Šiais metais Kaune įgyvendinami du valstybei svarbūs vietinės reikšmės kelių projektai – toliau tiesiamas Kauno pietrytinis aplinkkelis (Ateities plento tęsinys) ir pradedamas rekonstruoti šiaurės vakarinėje miesto dalyje esantis Vandžiogalos plentas, sutampantis su krašto keliu Nr. 222 Kaunas–Vandžiogala. Vyriausybės patvirtintoje Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) sąmatoje šiems projektams iš viso numatyta 4,86 mln. eurų.

„Tiek Kauno pietrytinis aplinkkelis, tiek miesto teritorijoje esantis Vandžiogalos plentas yra svarbios jungtys su intensyviausio eismo Lietuvos magistraliniais keliais – A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir „Via Baltica“. Itin reikšmingas tiesiamas naujas aplinkkelis, kuris sujungs minėtas magistrales, vykstantiems tranzitu leis greičiau ir patogiau apvažiuoti Kauno miestą, nukreips tranzitinį eismą nuo Petrašiūnų gyvenamosios zonos. Šioje miesto dalyje pagerės eismo sauga, sumažės oro tarša ir triukšmas“, – sako susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.

Atsižvelgiant į didelę projekto apimtį ir sudėtingumą, Kauno pietrytinis aplinkkelis bus tiesiamas 4 etapais. Šiuo metu įgyvendinamas pirmas etapas ir tiesiama pirma šio etapo atkarpa – Ateities plento tęsinys nuo Palemono g. iki T. Masiulio g., t. y. iki sankryžos abipus tunelio po geležinkeliu Kaunas–Palemonas. Ši 1,5 km ilgio atkarpa bus 2 eismo juostų, joje bus įrengti septyni viadukai, dvi žiedinės sankryžos, tunelis po geležinkeliu, pėsčiųjų ir dviračių takai.

Šis aplinkkelis – tęstinis projektas. Minėtai pirmai aplinkkelio atkarpai finansuoti šiemet skirta 4,2 mln. eurų, 2022 m. – 2,57 mln. eurų KPPP lėšų. Likusią dalį projekto vertės finansuoja Kauno miesto savivaldybė. Statybos darbai pradėti 2022 m. kovo mėn., juos numatoma baigti 2024 m. pavasarį.

Baigtas tiesti Kauno pietrytinis aplinkkelis bus apie 11 km ilgio ir sujungs magistralinį kelią A1 Vilnius–Kaunas su „Via Baltica“ trasa Varšuvos kryptimi. Tai taps patogia alternatyva tranzitiniams transporto srautams, šiuo metu važiuojantiems vakarine miesto puse pro prekybos centrą „Mega“ ir IX fortą – naujojo aplinkkelio trasa bus trumpesnė ir atskirta nuo vietinio transporto srautų.

Antrasis KPPP lėšomis finansuojamas Kauno infrastruktūros projektas – Šilainiuose esančio Vandžiogalos plento rekonstrukcija. Ši pagrindinė Šilainių seniūnijos gatvė sutampa su krašto keliu Nr. 222 Kaunas–Vandžiogala ir jungiasi su magistraliniu keliu A1. Ja vyksta intensyvus transporto eismas – vidutiniškai daugiau kaip 15,8 tūkst. automobilių per parą. Numatoma rekonstruoti visą Kauno miesto teritorijoje esančią Vandžiogalos pl. atkarpą, kurios ilgis – 1,58 km. Šiam projektui skirta 655,6 tūkst. eurų, likusią dalį finansuoja savivaldybė. Darbus numatoma pradėti šių metų antrą ketvirtį ir baigti 2025 m. trečią ketvirtį.

Minėti Kauno kelių infrastruktūros projektai yra du iš 11-os šalies savivaldybėse įgyvendinamų projektų, kuriuos Susisiekimo ministerijos sudaryta komisija atrinko kaip valstybei svarbius vietinės reikšmės kelius, finansuotinus šių metų KPPP lėšomis. Iš viso šiais metais tokiems projektams iš dalies finansuoti skiriama 16,133 mln. eurų, projektai bus įgyvendinami Alytuje, Jonavoje, Kaune, Klaipėdoje, Kretingoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Tauragėje. Iš jų 6 projektai bus tęstiniai, jau pernai finansuoti kaip svarbūs valstybei.

2022 m. pradėjus taikyti naują kelių finansavimo modelį, kasmet 9 proc. iš KPPP vietinės reikšmės keliams numatytų lėšų, t. y. nuo 33 proc. KPPP finansavimo sumos, skiriami valstybei svarbiems vietinės reikšmės keliams finansuoti. Lėšos skiriamos atsižvelgiant į savivaldybių teikiamas paraiškas ir projektų atitiktį nustatytiems kriterijams. Pagal KPPP lėšų naudojimo tvarkos aprašą minėtos lėšos gali būti skiriamos vietiniams keliams, kurie yra valstybinės reikšmės magistralinių ar krašto kelių tęsiniai, jų tarpusavio jungtys ar aplinkkeliai, skirti tranzitiniam eismui, taip pat keliams, vedantiems į krašto apsaugos sistemos objektus arba būtiniems šios srities poreikiams užtikrinti.

Pranešimą paskelbė: Žydrūnė Tursaitė, LR Susisiekimo ministerija