Kauno oro uosto vidurvasario rezultatai – tris kartus geresni nei pernai

1

Kauno oro uosto vidurvasario rezultatai – tris kartus geresni nei pernai

Beveik 408 tūkst. aptarnautų keleivių ir daugiau nei 4300 skrydžių. Tokiais šių metų liepos mėnesio rezultatais gali džiaugtis tris šalies oro vartus valdantys Lietuvos oro uostai. Išskirtiniu augimu vidurvasarį pasižymėjo Lietuvos aviacijos centru tapęs Kauno oro uostas, kuris sulaukė tris kartus daugiau skrydžių ir keleivių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Kaip teigia Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas, liepą keleivių ir skrydžių skaičiui įtaką padarė Vilniaus oro uosto rekonstrukcija – nuo liepos vidurio 35 dienoms uždarytas kilimo ir tūpimo takas.

„Daugumai skrydžių ir keleivių, kaip ir planuota, persikėlus į Kauno oro uostą, jame skrydžių skaičius išaugo iki rekordinių 2344, o keleivių – iki daugiau nei 235 tūkst. Palyginimui, 2016 m. liepą antrasis pagal dydį šalies oro uostas sulaukė 724 skrydžių ir apie 70 tūkst. keliautojų. Kitaip tariant, šie rodikliai šiemet šoktelėjo daugiau nei tris kartus, – kalba G. Almantas.

Tako rekonstrukcijos metu į Kauno oro uostą be 17 nuolatinių skrydžių krypčių laikinai iš Vilniaus perkeltos dar 39 kryptys. Tai leido Kaunui vasaros viduryje aptarnauti 1329 papildomus skrydžių reisus.“

Pasak G. Almanto, nors liepą keleivių ir skrydžių skaičius sumažėjo tik vieninteliame Vilniaus oro uoste, visgi per dvi liepos savaites, iki uždarymo, sostinės oro uostas spėjo aptarnauti 136 tūkst. keleivių ir 1417 skrydžių.

Iš viso liepą Lietuvos oro uostai sulaukė apie 14 proc. mažiau keleivių nei tuo pačiu metu pernai, nors planuota, jog dėl rekonstrukcijos šis rodiklis gali sumažėti nuo 15 iki 20 proc.

„Liepos rezultatai nepaveiks bendro per metus aptarnautų keliautojų skaičiaus ir planuojame, kad jis išliks ne blogesnis nei pernai. Nors šį mėnesį fiksuotas keleivių sumažėjimas, tačiau pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos oro uostai sulaukė 15 proc. siekusio keleivių srautų augimo“, – primena G. Almantas.

Lietuvos oro uostų generalinis direktorius taip pat akcentuoja, kad augimas liepą neaplenkė ir Palangos oro uosto. Keleivių čia, lyginant su praėjusių metų liepa, buvo net 35 proc. daugiau, t. y. beveik 36 tūkst. Skrydžių skaičius išaugo 17 proc., t. y. iki 582.

Visuose trijuose Lietuvos oro uostuose liepą skrydžiai buvo vykdyti net 86 maršrutais, o bendras jų skaičius siekė 4343. Jais pasinaudojo beveik 408 tūkstančiai keleivių.

Liepą Lietuvos oro uostų aptarnautuose skrydžiuose buvo pasiūlyta daugiau nei 507 tūkstančiai vietų, o vidutinis iš Vilniaus, Kauno ir Palangos vykdytų skrydžių užimtumas siekė 80 proc.

Skrydžių skaičius

VNO

KUN

PLQ

LOU

2017 m. liepa

 1417

 2344

 582

 4343

2016 m. liepa

 3700

 724

 497

 4921

Pokytis, %

-62%

224%

17%

-12%

Keleivių skaičius

VNO

KUN

PLQ

LOU

2017 m. liepa

 136157

 235759

 35943

 407859

2016 m. liepa

 375726

 70169

 26637

 472532

Pokytis, %

-64%

236%

35%

-14%

 

Apie Lietuvos oro uostus

Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje.  Per 2016 m. jie aptarnavo 4,8 mln. keleivių ir 52 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų skraidina 69 kryptimis į 59 miestus 26 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc. 

Pranešimą paskelbė : – -, UAB „VIP Viešosios informacijos partneriai“

Kiti skelbimai:
 
REIMA Lahti Jungle Green 52-54
 
New Balance ML574 Burgundy 43
 
New Balance ML373 Black CA2 44,5
 
REIMA Haapa Pale Green 48-50
 
Under Eye Complex Paakių kremas, 22,5 ml

Gargždai irgi sieks grąžinti žaliąsias rodykles

Penktadienį neeiliniame posėdyje Klaipėdos rajono savivaldybės Saugaus eismo komisija, kuriai pirmininkauja Administracijos direktoriaus pavaduotojas Justas Ruškys, svarstė žaliųjų rodyklių grąžinimo Gargždų miesto sankryžose klausimą. Kad jas reikia grąžinti, nutarta vienbalsiai, nes nuo nau­jų me­tų prie švie­so­fo­rų ne­li­kus len­te­lių su ža­lio­mis ro­dyk­lė­mis, visuomenėje ki­lo nepasitenkinimas dėl atsiradusių di­de­lių rytinių ir vakarinių eis­mo spūs­čių, ypatingai sankryžoje su […]

  Straipsniai »

Draudikai atkreipia dėmesį: ką reikia žinoti mokant vairuoti šeimos narį?

Kelias iki vairuotojo pažymėjimo gavimo – ilgas ir vingiuotas, todėl neretai norėdami tvirčiau jaustis per praktikos egzaminą, vairavimo įgūdžių lavinimą patikime ne instruktoriams, o artimiesiems. Tačiau „Regitros“ taisyklės nurodo – sėsti su artimuoju prie vairo galima tik išlaikius teorijos žinių egzaminą, be to, toks mokymasis neatleidžia nuo reikalavimo baigti 30 valandų praktinio vairavimo mokymo kursą […]

  Straipsniai »

Paprastesnė persikėlimo į Kuršių neriją tvarka besinaudojantiems bilieto kompensavimu: daugiau alternatyvų moksleiviams

Atsižvelgusi į gyventojų nuogąstavimus, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) kartu su AB „Smiltynės perkėla“ supaprastina bilieto kainos kompensavimu besinaudojančių moksleivių persikėlimo per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją į Kuršių neriją ir iš Kuršių nerijos tvarką: neturintys asmens tapatybės dokumento galės pateikti moksleivio pažymėjimą. Papildomas sistemos funkcionalumas pradės veikti nuo […]

  Straipsniai »

Įstatyme siūloma reglamentuoti transporto priemonių pripažinimą atliekomis

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika Seimui pristatė Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XIIIP-4292), kuriais siūloma nustatyti kriterijus, pagal kuriuos transporto priemonės būtų pripažintos eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis, tai yra atliekomis. Numatoma, kad transporto priemonės būtų pripažįstamos atliekomis, jeigu transporto priemonės savininkui išduotas eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas; jeigu transporto priemonė ardoma arba yra išardyta […]

  Straipsniai »