KASKO žalos kasmet – vis didesnės: greičiausiai vėl fiksuosime rekordinius metus

Nors visi vairuotojai yra įpareigoti savo transporto priemones apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau dažnas, norėdamas kelyje jaustis dar ramiau, renkasi ir KASKO draudimą. Šis draudimas gali apsaugoti nuo itin didelių išlaidų tais atvejais, kai dėl avarijos kaltas pats vairuotojas, automobiliui nukentėjus nuo gamtos stichijų ar kelyje susidūrus su laukiniais gyvūnais. Draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pastebi, kad nors automobiliuose diegiamos pažangiausios saugumo technologijos, dėl KASKO žalų kreipiasi vis daugiau klientų, o pavojingos tendencijos matomos keliose kategorijose.

Žalų skaičius kasmet auga

Draudimo bendrovės ERGO duomenimis, jau kelerius metus stebimas KASKO žalų skaičių augimas. 2022 metais šio draudimo žaloms išmokėti skirta virš 19,4 mln. eurų, pernai prireikė beveik 23,5 mln. eurų, o šiemet KASKO žaloms padengti jau išmokėta ir rezervuota beveik 17,7 mln. eurų. Kaip prognozuoja ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas, vėl galime sulaukti rekordinių metų.

„Lyginant pirmus aštuonis šių ir praėjusių metų mėnesius, 2024 metais užfiksuota beveik puse tūkstančio daugiau žalų. Jei tendencija nesikeis, panašu, kad galime sulaukti dar vienerių metų, kai KASKO savo automobilius apdraudusiems asmenims buvo išmokėta daugiausiai lėšų“, – teigia ERGO atstovas.

Nemažai pavojų – būtent dabar

Kaip rodo statistika, dažniausiai atlyginamos avarijų metu padarytos KASKO žalos. Daugiatūkstantiniai nuostoliai patiriami tiek dėl nemažai kainuojančių krovininių, tiek dėl lengvųjų transporto priemonių vairuotojų kaltės. Pernai net virš 130 tūkst. eurų siekianti žala buvo patirta vairuotojui dėl ant kelio buvusio smėlio praradus lengvojo automobilio kontrolę ir nuvažiavus nuo kelio.

Šiemet apie 45 tūkst. eurų siekiančią žalą patyrė vairuotojas, kuris norėdamas išvengti kliūties autostradoje turėjo staigia sukti į šalikelę ir gerokai apgadino savo automobilį. Kaip pastebi R. Bieliauskas, dažnai kliūtimi kelyje tampa ir laukiniai gyvūnai, kurie itin aktyvūs būna būtent šiuo metų laiku. Deja, kartais tokių incidentų metu nukenčia ne tik automobiliai, bet ir žmonės. Todėl kelyje rekomenduojama būti akyliems, ypač kai kelio ruožas pažymėtas apie laukinius gyvūnus pranešančiu ženklu.

„Vien pernai užfiksuota virš 700 susidūrimų su laukiniais gyvūnais nulemtų žalų, o šiemet, likus dar trims mėnesiams iki metų pabaigos, tokių incidentų – vos šimtu mažiau. Neramina, kad tokių žalų kiekvienais metais užfiksuojame vis daugiau, 2024-ieji, panašu, pagal šį rodiklį bus rekordiniai. Didėja ir žalų dydžiai. Vien šiemet dviejuose incidentuose, kai buvo bandoma išvengti į kelią išbėgusių laukinių gyvūnų, patirta bendra žala siekė maždaug 100 tūkst. eurų“, – tendencijas pristato pašnekovas.

Nukenčia ir ne kelyje

Bieliauskas pastebi, kad KASKO apsidraudę asmenys dažnai kreipiasi ir dėl apgadintų automobilio veidrodėlių, žibintų bei stiklų. Vien pernai tokių žalų buvo virš 5,1 tūkst., šiemet, panašu, bus dar daugiau. Didžiąją dalį atvejų nulemia kelyje į transporto priemonę pataikę akmenukai, o žalos, kai kartu su stiklu reikia keisti ir reguliuoti sensorius, kainuoja tūkstančius eurų. Didžiausia žala dėl įskelto priekinio stiklo siekė net 8,7 tūkst. eurų.

Kartais minėtos automobilio dalys nukenčia jo net nejudinant. 2022 metais dėl krušos, lietaus ir kitų gamtos stichijų sukeltų transporto priemonių apgadinimo buvo kreiptasi 281 kartą, o žaloms padengti skirti 443 tūkst. eurų. Pernai tokių žalų buvo kone dvigubai daugiau – net 498, o bendra išmokėta ir rezervuota KASKO žalų suma siekė beveik 777 tūkst. eurų. Nereikėtų pamiršti, kad ir šiemet Lietuvą ne kartą niokojo gamtos stichijos, kurios pridarė nemažai žalos ne tik gyventojų nekilnojamam turtui, bet ir jų transporto priemonėms. Vien liepos gale Lietuvą niokojusi audra buvo susijusi su 81 transporto priemonių žala. Joms išmokėti skirta virš 140 tūkst. eurų.

Kartais automobiliai nukenčia ir nuo ilgapirščių. 2022 metais užfiksuotos 6 automobilių vagystės, o pernai – net 9. Iki 13 tūkst. eurų paaugo ir vidutinė jų padaroma žala. Dažnai vagiami ne tik patys automobiliai, bet ir jų detalės, pavyzdžiui, veidrodėliai ir žibintai. Rečiausiai KASKO apdraustos transporto priemonės nukenčia nuo gaisrų, bet išmokos čia vidutiniškai būna didžiausios.

„KASKO žalų kasmet daugėja žvelgiant į visas kategorijas. Nerimą kelia didėjantis nelaimių, kurių dalies tikrai galima išvengti, skaičius. Kita vertus, KASKO žalų daugėja ir dėl didesnio žmonių noro apsaugoti savo turtą nepriklausomai nuo situacijos. Juk KASKO žala kompensuojama net ir tapus įvykio kaltininku, aišku, jei nevairuojama išgėrus, chuliganiškai ar kitais draudimo poliso taisyklėse nurodytais atvejais. Lietuvių automobilių parkui tampant vis naujesniam ir brangesniam, natūralu, kad ateityje turbūt matysime tik didėjančias vidutines KASKO žalas“, – prognozuoja ERGO atstovas.

Kontaktas žiniasklaidai:

Jolanta Karpuškienė

ERGO Komunikacijos departamento vadovė Baltijos šalyse

El. paštas [email protected]

Mob. +370 616 09090

Pranešimą paskelbė: Grita Raibužytė, UAB „INK agency“