėjamuosius ženklus, laikytis greičio ribojimų.

„Labai svarbus tiek keliais važiuojančių, tiek juose dirbančių saugumas. Mūsų darbuotojai dažniausiai dirba šalia intensyvaus eismo, o vairuotojai neretai atkreipia dėmesį į vykstančius darbus. Taip vairavimo kontrolė mažėja, gali kilti avarinių situacijų, spūsčių. Dėl to norėčiau visiems priminti – turime nuolat užtikrinti, kad saugūs išliktume ir patys, ir kiti eismo dalyviai“, – pabrėžia A. Rusevičius.

Kad kelių remonto darbų šiemet bus mažiau, pritaria ir Gediminas Gribulis, įmonės „Fegda“ vadovas, – jo teigimu, planuotų projektų įgyvendinamas turėtų smukti trečdaliu. Tačiau iššūkiu vadovas laiko ne tik tai, rūpestį jam kelia ir vairuotojų požiūris į kelininkų darbą.

„Daugeliui atrodo, kad dirbame tik tada, kai to mažiausiai reikia. Tačiau mūsų darbas yra sezoninis, taigi vasarą, kai žmonės važiuoja atostogauti prie jūros, ir vyksta intensyviausias remontas. Taip neretai kyla nepasitenkinimas, kad dirbame ne laiku. Visgi visa aktualiausia informacija apie remonto darbus lengvai pasiekiama LAKD svetainėje. Tai leidžia planuoti keliones ir išvengti dalies rūpesčių. Taip pat vairuotojų prašytume pakantumo bei supratingumo. Dirbantys keliuose stengiasi projektus įgyvendinti kuo greičiau ir efektyviau, todėl būtina padėti sudaryti jiems tinkamas sąlygas tai atlikti – leisti saugiai ir kokybiškai atnaujinti kelio dangą“, – akcentuoja G. Gribulis.

Siūlo naudotis kaimynų patirtimi

Pašnekovai tai pat sutaria, kad darbus šiuo metu pagreitina ir sparčiai tobulėjančios technologijos. Anot „Kauno tiltų“ vadovo A. Rusevičiaus, kelių remonto įmonės diegia skaitmenines inovacijas – 3D sistemas, kurios leidžia dirbti tiksliau, greičiau, efektyviau. Šios technologijos, anot jo, per pastaruosius 10 metų darbų procesus paspartino 30 proc.

Vis dėlto, pasak Rolando Zabilevičiaus, bendrovės HISK vadovo, inovacijos naudingos tik tada, kai kelių infrastruktūrai gerinti skiriama pakankamai lėšų.

„Pažvelkime į estų pavyzdį. Jie investuoja į kelio paviršiaus apdorojimą, kuriam naudoja emulsiją. Ji sulaiko visus įskilimus, šiurkština dangas ir tuomet šie įskilimai užveriami, žiemą neišmušamos duobės, reikia rečiau remontuoti kelius. Jei ir Lietuvoje pasidarytume tokius darbus, dangos laikytų dar tiek pat, kiek jomis buvo naudojamasi iki tvarkymo“, – tikina R. Zabilevičius.

Jis pabrėžia, kad, norint bent išlaikyti kelių kokybę, skirti didesnį finansavimą infrastruktūros priežiūrai yra būtina. Tai tik įrodo prastėjanti šalies kelių būklė, kurią šiemet, anot R. Zabilevičiaus, dar pablogins remonto darbus apkarpysianti infliacija.

Pranešimą paskelbė: Akvilė Pušinskaitė, UAB ADVERUM