Kas kaltas dėl avarijų automobilių aikštelėse: nemokėjimas vairuoti ar aplaidumas?

2

Kas kaltas dėl avarijų automobilių aikštelėse: nemokėjimas vairuoti ar aplaidumas?

Vairavimo egzaminas ne vieną mokinį verčia paprakaituoti. Ypač nelaukiamos užduotys – stovėjimo aikštelėje, kai transporto priemonę tenka pastatyti įvairiomis pozicijomis. Panašu, kad šių pamokų praktikuojantis egzaminui atsisakyti toli gražu negalima. KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atlikta apklausa parodė, kad beveik kas trečias lietuvis yra patyręs avariją automobilių aikštelėje. Iš jų net 33 proc. incidentą aikštelėje patyrė du ar tris kartus, o 1 proc. – net keturis ar penkis kartus. Draudikai sutaria, kad incidentai stovėjimo aikštelėse yra dažni, o jų priežastys būna kitokios nei dauguma galvoja.

Netvarkingas automobilio statymas – miestų kasdienybė

„Žmonės mano, kad tokie incidentai dažniausiai nutinka dėl neatsargaus pajudėjimo iš vietos, žiūrėjimo į mobilųjį telefoną ar per didelio greičio. Tačiau tokie įvykiai beveik visada kyla dėl tos pačios priežasties – netvarkingai pastatytų transporto priemonių. Ne pagal taisykles pastatytas automobilis, motociklas, mopedas, dviratis, o šiandien ir paspirtukas ne tik trukdo kitiems eismo dalyviams, bet ir sukelia avarijas. Reikia nepamiršti ir to, kad netvarkingai pastatytos transporto priemonės, tai yra, stovint nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, savininkas yra baudžiamas 30-90 eurų bauda“, – pasakoja draudimo bendrovės „If“ transporto žalų vadovė Lietuvoje Guoda Jasaitė.

Draudimo bendrovė taip pat pažymi, kad dažnai fiksuoja įvykius, kai pastačius automobilį per arti kitos transporto priemonės atidarant dureles yra subraižoma ar įlenkiama kita transporto priemonė. Dažniausiai per incidentus stovėjimo aikštelėse nukenčia automobilių durelės ir priekiniai bei galiniai bamperiai. Jų nuostoliai gali siekti nuo 200 iki 2000 eurų. Žinoma, išmokos dydis priklauso ir nuo automobilio prekės ženklo, pagaminimo metų. Vidutinė išmoka dėl eismo įvykio stovėjimo aikštelėje siekia apie 450 eurų už smulkius apgadinimus. Pastebima tendencija, jog dažna įvykiu priežastis – neatkreipiamas dėmesys į aikštelėse esantį ženklinimą, o jei jo nėra – užmirštama vadovautis dešinės rankos taisykle.

Ar visada įvykus eismo įvykiui reikia kviesti policiją?

Pasak apklausos dalyvių, dauguma žmonių (65 proc.) sugebėjo draugiškai susitarti, kuris vairuotojas buvo kaltas dėl incidento stovėjimo aikštelėse. Tačiau pasitaiko ir kitokių atvejų. 5 proc. respondentų atsakė, kad įvykis buvo užregistruotas, bet susitarimas, kuris vairuotojas buvo kaltas, pasiektas nebuvo. 4 proc. apklaustųjų atsakė, kad paliko įvykio vietą neužregistravę incidento ir neįspėję kito vairuotojo, 12 proc. apklaustųjų teigė, kad kitas vairuotojas buvo kaltas, tačiau paliko įvykio vietą.

Kai kurie vairuotojai rinkosi senamadišką būdą ir sukėlę nedidelį eismo įvykį aikštelėje paliko raštelį su savo kontaktais (3 proc.), kiti tokį raštelį po įvykio rado ant savo transporto priemonės (2 proc.). Po 5 proc. apklaustųjų atsakė, kad nemalonią situaciją išsprendė vietoje sumokėję kitam vairuotojui arba gavę pinigų iš kaltininko. Net 11 proc. teigė, kad nei vienas vairuotojas nenorėjo gaišti laiko, tad įvykio tiesiog neregistravo. 

„Po susidūrimo vis tik rekomenduojame paskambinti 112 bei pranešti apie įvykį. Jei įvykio vietoje nėra kito automobilio savininko, policijos pareigūnai padės jį surasti. Savininkui atvykus, kartu užpildykite įvykio deklaraciją. Jei kito automobilio vairuotojo pasiekti nepavyksta, įvykis yra užregistruojamas policijos pareigūnų. Norint situaciją išspręsti greičiau ir sklandžiau, patartina kito automobilio savininkui palikti savo duomenis. Tais atvejais, kai vairuotojai aikštelėje nesusitaria, kuris vairuotojas kaltas dėl incidento, labai svarbu iš karto po susidūrimo padaryti nuotraukų bei iškviesti policiją“, – pataria draudimo bendrovės „If“ atstovė.

Net jei susidūrimas labai mažas ir nuostoliai atrodo neverti laiko, rekomenduojama bent apsikeisti kontaktais su kitu vairuotoju ir telefonu padaryti kelias nuotraukas. Pasak G. Jasaitės, pasitaiko, kad išgąsčio būsenoje žmonės nepastebi padarytų nuostolių arba jie pasimato tik kitoje šviesoje, bet praėjus kelioms dienoms surasti įvykio dalyvį yra daug sudėtingiau.

