Šiais metais Kaune įgyvendinami du valstybei svarbūs vietinės reikšmės kelių projektai – toliau tiesiamas Kauno pietrytinis aplinkkelis (Ateities plento tęsinys) ir pradedamas rekonstruoti šiaurės vakarinėje miesto dalyje esantis Vandžiogalos plentas, sutampantis su krašto keliu Nr. 222 Kaunas–Vandžiogala. Vyriausybės patvirtintoje Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) sąmatoje šiems projektams iš viso numatyta 4,86 mln. eurų.
„Tiek Kauno pietrytinis aplinkkelis, tiek miesto teritorijoje esantis Vandžiogalos plentas yra svarbios jungtys su intensyviausio eismo Lietuvos magistraliniais keliais – A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir „Via Baltica“. Itin reikšmingas tiesiamas naujas aplinkkelis, kuris sujungs minėtas magistrales, vykstantiems tranzitu leis greičiau ir patogiau apvažiuoti Kauno miestą, nukreips tranzitinį eismą nuo Petrašiūnų gyvenamosios zonos. Šioje miesto dalyje pagerės eismo sauga, sumažės oro tarša ir triukšmas“, – sako susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.
Atsižvelgiant į didelę projekto apimtį ir sudėtingumą, Kauno pietrytinis aplinkkelis bus tiesiamas 4 etapais. Šiuo metu įgyvendinamas pirmas etapas ir tiesiama pirma šio etapo atkarpa – Ateities plento tęsinys nuo Palemono g. iki T. Masiulio g., t. y. iki sankryžos abipus tunelio po geležinkeliu Kaunas–Palemonas. Ši 1,5 km ilgio atkarpa bus 2 eismo juostų, joje bus įrengti septyni viadukai, dvi žiedinės sankryžos, tunelis po geležinkeliu, pėsčiųjų ir dviračių takai.
Šis aplinkkelis – tęstinis projektas. Minėtai pirmai aplinkkelio atkarpai finansuoti šiemet skirta 4,2 mln. eurų, 2022 m. – 2,57 mln. eurų KPPP lėšų. Likusią dalį projekto vertės finansuoja Kauno miesto savivaldybė. Statybos darbai pradėti 2022 m. kovo mėn., juos numatoma baigti 2024 m. pavasarį.
Baigtas tiesti Kauno pietrytinis aplinkkelis bus apie 11 km ilgio ir sujungs magistralinį kelią A1 Vilnius–Kaunas su „Via Baltica“ trasa Varšuvos kryptimi. Tai taps patogia alternatyva tranzitiniams transporto srautams, šiuo metu važiuojantiems vakarine miesto puse pro prekybos centrą „Mega“ ir IX fortą – naujojo aplinkkelio trasa bus trumpesnė ir atskirta nuo vietinio transporto srautų.
Antrasis KPPP lėšomis finansuojamas Kauno infrastruktūros projektas – Šilainiuose esančio Vandžiogalos plento rekonstrukcija. Ši pagrindinė Šilainių seniūnijos gatvė sutampa su krašto keliu Nr. 222 Kaunas–Vandžiogala ir jungiasi su magistraliniu keliu A1. Ja vyksta intensyvus transporto eismas – vidutiniškai daugiau kaip 15,8 tūkst. automobilių per parą. Numatoma rekonstruoti visą Kauno miesto teritorijoje esančią Vandžiogalos pl. atkarpą, kurios ilgis – 1,58 km. Šiam projektui skirta 655,6 tūkst. eurų, likusią dalį finansuoja savivaldybė. Darbus numatoma pradėti šių metų antrą ketvirtį ir baigti 2025 m. trečią ketvirtį.
Minėti Kauno kelių infrastruktūros projektai yra du iš 11-os šalies savivaldybėse įgyvendinamų projektų, kuriuos Susisiekimo ministerijos sudaryta komisija atrinko kaip valstybei svarbius vietinės reikšmės kelius, finansuotinus šių metų KPPP lėšomis. Iš viso šiais metais tokiems projektams iš dalies finansuoti skiriama 16,133 mln. eurų, projektai bus įgyvendinami Alytuje, Jonavoje, Kaune, Klaipėdoje, Kretingoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Tauragėje. Iš jų 6 projektai bus tęstiniai, jau pernai finansuoti kaip svarbūs valstybei.
