Snygis į Lietuvą atklydo gerokai anksčiau nei kalendorinė žiema. Ir nors kelininkai gatves prevenciškai pradėjo barstyti dar iki pradedant snigti, žiema užsimojo iš peties. Jau ne vienerius metus kovai su sniegu kelininkai pasitelkia kelių tipų druskų mišinius. Tuo tarpu mokslininkai tikina, kad nors naudojama druska ir efektyvi, ji vairuotojams gali pridaryti nuostolių.

Jau folkloru tapusi frazė „kelininkus žiema užklupo netikėtai“ skamba kasmet. Vairuotojai stebisi, kodėl esant intensyviam snygiui, ne kiekviename kilometre mato kelininkų transportą. O vos tik druskai nutirpdžius sniegą nuo važiuojamosios dalies, vairuotojai pastebi apnašas ant stiklų ir kėbulo bei nuogąstauja, kad šios pakenks jų transporto priemonei.

VILNIUS TECH Mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedros docentas dr. Irmantas Gedzevičius pažymi, kad Lietuvos kelių barstymui dažniausiai pasitelkiamas natriochloridas (druska). Tai, esą, kainos ir efektyvumo santykiu pasižyminti medžiaga, kuri geriausiai tirpdo sniegą.

„Junginyje esantis chloras labai skatina koroziją, todėl reikia atkreipti dėmesį, kad jis nepaveiktų pažeistų paviršių. Būtent į pažeistus paviršius druskai patekti lengviausia ir iš ten ją pašalinti sudėtingiausia. Jei automobilis nuolat lauke, korozija gali būti ne tokia greita, tačiau jei automobilis būna tai šaltoje, tai šiltoje erdvėje – korozija gali plisti itin greitai“, – įspėja mokslininkas.

Vilniuje naudojami keli skirtingi mišiniai

Sostinės keliais besirūpinančios bendrovės „Grinda“ Komunikacijos departamento vadovas Egidijus Steponavičius atkreipia dėmesį, kad Vilniuje yra apie du tūkstančiai gatvių, iš kurių tūkstantį septynis šimtus prižiūri „Grinda“. Už kitų gatvių priežiūrą atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija, gyventojų ir sodininkų bendrijos, nekilnojamojo turto plėtotojai, kiti juridiniai ar fiziniai asmenys.

Vilniaus miesto gatvių barstymui naudojamos kelios skirtingos medžiagos:

• Techninė druska, kurios veiklioji medžiaga yra natrio chloridas (NaCl). Efektyviai veikia iki -10⁰C. Valytas natrio chloridas – šiuo metu naudojamas pagamintas Vokietijoje – naudojamas prisotintų druskos tirpalų gamybai. Techninė druska taip pat naudojama smėlio ir druskos mišinio paruošimui.
• Kalcio chloridas (CaCl2). Efektyviai veikia iki -20⁰C. Naudojamas prisotintų druskos tirpalų gamybai.
• Magnio chloridas (MgCl2). Efektyviai veikia iki -30⁰C. Naudojamas prisotintų druskos tirpalų gamybai.

„Šiuo metu Lietuvoje daugiausiai naudojamos techninės druskos kilmės šalis yra Marokas, tačiau nėra paslaptis, kad gyventojams kyla nuogąstavimų, ar ši druska veiksminga mūsų klimato sąlygomis. Jos veiksmingumu galėjome įsitikinti dar šių metų vasario mėnesį, kai nutraukus druskos pirkimus iš Baltarusijos, buvo naudojama druska iš Egipto, ir ką tik pasibaigusį lapkričio mėnesį, kai jau pradėjome naudoti marokietišką druską“, – sako E. Steponavičius.

Dažniausiai pažeidžiamos vietos

Anot dr. I. Gedzevičiaus, dažniausiai su korozijos efektu susiduria labiausiai įkaitusios automobilio vietos, pavyzdžiui, išmetimo sistema. Šiuo aspektu, elektromobilių vairuotojai gali jaustis kiek ramesni – elektromobiliuose įšylančių detalių yra mažiau.