Draudikai taip pat primena, kad pabėgimas iš įvykio vietos baudžiamas iki 2000 eurų bauda, net jei tai nutinka stovėjimo aikštelėje ir vairuotojui atrodo nereikšmingas.

Pranešimą paskelbė: Rasa Skunčikienė, „If P&C Insurance AS“ filialas

Rekomenduojame

NaudotosKnygos.lt
Pažeidėjų Ąžuolyne ir parko prieigose daugiau netoleruos: savaitgalį neleistinose vietose palikti automobiliai transportuoti į saugojimo aikštelę

Pažeidėjų Ąžuolyne ir parko prieigose daugiau netoleruos: savaitgalį neleistinose vietose palikti automobiliai transportuoti į saugojimo aikštelę

Dalis šeštadienį Dariaus ir Girėno stadione futbolo rungtynes stebėjusių žiūrovų po renginio sulaukė „siurprizo“ – nerado neleistinose vietose pastatytų savo automobilių. Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius ėmėsi griežtų priemonių dėl kaskart pasikartojančių pažeidimų Ąžuolyne ir parko prieigose. Šį kartą aštuoniems pažeidėjams teko susimokėti už transportavimo paslaugą. Dar 71 transporto priemonės savininkas sulaukė administracinių nuobaudų. „Nuo […]


Vilnius kviečia išrinkti vardus elektriniams laivams: balsuokite už 4 favoritus

Vilnius kviečia išrinkti vardus elektriniams laivams: balsuokite už 4 favoritus

Kvietimas siūlyti vardus keturiems elektriniams keleiviniams laivams, kurie šią vasarą pradės reguliarius reisus Neries upe, sulaukė itin aktyvaus visuomenės įsitraukimo – gauta per 3000 vardų pasiūlymų. Galutiniam balsavimui pateikiama 20 vardų, iš kurių visuomenė kviečiama išrinkti keturis. „Elektriniai keleiviniai laivai Vilniuje taps ne tik dar viena tvaria judumo galimybe, bet ir, tikime, nauju miesto simboliu. […]


„Via Lietuva“ šiemet planuoja pradėti tvarkyti daugiau nei 220 km kelių: kur bus vykdomi darbai

„Via Lietuva“ šiemet planuoja pradėti tvarkyti daugiau nei 220 km kelių: kur bus vykdomi darbai

Už valstybinės reikšmės kelių plėtrą ir priežiūrą atsakinga bendrovė „Via Lietuva“ praneša, kad šiuo metu Lietuvoje tvarkoma daugiau nei 90 km magistralinių, krašto bei rajoninių kelių. Be to, dabar vykdomi arba netrukus prasidės viešieji pirkimai bei rangos darbai dėl daugiau nei 130 km kelių – įskaitant žvyrkelių asfaltavimą bei kelių paprastąjį ar kapitalinį remontą. „Rūpinamės […]


2025 m. pirmąjį ketvirtį Baltijos šalyse daugiausia naujų automobilių įregistruota Lietuvoje

2025 m. pirmąjį ketvirtį Baltijos šalyse daugiausia naujų automobilių įregistruota Lietuvoje

Remiantis transporto rinkos statistika, 2025 metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje įregistruotų automobilių skaičius siekė 10 046. Lyginant su praėjusių, 2024 metų pirmuoju ketvirčiu, naujų automobilių registracijų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei 35 proc. Vaidas Žagūnis, „Citadele leasing“ valdybos narys, teigia, kad šiemet, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais, automobilių pirkėjų aktyvumas Lietuvoje auga, tačiau, atsižvelgiant į […]


Kad mieste tilptume visi: „Wolt“ pradeda saugaus eismo kampaniją

Kad mieste tilptume visi: „Wolt“ pradeda saugaus eismo kampaniją

Miesto eismas – tai ne tik judėjimas. Tai bendras srautas, kuriame kasdien susitinka skirtingi eismo dalyviai: pėstieji, dviratininkai, vairuotojai, kurjeriai, kurių maršrutai kertasi tose pačiose gatvėse. Šiltuoju metų laiku – pavasarį ir vasarą – šis judėjimas tampa dar intensyvesnis: miestuose padaugėja mikro-judumo priemonių – dviračių, elektrinių paspirtukų, e-dviračių. Siekiant prisidėti prie saugaus eismo kultūros Lietuvoje […]


50 proc. per metus augantis elektromobilių skaičius diktuoja infrastruktūros pokyčius: nuo kiekybės pereinama prie kokybės

50 proc. per metus augantis elektromobilių skaičius diktuoja infrastruktūros pokyčius: nuo kiekybės pereinama prie kokybės

Elektromobilių įkrovimo infrastruktūra Lietuvoje žengia į naują etapą – nuo paprastos įkrovimo stotelių plėtros pereinama prie patogesnių atsiskaitymo sprendimų ir vartotojų gyvenimą lengvinančių integruotų sistemų diegimo. Lietuvoje jau važinėja per 17 tūkst. grynųjų elektromobilių, o juos naudojantys verslai vis aktyviau ieško būdų, kaip efektyviai išnaudoti augančias galimybes. Žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo […]