Karjera susisiekimo sektoriuje: kokių specialybių atstovų laukia aukso amžius?

Technologinį perversmą išgyvenančiame susisiekimo sektoriuje per artimiausius metus stipriai išaugs kvalifikuotų specialistų, daugiausia – inžinerijos mokslų, poreikis. Tokią situaciją šiandien Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykstančios mugės „Karjera ir studijos 2023“ metu diskusijoje identifikavo šio sektoriaus ekspertai.

„Susisiekimo, transporto sektorius išgyvena milžinišką technologinę transformaciją. Tai lemia įvairios priežastys, tarp jų – ne tik konkurencingumo išsaugojimas, bet ir žalinimo, sveiko bei aplinkai draugiško transporto siekis. Ir šioje vietoje kyla daug iššūkių, įskaitant kompetentingų specialistų trūkumą, kurie padėtų įgyvendinti šią transformaciją. Tad naujoje realybėje tokių darbuotojų poreikis – didžiulis“, – diskusijoje „Laisvė judėti: Ateities susisiekimo profesijos“ teigė susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.

Pasak A. Vaiciukevičiūtės, būsimiems profesionalams transporto srityje itin svarbus bus universalumas. „Ateities specialybės ieško sinergijų, intermodalumo, sinchromodalumo užtikrinimo – kad visos šios įmonės, visos transporto modos tarpusavyje susisietų“, – sakė A. Vaiciukevičiūtė.

Transporto ekosistema yra valstybės pagrindas, todėl rengiamoje pažangos strategijoje „Lietuva 2050“ apibrėžiama, kad vienas svarbiausių šalies prioritetų per artimiausius dešimtmečius – būti sujungtiems su pasauliu tiek fiziškai, tiek elektroniškai. Tad aukšto lygio specialistų poreikis prognozuojamas be išimties visame Lietuvos susisiekimo sektoriuje – kelių, geležinkelių, vandens transporto srityse, aviacijoje ir ryšiuose.

Įžvalgomis pasidalino kartu su susisiekimo viceministre diskusijoje dalyvavę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Marius Švaikauskas ir „Lietuvos geležinkelių“ personalo direktorė Irena Jankutė-Balkūnė.

„Uostas nebėra „vandens vieta“. Šiandien jis nepaprastai intelektualus, ekonomiškai sutvarkytas. Pavyzdžiui, į uostą aplaukia trijų stadionų dydžio laivas, kuris turi perplaukti sąsiaurį ir prisišvartuoti. Inžinerinės išminties reikia labai daug“, – teigė Uosto direkcijos vadovas A. Latakas.

Apie universalumą ir platesnį požiūrį į procesus kalbėjo ir LAKD vadovas M. Švaikauskas, kuris teigė, kad inžinierių profilis nuo to, kaip jis buvo suprantamas prieš kelis dešimtmečius, stipriai pakito:

„Esame technologiniame lūžyje ir proveržyje, todėl turime suprasti, kad, pavyzdžiui, projektuojant kelią, į ateitį turime numatyti, kokie ir kiek bus elektromobilių, kur įsikurs elektromobilių įkrovimo stotelės, galų gale, kaip tais keliais naudosis ir autonominis transportas. Manau, kad jau per kelerius artimiausius metus inžinerijos specialybės bus paklausesnės negu informacinių technologijų specialistų.“

„Lietuvos geležinkeliuose“ taip pat vyksta žaliojo transporto pokyčiai. Pasak įmonės atstovės I. Jankutės-Balkūnės, tobulėjančios technologijos lemia didžiulius pokyčius, o kartu keičia ir specialistų darbo pobūdį:

„Vystome didžiulius projektus. Kalbame apie „Rail Baltica“, kuri mus sujungs su Europa, taip pat apie geležinkelio ruožų elektrifikavimą. Šiandien „Lietuvos geležinkeliai“ jau yra apie duomenis, priežiūros mechanizmus ir didelius projektus, kuriuose reikalingos specifinės žinios.“

Aviacija – dar viena perspektyvi susisiekimo sektoriaus sritis. Šis sektorius kuria apie 3 proc. Lietuvos BVP, o pusė aviacijos verslo šalyje specializuojasi orlaivių technines priežiūros srityje.

Verslui ir viešam sektoriui reikia kvalifikuotų specialistų, galinčių projektuoti, kurti ir prižiūrėti transporto sistemas – nuo elektromobilių įkrovimo stotelių, realių duomenų pateikimo vartotojams sistemų iki transporto spūsčių valdymo sistemų ir pan.

Manoma, kad be inžinerijos, artimiausiais metais susisiekimo sektoriuje taip pat bus juntamas didelis informacinių technologijų krypties specialistų, projektų vadovų, duomenų analitikų, pokyčių valdymo specialistų trūkumas.

Plėtojant jūrinę inžineriją, didės specialistų vėjų parkų Baltijos jūroje inžinerijoje poreikis, taip pat – net ir tokių specialybių atstovų kaip povandeninių kabelių klojimas. Į gatves išriedant vis daugiau autonominio transporto priemonių, paklausūs bus dirbtinio intelekto, robotikos, programinės įrangos sričių žinovai.

Diskusijos metu transporto sektoriaus ekspertai taip pat paneigė stereotipą, kad šis sektorius – išskirtinai vyriškas. Specialistų pasirinkimą įdarbinant lemia konkrečios jų kompetencijos, o ne lytis. Štai LAKD šiuo metu 49,8 proc. įmonės darbuotojų yra moterys, o „Lietuvos geležinkeliuose“ jos eina 40 proc. aukščiausio lygio vadovų pareigų.

Pranešimą paskelbė: Justina Šveikytė, LR Susisiekimo ministerija