Siekdami toliau plėtoti Kauno oro uoste esančią orlaivių techninio aptarnavimo (MRO) infrastruktūrą, Lietuvos oro uostai paskelbė žemės nuomos aukcioną. Žemės nuomos aukcione tikimasi sulaukti investuotojų iš Lietuvos ir užsienio dėmesio. Kauno oro uostas jau dabar užima lyderio pozicijas orlaivių techninio aptarnavimo srityje Baltijos valstybių regione.
Lietuvos oro uostų Komercijos departamento direktoriaus Justino Stepšio teigimu, MRO infrastruktūros plėtra antruose pagal dydį šalies oro vartuose yra ilgalaikis ir strateginis tikslas, tad artimiausiuose planuose numatomas dar vienas etapas – naujo orlaivių aptarnavimo angaro įkūrimas.
„Nors pandemija stipriai paveikė visą aviacijos industriją, esame įsitikinę, kad orlaivių techninio aptarnavimo srityje veikiančioms įmonėms tai yra ir galimybių metas veiklos plėtrai, todėl laukiame tiek Lietuvoje veikiančių, tiek užsienio kompanijų atstovų. Kauno oro uoste galime pasiūlyti gerai išplėtotą ir pritaikytą MRO veiklai infrastruktūrą: ne tik ilgiausią Lietuvos oro uostų tinkle kilimo-tūpimo taką, bet ir neseniai atnaujintą, praplėstą peroną, transporto priemonių stovėjimo aikšteles darbuotojams, inžinerinių tinklų pajėgumus, jau nekalbant apie geografinius oro uosto pranašumus ar Kauno švietimo įstaigose rengiamus aviacijos specialistus. Kviečiame MRO paslaugų teikėjus aktyviai dalyvauti žemės nuomos aukcione ir bendromis jėgomis toliau plėsti visai šalies ekonomikai svarbios veiklos apimtis“, – sako J. Stepšys.
Žemės nuomos aukciono laimėtojas įsikurs daugiau nei 7 tūkst. kvadratinių metrų žemės sklypo plote, besiribojančiame su oro uosto peronu. Skaičiuojama, kad sklypo dydis yra pakankamas, kad jame tilptų orlaivių techninio aptarnavimo angaras, talpinantis du keleivinius orlaivius tokius kaip „Boeing B737“ ar „Airbus A320“. Žemės ploto nuomos terminas – 40 metų.
MRO plėtra – aukštos kvalifikacijos darbuotojai
Primenama, kad šis MRO plėtros etapas, tai infrastruktūros Kauno oro uoste paruošimo dalis, siekiant plėsti orlaivių techninės priežiūros, dažymo ir kitas orlaivių remonto ir priežiūros veiklas šiame oro uoste.
Viso projekto kontekste į Lietuvą siekiama pritraukti iki 50 mln. eurų užsienio kapitalo investicijų bei sukurti dar papildomai per bent 400 aukštos kvalifikacijos, gerai apmokamų darbo vietų. Šių veiklų atsiradimas sukurs ne tik ekonominę naudą oro uostui ir valstybei, bet ir paskatins naujų universitetinių mokslo pakraipų atsiradimą aviacinėje veikloje bei perspektyvas dirbti aukšto lygio kvalifikacijos aviacinėse bazėse.
Sutartį numatoma pasirašyti šią vasarą
Dalyvaujančiųjų paraiškų aukcione laukiama iki gegužės 13 d., o sutarties pasirašymo preliminari data numatoma šių metų birželį.
Orlaivių aptarnavimo angaro, kuriame įsikurs aukcioną laimėjusi įmonė, statybų pradžia Kauno oro uosto teritorijoje numatoma 2022 m. pabaigoje, tad nuomininkas veiklą čia galėtų pradėti 2023 m. pabaigoje.
