Kauno oro uosto terminalo plėtra finišo tiesiojoje – skelbiama ir nauja reguliarių skrydžių kryptis

Nuo 2026 metų kovo 29 d. Kauno oro uosto reguliarių skrydžių tvarkaraštis pasipildys nauju maršrutu – oro bendrovė „airBaltic“ pradės vykdyti tiesioginius skrydžius į Rygą. Apie šią naujieną buvo pranešta trečiadienį – pristatant keleiviams jau atvertas, naujas erdves ir Kauno oro uosto terminalo plėtros projektui artėjant į pabaigą.

Oro susisiekimo kokybės augimas

Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovai pabrėžia, kad šios krypties būsimas startas  – svarbus žingsnis toliau keliant oro susisiekimo kokybės kartelę iš Kauno oro uosto bei dar kartą įrodantis ilgalaikės partnerystės su „airBaltic“ rezultatyvumą. Minėti „airBaltic“ skrydžiai bus vykdomi penkias dienas per savaitę.

„Šis naujas maršrutas atvers daugiau galimybių tiek verslo, tiek laisvalaikio keliautojams Kauno regione. Per Rygą keleiviai turės patogų vieno sustojimo susisiekimą su labiausiai paklausiomis Europos kryptimis, įskaitant Miuncheną, Frankfurtą, Berlyną, Hamburgą, Helsinkį, Stokholmą, Oslą, Kopenhagą, Taliną, Amsterdamą, Paryžių, Briuselį, Londoną, Vieną, Ciurichą ir daugelį kitų“, – sako Mantas Vrubliauskas, „airBaltic“ tinklo plėtros viceprezidentas.

LTOU vadovas Simonas Bartkus akcentuoja, kad maršruto atsiradimas yra bendrų pastangų rezultatas.

„Džiaugiamės ne tik tuo, kad užtikrintai judame Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtros pabaigos link, bet ir tuo, jog bendromis mūsų, „Kaunas IN“ atstovų bei Kauno miesto savivaldybės pastangomis pavyko pasiekti, jog Kauno oro uostas turės itin patogų susisiekimą su Ryga beveik kasdien. Prie esamų 28 tiesioginių krypčių iš Kauno prisidedantys jungiamieji skrydžiai per Rygą iš esmės leidžia Kauną pasiekti iš visos Europos per trumpą laiką. Tai vienareikšmiškai prisidės prie Kauno regiono ekonominės plėtros bei turizmo potencialo augimo“, – teigia S.Bartkus, LTOU vadovas.

„Skrydžių pasiūla Lietuvos oro uostuose plečiasi, tad keliauti tampa vis paprasčiau. Naujas tiesioginis skrydis iš Kauno į Rygą – suteiks galimybę patogiai pasiekti kaimyninę sostinę ir iš jos tęsti keliones. Kauno oro uostas tampa vis svarbesne visos šalies oro uostų sistemos dalimi – tai reiškia, kad keliautojai turi daugiau pasirinkimų ir patogesnių jungčių. Džiaugiuosi, kad tiek Vilniaus, tiek Kauno, tiek Palangos oro uostai kartu kuria vis stipresnį Lietuvos oro vartų tinklą,“ – sako susisiekimo viceministras Juras Taminskas.

Primenama, kad „airBaltic“ jau yra vykdžiusi reguliarius skrydžius tarp Kauno oro uosto ir Rygos – skrydžiai vyko iki 2014 metų.

„Oro bendrovės airBaltic“ atėjimas į Kauną – svarbus pasiekimas skatinant tiek Kauno pasiekiamumą atvykstantiems investuotojams ir turistams, tiek galimybė kauniečiams dar lengviau pasiekti Rygą ar keliauti dar toliau. Tikime ir dirbsime kartu, jog ši kryptis būtų sėkminga“, – tvirtina „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius.

Kauno oro uosto plėtra – finišo tiesiojoje

LTOU infrastruktūros plėtros departamento vadovas Arnas Dūmanas pristatė jau atliktus Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtros darbus. Keleivių terminalas plečiamas etapais – palaipsniui keleiviams atveriamos vis naujos erdvės, o visas jas planuojama keleiviams atverti jau šį spalio mėnesį.

LTOU teigimu, išplėtus Kauno oro uosto terminalą, antrasis pagal dydį Lietuvos oro uostas bus pajėgus patogiai aptarnauti daugiau nei 2 milijonus keleivių per metus.

2024 metais Kauno oro uoste aptarnauta viso 1,4 mln. keleivių (+10 proc., lyginant su 2023 metais). Toks keleivių srautas jau gerokai viršijo projektinius Kauno terminalo esamus pastato pajėgumus.

„Atlikus visus plėtros darbus – gerokai padidės tiek atvykimo, tiek išvykimo erdvės – bendras terminalo plotas turėtų išaugti daugiau nei pusantro karto – apie 4 400 kv. metrų, o atnaujintos infrastruktūros pajėgumai leis aptarnauti iki šešių keleivinių skrydžių per valandą“, – teigia A.Dūmanas, LTOU infrastruktūros plėtros vadovas.

Plėtros projekto metu keleivių terminalas išplėstas į dvi kryptis – pastatant rytinę ir vakarinę dalį. Baigus visus darbus, pokyčiai apims visus tris terminalo aukštus: bus išplėstos bagažo atsiėmimo zonos, didės Šengeno ir ne Šengeno zonos, sukurtos papildomos erdvės keleiviams laukti skrydžių, pavalgyti ar apsipirkti.

Jau dabar keleiviams, jų artimiesiems bei kitiems oro uosto svečiams, darbuotojams atvertos pirmojo aukšto zonos – greito apsipirkimo parduotuvė „Narvesen“, restoranas „Katpėdėlė“. Taip pat išvykstantys jau naudojasi patogesne ir erdvesne registracijos zona, veikia papildomi registracijos stalai, veikia dedikuota nestandartinio bagažo registravimo vieta.

Taip pat šią vasarą baigti modernizacijos darbai Kauno oro uosto automobilių aikštelėje (P4). Atnaujintos aikštelės plotas padidėjo iki beveik 10 tūkst. kv. metrų. Atnaujintoje aikštelėje – daugiau nei 370 automobilių stovėjimo vietų, gali būti įkraunama 14 elektromobilių, 14 vietų skirta asmenų su negalia transportui.

Šiuo metu greta Kauno oro uosto terminalo statoma ir daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė, kuri ateityje talpins iš viso daugiau kaip 900 transporto priemonių. Aikštelėje tilps daugiau kaip 900 automobilių, iš jų – 100 vietų bus skirta žmonių su negalia transportui. Taip pat bus įrengta elektromobilių įkrovimo stotelių.

Daugiau naujienų – Lietuvos oro uostų svetainėje

Bendraukime X arba Linkedin

Kontaktai žiniasklaidai 

Tadas Vasiliauskas
Lietuvos oro uostai

Atstovas žiniasklaidai
+370 697 63 898
media@ltou.lt

airBaltic Korporatyvinės komunikacijos skyrius

pr@airbaltic.com 

Pranešimą paskelbė: Ugnė Benkunskaitė, Fabula Rud Pedersen Group