2022 m. pradėjus taikyti naują kelių finansavimo modelį, kasmet 9 proc. iš KPPP vietinės reikšmės keliams numatytų lėšų, t. y. nuo 33 proc. KPPP finansavimo sumos, skiriami valstybei svarbiems vietinės reikšmės keliams finansuoti. Lėšos skiriamos atsižvelgiant į savivaldybių teikiamas paraiškas ir projektų atitiktį nustatytiems kriterijams. Pagal KPPP lėšų naudojimo tvarkos aprašą minėtos lėšos gali būti skiriamos vietiniams keliams, kurie yra valstybinės reikšmės magistralinių ar krašto kelių tęsiniai, jų tarpusavio jungtys ar aplinkkeliai, skirti tranzitiniam eismui, taip pat keliams, vedantiems į krašto apsaugos sistemos objektus arba būtiniems šios srities poreikiams užtikrinti.
Pranešimą paskelbė: Žydrūnė Tursaitė, LR Susisiekimo ministerija
Elektriniai krautuvai tapo neatsiejama logistikos, sandėliavimo ir gamybos procesų dalimi. Kaip nurodoma tarptautiniame 2024 metų naudotų krautuvų reitinge, šios technikos gamintojų tarpe lyderio pozicijas užsitikrino Vokietijos įmonė „Linde“. Statistika kalba pati už save: šio gamintojo elektriniai krautuvai užėmė beveik 26 proc. naudotų krautuvų rinkos ir gerokai pralenkė konkurentus. Kuo šio gamintojo technika išsiskiria iš kitų […]
2025 m. kovo 20 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas po svarstymo pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama patikslinti važiavimo su elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis tvarką. Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję […]
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis patvirtino Universaliosios pašto paslaugos (UPP) aprašą, kuriuo Lietuvos pašto paštomatų tinklas iki 2029 m. išaugs bene dvigubai ir perkops 700-us. Naujieji paštomatai bus įrengiami kaimuose ir miesteliuose, kuriuose gyvena bent 500 žmonių. Gyventojai jais galės ne tik siųsti bei gauti tarptautines siuntas, bet ir laiškus. „Sulaukdavome daug prašymų iš atokesnių vietovių […]
Sparčiai blogėjant susisiekimo infrastruktūros – kelių, tiltų ir viadukų – būklei bei sprendžiant nepakankamo finansavimo problemą, nuo kitų metų Lietuvoje turėtų pradėti veikti valstybinis Kelių fondas. Fondo lėšos padės mažinti šalies kelių degradaciją ir užtikrins susisiekimo infrastruktūros saugą. Skaičiuojama, kad jau kitąmet finansavimas šalies keliams, įskaitant šio fondo lėšas, turėtų siekti beveik 1 milijardą eurų. […]
Pirmadienį, kovo 17 dieną, atnaujinamas darbų keliuose sezonas. Tęsiami intensyvūs Kauno ir Kaišiadorių rajonuose esančio Krunos tilto rekonstrukcijos darbai. Renginyje prie Krunos tilto visuomenei buvo pristatyti tiek šio tilto rekonstrukcijos, tiek kiti didžiausi šiemet suplanuoti įgyvendinti projektai. Tarp jų – Tarandės tunelio statybos, tolesnė „Via Baltica“ ir kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija, kiti numatyti įgyvendinti svarbūs darbai. […]
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis kovo 17–18 dienomis dalyvaus Varšuvoje vyksiančiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) transporto ministrų susitikime, kurį rengia šį pusmetį ES Tarybai pirmininkaujanti Lenkija. Susitikimo metu ministrai aptars būtinybę didinti transporto sektoriaus atsparumą, numatant papildomas ES investicijas dvejopos paskirties – civilinės ir karinės – infrastruktūros projektams plėtoti. Taip pat daug dėmesio bus skiriama ES […]