„Dažnai korozijos pažeidžiamos vietos yra ir ratų arkos arba slenksčiai. Šios kėbulo vietos sugeria daug akmenukų smūgių, dėl kurių atsiranda maži įtrukimai, tinkami korozijos plitimui. Todėl derėtų užmesti akį, ar šiose kėbulo vietose nėra smulkių įtrukimų“, – atkreipia dėmesį ekspertas.

Draudimo bendrovės BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius pažymi, kad korozija dažniausiai yra pažeidimo pasekmė. Anot draudimo eksperto, dažniausiai KASKO draudimu apsidraudę vairuotojai kreipiasi dėl aplinkos veiksnių sukeltų žalų.

„Šiltuoju metų laiku dažniau, tačiau pasitaiko ir žiemą, kad iš po priešpriešais važiuojančio automobilio ratų pakeliami akmenukai. Jie didele jėga trenkiasi į iš paskos važiuojantį automobilį, dėl ko gali atsirasti įlenkimų kėbule arba skilti stiklai. Net ir nedidelė stiklo įdauža kintant temperatūroms plečiasi ir skilus priekiniam stiklui automobilį eksploatuoti gali būti neaugu. Tuo metu pažeidimai ant kėbulo gali nepasirodyti rimti, tačiau ilgainiui jie gali virsti korozijos židiniu“, – sako draudimo bendrovės atstovas.

Jis priduria, kad vidutinė žala, kuri patiriama įdužus stiklui, siekia 275 eurus.

Anot BTA atstovo, žiemą verta nepamiršti ir apledijusių namų stogų, nuo kurių gali nukristi ledo gabalėliai. Jie gali pridaryti žalos ne tik stovintiems automobiliams, bet ir praeiviams. A. Gasparavičius atkreipia dėmesį ir į sunkiasvores transporto priemones, ant kurių gali būti užsilikusių sušalusio sniego darinių.

„Tokie atvejai nėra dažni, tačiau žinome apie įvykius, kuomet nuo puspriekabių nukritęs pašalęs sniegas padarė žalos netoliese važiavusiam automobiliui. Sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas tokio įvykio net nepajuto, o nukentėjusiajam tai buvo nemaloni patirtis. Todėl, jei yra galimybė, vairuotojai žiemos sezonu turėtų ypač pagalvoti apie registratoriaus įsirengimą, taip pat, nepamiršti tinkamai nuvalyti transporto priemonę prieš kelionę“, – pataria A. Gasparavičius.

Kaip apsaugoti automobilį?

VILNIUS TECH docentas dr. I. Gedzevičius sako, kad norint apsisaugoti nuo korozijos, reikia imtis prevencinių priemonių – naudoti apsaugines medžiagas. Anot eksperto, ne taip gerai matomas automobilio dalis galima apsaugoti naudojant kaučiuką, bitumą, o vizualiai matomas dalis papildomai apsaugoti galima pasitelkus vašką arba apsauginę dangą.

„Visiškai išvengti korozijos padėtų nebent uoli automobilio priežiūra, tačiau vienas paprasčiausių būdų pristabdyti koroziją – automobilio plovimas. Tačiau ir tai atlikti šaltuoju laikotarpiu reikia atsakingai. Plaunant šaltą automobilį, kurio kėbulas ne vieną valandą praleidęs minusinėje temperatūroje, gali įvykti terminis šokas. Šiltam vandeniui patekus ant pašalusio kėbulo, gali įtrūkti apsauginis dažų sluoksnis ir kėbulas taps pažeidžiamesnis“, – pataria dr. I. Gedzevičius.

Mokslininkas sako, kad jei yra galimybė, automobilį geriausia plauti uždarose plovyklose, kuriose prieš plovimą automobilio kėbulas galėtų šiek tiek įšilti.

Apie BTA:                  

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2021 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2021 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 400 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 64 mln. eurų žalų.

Pranešimą paskelbė: Andrius Baranauskas, Winning Reputation