Kelių inžinierė Sandra: „Kodėl gi ne? Inžinerija – visiems, kas turi noro“

Kai pravažiuojame naujai sutvarkytu keliu ar įjungus navigaciją drąsiai vykstame į bet kurią Lietuvos vietą, retai susimąstome, kiek žmonių kasdien rūpinasi tuo, kad tai galėtume daryti saugiai. Kelių inžinerija – profesija, apie kurią dažnai pagalvojama tik tuomet, kai keliuose atrandama neigiamų aspektų. Tačiau būtent šios srities profesionalų darbas kiekvieną dieną užtikrina žmonių judėjimą, mobilumą ir gyvenimo kokybę. Inžinierė Sandra, dirbanti AB „Kelių priežiūra“ Joniškio padalinyje, puikiai žino, ką reiškia būti šios nematomos, bet itin svarbios srities dalimi.

Sandros darbo dienos prasideda labai įvairiai. Vieną dieną ji dalina asmenines apsaugos priemones darbuotojams ir tikrina saugumo reikalavimų laikymąsi, kitą dieną rengia defektinius aktus, analizuoja sąmatas, derina techninę dokumentaciją ar važiuoja į objektus vertinti atliekamų darbų kokybės. Ir vis dėlto, jos veide nuolatinė šypsena: „Darbas labai įvairus, bet tuo man ir patinka. Nėra monotonijos – kasdien tenka spręsti vis kitus uždavinius.“

Nors šiandien Sandra jau tvirtai žengia pasirinktos profesijos keliu, mokyklos suole sprendimas rinktis inžineriją nebuvo toks akivaizdus. Kaip ir daugelis mokinių, dešimtoje klasėje ji dar nežinojo, kokią kryptį rinktis. „Pasirinkau tai, kas man patiko – matematiką, fiziką. Visada buvau „tiksliukė“. Vėliau gyvenimas pats pakoregavo kryptį: žmonės, kuriuos sutikau, patarimai, patirtys – visa tai atvedė prie kelių inžinerijos“, – pasakoja Sandra.

Anksčiau Sandra dirbo teritorijų planavimo ir projektavimo srityje, tačiau ilgainiui suprato, kad jai norisi būti arčiau realių darbų – ten, kur procesai vyksta čia ir dabar, kur sprendimai priimami objekto aikštelėje, o jų rezultatus gali pamatyti važiuodamas pro šalį po metų ar dešimtmečio. Vieną dieną ji nusprendė išsiųsti gyvenimo aprašymą į AB „Kelių priežiūra“ padalinį arčiau gimtųjų namų – Joniškyje. Netrukus ji sulaukė skambučio. „Viskas įvyko labai natūraliai – grįžau arčiau namų ir atradau savo vietą“, – prisimena Sandra.

Paklausta, kokių savybių reikia kelių inžinieriams, Sandra nedvejodama sako: svarbiausia – noras. „Visa kita galima išmokti. Universitetas juk nėra vieta, kur mintinai išmokstama įstatymų, normatyvų. Mūsų tikslas – išmokti, kaip ieškoti informacijos, kaip prisitaikyti prie nuolat kintančių teisės aktų, technologijų, standartų. Svarbu žinoti, kur ieškoti ir kaip greitai reaguoti“, – teigia ji.

Kaip ir daugelyje inžinerinių profesijų, kelių inžinerijoje taip pat tvyro daug mitų. Vienas dažniausių – kad kelininkų darbas matomas tik tada, kai atsiranda problemų. „Taip, mes dirbame kasdien. Skirtingi padaliniai dirba net ir naktimis. Tiesa tokia – visi keliai prižiūrimi pagal aiškias prioritetų sistemas. Viskas turi savo eiliškumą“, – tikina inžinierė.

Sandra paneigia ir dar vieną amžiną frazę, kurią kasmet kartoja įvairios antraštės – apie netikėtai atėjusią žiemą. Ji šypsosi: „Tai visiškas mitas. Vos baigiasi žiema, pradedame ruoštis kitam sezonui: skaičiuojame likučius, užsakome naujas slidumo šalinimo medžiagas, peržiūrime techniką. Žiema mums – nuolatinis procesas.“

Šiandienos kelių inžinerija – ne vien sunkioji technika ar asfaltavimo darbai. Technologijos keičia ir šią sritį: skaitmeninės sistemos, meteorologinių sąlygų stebėjimas, eismo valdymo algoritmai, inovatyvios dangos medžiagos, dirbtinis intelektas planavimo procesuose – visa tai tampa neatsiejama kasdienybės dalimi. Pasirinkus šią profesiją tampama strateginės infrastruktūros kūrėju ir prižiūrėtoju, nuo kurio darbo priklauso valstybės judėjimas, saugumas ir ekonomika.

„Šis darbas labai prasmingas. Galbūt todėl taip smagu pravažiuoti keliu, prie kurio dirbai. Net paprasčiausias kelio ženklas, kurį padėjai pakeisti – džiugina“, – šypsosi Sandra.

Birželio 23-iąją pasaulyje minima Tarptautinė moterų inžinerijoje diena. Ne paslaptis, kad kelių inžinerija vis dar siejama su vyriška profesija. Sandra mano, kad šis stereotipas sparčiai nyksta. „Kodėl gi ne? Inžinerija – visiems, kas turi noro. Tai, kas universitete atrodė tik kaip teorija, darbo vietoje įgauna prasmę ir tampa aišku. Jei kam nors patinka tikslieji mokslai – čia tikrai galima atrasti save“, – teigia inžinierė.

Kasdieniai iššūkiai neišvengiami – sudėtingi projektai, nenuspėjamos gamtos sąlygos, žmogiškieji resursai. Sandra sako, kad didžiausias motyvacijos šaltinis – komanda. „Su gera komanda nėra neįveikiamų situacijų. Vieną problemą išsprendžiame – imamės kitos. Tuo šis darbas mane žavi.“

Kelių inžinerija šiandien – tai sritis, kuri niekada nestovi vietoje. Technologijos keičiasi, inžinierių poreikis nuolat auga, nes kelias – ne tik asfaltas. Tai kiekvieno žmogaus kasdienio gyvenimo dalis.

AB „Kelių priežiūra“ – bendrovė, kurioje dirba daugiau kaip 2 000 įvairių specialistų. „Kelių priežiūros“ padaliniai išsidėstę įvairiausiose Lietuvos vietovėse, tad darbo vietą galima rinktis iš dešimčių skirtingų lokacijų. Be to, bendrovėje yra itin daug skirtingų pozicijų, o tai leidžia ne tik nuolat tobulėti, bet ir dirbti su aktyviai diegiamomis inovacijomis, pažinti naujausias kelių priežiūros technologijas.

Pranešimą paskelbė: Rimantas Zagrebajev, AB „Kelių priežiūra”