Daugiau apie aukcioną ir jo sąlygas galite sužinoti čia: https://www.ltou.lt/lt/galimybes-verslui/galimybes-verslui-aukcionai/zemes-sklypo-dalies-nuomos-aukcionas-kun
Kauno oro uoste dar pernai buvo baigti darbai, kuriais sukurta bene geriausiai išplėtota orlaivių techninio aptarnavimo infrastruktūra regiono mastu, atnaujintas greta šiuo metu veikiančių angarų esantis peronas, užbaigti būtinieji gaisrinės rekonstrukcijos darbai.
Šiuo metu Kauno oro uosto teritorijoje orlaivių techninio aptarnavimo veiklą vykdo Airijos skrydžių kompanija „Ryanair“, „FL Technics“, DAT, „Avia Baltica“. Dar šiais metais prie šių įmonių prisijungė tarptautinė orlaivių dažymo bendrovė „MAAS Aviation“, atidariusi naujai pastatytą orlaivių dažymo angarą.
Apie Lietuvos oro uostus
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. 2020 metais Lietuvos oro uostuose aptarnauta 1,8 mln. keleivių ir 30 tūkst. skrydžių.
Pranešimą paskelbė: Stanislavas Likas, UAB „Publicum”
MG augimas Europoje jau kurį laiką nekelia abejonių. Dabar britiškas prekės ženklas žengia dar vieną reikšmingą žingsnį – paskelbė apie pirmosios žemyninėje Europoje automobilių gamyklos statybas Ispanijoje. Į maždaug 200 mln. eurų vertės projektą planuojama investuoti iki 2028 metų. Tuomet naujoji gamykla turėtų pradėti veiklą, o jos metinis pajėgumas sieks iki 120 tūkst. automobilių. Skaičiuojama, […]
Pabaigos link artėjant Santakos tilto statyboms, nuo kitos savaitės iki rugsėjo keičiasi eismo organizavimo tvarka statybvietės prieigose. Nuo birželio 15 d. eismas Užnemunės gatvėje vyks ne rangovų laikinai įrengtu aplinkkeliu, o nauju būsimu tuneliu. „Iki šiol Užnemunės gatvėje eismas vyko laikinai įrengtu keliu. Nuo pirmadienio, po rytinio piko, vairuotojai galės išbandyti asfalto dangą būsimame prietilčio […]
Yra automobilių, kurie skirti greičiui. Yra tokių, kurie tampa statuso simboliais. O yra tie, kurie sukurti pojūčiui. Naujasis „Porsche 911 GT3 S/C“ patenka būtent į šią kategoriją – tai modelis, kuriame inžinerija sąmoningai paklūsta emocijai, o techniniai sprendimai tarnauja ne vien rezultatui, bet ir vairavimo patirčiai. Šis modelis žymi naują etapą GT3 linijoje – pirmą […]
Nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ taps reikšmingu žingsniu kuriant veiksmingesnį ir tvaresnį kelių infrastruktūros finansavimo modelį. Įgyvendinus efektyvesniam rinkliavos surinkimui numatytas priemones ir pradėjus veikti „Via Toll“ sistemai, per 2027 metus kelių infrastruktūros gerinimui prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų. „Po ilgus metus strigusių procesų […]
Seimui pateiktas Susisiekimo ministerijos parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros įstatymo projektas, kuris leis vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. „Tai vienas didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvoje per pastaruosius dešimtmečius. Jei norime augti,konkuruoti ir priimti didžiausius laivus regione, uostas turi plėstis. Nauji jūrų vartai ir pietinės dalies […]
Kaip skelbia sinoptikai ir šiuo metu indikuoja AB „Kelių priežiūra“ sistemos, rytoj Šiaurės ir Rytų Lietuvoje prognozuojamas stiprus vėjas ir škvalas. Didžiausia šių reiškinių tikimybė numatoma Panevėžio, Utenos ir Vilniaus apskrityse, tačiau jie gali pasiekti ir Kauno bei Alytaus regionus. Taip pat vietomis galimi gausesni krituliai. AB „Kelių priežiūra“ specialistai stebi situaciją ir yra pasirengę […]