Vyriausybė artimiausiu metu ketina apsispręsti dėl ribojimų neturintiems Galimybių paso. Ankstesniame Vyriausybės pasitarime buvo numatyti siūlymai, jog nuo rugsėjo 13-osios Galimybių paso neturintiems gyventojams nebus leidžiama naudotis viešuoju, priemiestiniu, tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu – tik taksi ir pavėžėjų paslaugomis.
Sprendimas – neįgyvendinamas
Keleivių vežėjai teigia suprantantys skiepų būtinybę, žinantys, jog tai – vienintelė galimybė išeiti iš sudėtingos dabartinės situacijos. Vis dėlto jie sako negalėsiantys patikrinti visų keleivių bei užtikrinti, kad jie važiuotų su Galimybių pasu.
„Pirmoji problema, su kuria susidursime, – techninis sprendimo įgyvendinimas. Toli gražu ne visi vyresnio amžiaus žmonės turi išmaniuosius įrenginius, galimybę prisijungti prie interneto ir parsisiųsti Galimybių pasą. Antra, viešasis transportas nėra renginys arenoje ar teatro spektaklis – juo žmonės važiuoja į poliklinikas, ligonines, vaistines. Užkirsti paskutinį kelią patekti net pas medikus būtų prastas sprendimas“, – sako bendrovės „Kautra“ rinkodaros vadovas Gintautas Pakusas.
Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis pritaria, jog viešuoju transportu keliauja daug socialiai jautrių grupių atstovų, kurie nesinaudoja internetine bankininkyste, gyvena kaime ir parsisiųsti ar atsispausdinti Galimybių pasą jiems bus labai sudėtinga, net jei yra pasiskiepiję ar persirgę Covid-19. „Šiems žmonėms reikia nuvažiuoti į rajono centrą apsipirkti ar į polikliniką pas medikus. Naudotis pavėžėjų ar taksi paslaugomis gali ne kiekvienas, juolab kad šis transportas gerai išplėtotas tik didžiuosiuose miestuose, o važiavimas juo kainuoja nepigiai“, – dėsto G. Nakutis.
Patikrinti, ar visi turi Galimybių pasą, ypač sudėtinga būtų didžiuosiuose miestuose, kur keleivių srautai didžiuliai. Vien sostinėje vasarą per dieną viešuoju transportu važiuoja apie 300 tūkst. keleivių, o visoje Lietuvoje – 700 tūkst. „Tektų tikrinti kiekvienoje stotelėje įlipančius keleivius. Tai – kur kas sudėtingiau negu patikrinti įeinančius į parduotuvę ar kitą įstaigą. Šiuo metu sostinėje keleiviai lipa pro visas viešojo transporto priemonių duris. Ar tikrintojus reikėtų pastatyti kiekvienoje stotelėje, prie kiekvienų durų, ar įpareigoti tikrinti vairuotoją, kurio svarbiausia funkcija – saugiai vežti keleivius? Sunku įsivaizduoti, kaip tai būtų galima įgyvendinti praktiškai“, – dėsto G. Nakutis.
Keleivių vežėjai prognozuoja, jog nemažai problemų kiltų ir priemiesčio maršrutuose. „Tarkim, vairuotojas pažįsta močiutę, kuri iš kaimo į miestą važiuoja daug metų. Žino, kad ji pasiskiepijusi, bet Galimybių paso neturi. Ar ją palikti stotelėje, net jei tai – vienintelis tądien į miestą važiuojantis autobusas? Ar toks sprendimas išties būtų tinkamas?“, – retoriškai klausia bendrovės „Jonavos autobusai“ direktorius Otaras Urbanas.
Prievolė tikrinti keleivius – ne vežėjams
Klaipėdos autobusų parko generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas siūlo, kad, įsigaliojus vyriausybės sprendimui, viešojo transporto keleivius tikrintų atsakingų institucijų atstovai, turintys patirties ir galimybių tai padaryti.
Su juo sutinka ir bendrovės TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius. „Mes neturime jokių įrankių tikrinti keleivius. Sprendimas, kad keleiviniu transportu važiuotų tik Galimybių pasą turintys keleiviai, gali įsigalioti, tik prievolė tikrinti keleivius mums, vežėjams, neturėtų būti užkrauta“, – kalba A. Indrašius.
Anot G. Nakučio, jei funkcija tikrinti galimybių pasą būtų patikėta viešojo transporto kontrolieriams, neaišku, ar jie turėtų teisę surašyti protokolą bei išlaipinti keleivį.
G. Pakusas mano, jog tokia valstybės pozicija, kai teisės aktai priimami aiškiai matant, kad jų įgyvendinti neįmanoma, nėra teisinga praktika. „Tokiu būdu nuvertiname pačią idėją, šiuo atveju – didesnės dalies visuomenės paskiepijimo nuo koronaviruso. Panašūs neįvykdomi sprendimai gali nuvesti anarchijos link“, – pabrėžia „Kautros“ atstovas.
G. Nakučio teigimu, keleivių vežimas yra būtina paslauga, jos negalima nesuteikti tiems, kuriems to būtinai reikia, net jei žmogus neturi Galimybių paso. Jei Vyriausybės sprendimas vis dėlto įsigalios, keleivių vežėjai viliasi, kad Galimybių pasų tikrinimas bus ne jų ar vairuotojų funkcija – tuo užsiims atsakingos institucijos.
Pranešimą paskelbė: Lina Jakubauskienė, Lietuvos keleivių vežimo asociacija
Artėjant Žolinės savaitgaliui, vienu intensyviausių maršrutų taps automagistralė Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1). Tačiau šiemet keliaujantiems į pajūrį teks dalytis keliu ne tik su didesniu automobilių srautu – magistralėje vyksta intensyvūs remonto darbai, dėl kurių dalyje ruožų keičiasi eismo organizavimas, siaurėja eismo juostos ir ribojamas greitis. Šiemet „Via Lietuva“ dviejose pagrindinėse šalies transporto arterijose – Vilnius–Kaunas–Klaipėda (A1) ir […]
Tvarūs transporto sprendimai versle šiandien neapsiriboja vien elektromobiliais. Nors jie vis dar sudaro didžiąją dalį tvaraus transporto finansavimo, bankai jau mato pirmuosius ženklus, kad įmonės ima domėtis ir kitomis alternatyviomis technologijomis. Apie tai, kodėl bankui svarbu būti partneriu verslui, diegiančiam inovacijas, pasakoja „Luminor“ banko Lizingo ir faktoringo departamento vadovė Dalia Mockė. Pasak ekspertės, verslo poreikiai […]
Vasarą į keliones dažniau leidžiamės ne tik su šeima ar draugais, bet ir su augintiniais. Vieni šunį sodina ant galinės sėdynės, kiti leidžia jam laisvai vaikščioti po saloną, o treti – įsitaisyti ant kelių. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip miela detalė, tačiau augintiniui netikėtai sujudėjus, išsigandus ar sureagavus į judesį už lango, kelionė […]
2026 m. birželio 27 d. ES pasiekė naują politinį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – šio susitarimo pagrindu Europos Sąjunga panaikino importo muitą reikšmingai daliai JAV kilmės pramoninių prekių, tarp jų ir automobiliams. Pasak advokatų kontoros WIDEN jaunesniojo teisininko Roko Jakšto, iki šiol ES taikė standartinį 10 % muito tarifą lengviesiems automobiliams iš trečiųjų šalių. […]
Prasidėjus atostogų sezonui daugelis planuoja išvykas į užsienį ar kaimynines šalis. Vis dėlto pasirinkta transporto priemonė gali turėti labai skirtingą poveikį klimatui. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kelionės traukiniu daro gerokai mažesnį poveikį klimatui nei skrydžiai. Vertinant vienam keleiviui tenkančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, aviacija išlieka viena taršiausių keleivių transporto rūšių. Būtent todėl vis daugiau […]
Ryte – kava mažame Italijos miestelyje, po pietų – sustojimas prie kalnų ežero, o vakare – vakarienė pajūryje. Kelionės automobiliu suteikia laisvę spontaniškai keisti maršrutą ir atrasti vietas, kurių nerasite turistiniuose giduose. Kad tokia kelionė išliktų sklandi, verta iš anksto pagalvoti ne tik apie maršrutą, bet ir apie kelis praktinius dalykus – nuo daiktų saugumo […]